Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – R. B. atstovui – advokato padėjėjui Remigijui Katinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B, gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), vadovė (direktorė), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Tokiais veiksmais R. B. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

R. B. atstovas – advokato padėjėjas Remigijus Katinas teismo posėdžio metu parodė, kad R. B. sutinka padariusi nusižengimą, tik įvyko nesusikalbėjimas tarp jos ir finansininko. Kiekvieną mėn. ji finansines ataskaitas pridavinėja. Įmonė vykdo ne vienerius metus veiklą. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra pavyzdinė įmonė. 2014 m. įmonė pateko tarp 14 proc. LT įmonių, yra išduoti sertifikatai, kad įmonė turi aukštą kreditingumo reitingą ir kuria geresnę Lietuvos ekonomikos ateitį. Visus 2019 m. kiekvieną mėn., įmonė teikdavo mėnesines pajamų mokesčio ataskaitas. Tačiau dėl COVID-19 ir per finansininkų neapsižiūrėjimą klinika nepateikė Registrų centrui pelno-nuostolio ataskaitas, dėl ko klinikos atstovai labai gailisi. Prašo vadovautis ANK 34 str. 6 d., vertinti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, bei padarymo aplinkybes, nurodo, kad nusižengimą padarė pirmą kartą, klinikai ANK 223 str. 2 d. sankcijoje paskirta minimalaus dydžio bauda, būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ANK 22 str. numatyto administracinio nuobaudų tikslai gali būti pasiketi ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5d. nuostatas ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už jos padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą, negu sankcijoje numatyta, skirti įspėjimą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (b. l. 2-4, 10-12).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip atitinkamai iki 2019 m. ir 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo ištirtų duomenų, daroma išvada, kad R. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėdama pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Būtent toks įstatymų tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdžio metu jos atstovo -advokato padėjėjo nurodyta priežastis, jog nebuvo susikalbėta su finansininku, kuris dirba nuotoliniu būdu, neatleidžia nuo atsakomybės, kadangi už ataskaitų pateikimą ir jų pateikimą laiku atsakingas įmonės vadovas. Prie finansinių ataskaitų nepateikimo priežasčių taip pat nurodyta COVID-19 pandemija, kuri realiai negalėjo turėti įtakos bendrovės metinių ataskaitų rinkinių nepateikimui Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nes ataskaitos nepateiktos ne tik už 2019 metus, bet ir už 2018 m.

VĮ „Registrų centras“ už šias veikas surašė R. B. 2 administracinių nusižengimų protokolus, t. y. jos veiką vertino kaip du atskirus nusižengimus atitinkamai už ataskaitų nepateikimą už 2018 metus ir už 2019 metus. Visgi teismas, vertindamas veikos pobūdį, sprendžia, kad tai vienas trunkamojo pobūdžio pažeidimas.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – realios žalos nesukėlė, kita vertus, nors administracinę atsakomybę užtraukia ir vienerių metų finansinių ataskaitų nepateikimas, šiuo atveju nepateiktos dvejų metų. Pažeidimas padarytas neatsargiai. Nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis R. B. neteista, administracine tvarka nebausta.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ir skirti įspėjimą. Nurodo, kad įmonė veikia ne vienerius metus, 2014 m. įmonė pateko tarp 14 proc. LT įmonių, yra išduoti sertifikatai, kad įmonė turi aukštą kreditingumo reitingą. Nuolat teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (nors pažymėtina, kad iš pateiktos informacijos negalima daryti tokios išvados, nes pateikti tik duomenys apie deklaracijų EDS teikimą, nei koks asmuo teikia deklaracijas, nei kaip tai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar R. B., neaišku). Tačiau vien šie duomenys nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad minimali įstatymo nustatyta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda būtų aiškiai neteisinga ir neprotinga. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju įspėjimo, kaip prašoma ir kuris neturi realių finansinių pasekmių, skyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjai neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinės nuobaudos priemonės paskirtis, nesant išskirtinių aplinkybių, įpareigoja pažeidėją sankcijos ribose atsakyti už savo neatsakingą elgesį. Išskirtinių aplinkybių byloje teismas nenustatė, juo labiau, įmonė nepateikė ne vienerių, o dvejų metų finansinių ataskaitų. ANK 223 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo 200 eurų iki 3000 eurų, taigi minimalios baudos paskyrimas R. B. atitinka bylos aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 200 Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20123968610, 20123968560 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).