- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- II-575-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01740-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15358-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15358-2021 S. S. buvo nubausta 60 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad ji 2021 m. balandžio 26 d. 19.00 val. „(duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur tai trukdo kitiems eismo dalyviams išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 150.10 punktą (b.l. 7).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. S. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad ji 2021 m. balandžio 26 d. 19.15 val. grįžusi namo rado savo privačią parkavimosi vietą užstatytą automobilio, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Jokio telefono numerio ar duomenų, kuriais būtų galima būtų prisikviesti savininką, nebuvo palikta. Ji 2021 m. balandžio 26 d. 19.22 val. nufotografavo automobilio numerius (duomenys neskelbtini) ir įkėlė į privačią facebook grupę „(duomenys neskelbtini) bendrija“ su prašymu kuo skubiau patraukti šį automobilį iš jos privačios parkavimosi vietos. Ji 2021 m. balandžio 26 d. 19.30 val. paliko savo automobilį laikinai stovėti prie savo privačios parkavimosi vietos ir nunešė sunkius pirkinių maišus namo. Jos privati, pažymėta raudonu kuolu parkavimosi vieta, yra puikiai matoma pro jos buto langą. 19.34 val. pamatė moterį, einančią link automobilio (duomenys neskelbtini). Nedelsiant susiruošė išeiti ir patraukti savo automobilį, tačiau 19.36 val. pamatė, kaip moters vairuojamas automobilis išvažiuoja iš jos privačios naudojimosi vietos šaligatviu. Automobilio (duomenys neskelbtini) užstatymas truko tik 4 minutes, kol ji nunešė pirkinius į butą, esantį antrame aukšte, be to, minėtas automobilis buvo neteisėtai užėmęs jos privačią parkavimosi vietą (b.l. 2).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad S. S. veika, pažeidus KET 150.10 punkto reikalavimus nutarime nurodytomis aplinkybėmis įrodyta. Jai buvo paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose nustatyta bauda. Bylą nagrinėjusio ir nutarimą priėmusio pareigūno padaryta išvada, kad S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta. Byloje surinktų įrodymų pakanka S. S. pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo. Skundo teiginiai, kritikuojantys surinktus įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankamai ir patikimi įrodyti KET pažeidimui- sustojimui ir stovėjimui ten, kur tai trukdė kitiems eismo dalyviams išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kuri niekaip nėra pažymėta. S. S., būdama privačios stovėjimo vietos, kuri niekaip nepažymėta, valdytoja, pati nepasirūpino, kad jai priklausanti parkavimo vieta nebūtų užstatyta kitų eismo dalyvių, nors tokia galimybė buvo, nes parkavimosi vietoje yra įrengtas lankstomas ribojimo stulpelis, kuris įvykio metu nebuvo pakeltas. KET nenumato galimybės laikinai palikti stovėti automobilio prie savo privačios automobilio stovėjimo vietos, trukdant kitiems eismo dalyviams, todėl S. S. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė skundą atmesti, paaiškino, jog parkavimo vieta nėra pažymėta kaip privati nuosavybė. Ten yra pakeliamas stulpelis, asmuo turėjo galimybę pakelti stulpelį, kad niekas neužstatytų vietos. Stulpelis buvo nuleistas. Svetimiems žmonėms, atvažiuojantiems į tą kiemą, nežinoma, ar ta vieta išpirkta, ar ne, draudžiamų ženklų statyti automobilius nėra. Jie gali pastatyti automobilį ten, kur yra laisva vieta. Kitas asmuo KET pažeidimo nepadarė, o S. S. savo veiksmais pažeidė KET ir užstatė kitą automobilį, t. y., trukdė kitiems eismo dalyviams, nes asmuo norėjo išvažiuoti iš parkavimo vietos, bet negalėjo. Policijos pareigūnai gavo užstatyto vairuotojo pranešimą per e-policija platformą, pastarasis atsiuntė nuotraukas, jog yra užstatytas jo automobilis.
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. S. teismo šaukimu buvo tinkamai informuota apie skundo nagrinėjimo datą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
KET 150.10 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė <...> trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) <...> stovėjimo vietą (-os) <...>.
Pareiškėja neginčija fakto, kad ji 2021 m. balandžio 26 d. 19.00 val. „(duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti priešais jai priklausančią stovėjimo vietą, kurioje stovėjo kitas automobilis Wolkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo sudarydama kliūtį jam išvažiuoti. Tai, kad minėta stovėjimo vieta, pareiškėjos teigimu, priklausė jai ir kitas automobilis, joje buvo pastatytas neteisėtai, nešalina jos KET 150.10 punkto nuostatų pažeidimo. Pažymėtina, kad minėtoje aikštelėje nėra jokios informacijos, jog ši stovėjimo vieta yra privati, stovėjimą ribojantis stulpelis buvo nuleistas ir nesudarė kliūčių pasinaudoti šia vieta. Taigi, kaip teisingai nurodė Institucijos atstovas, norėdama apsaugoti savo nuosavybės teisę ir išlaikyti galimybę bet kada naudotis savo parkavimosi vieta, pareiškėja nepasinaudojo galimybe užrakinti parkavimo vietą, sudarydama galimybę į ją įvažiuoti kitam automobiliui. Pažymėtina, kad automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas galėjo ir nežinoti apie nuosavybės santykius minėtoje automobilių aikštelėje, todėl neturėtų nukentėti, kai parkavimo vietos savininkas savo transporto priemone sudaro kliūtį jam išvažiuoti. Kad ji negalėjo išvažiuoti įprastu būdu, patvirtina ir pareiškėja savo skunde nurodžiusi, jog minėto automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja iš parkavimo vietos išvažiavo per šaligatvį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė išrašą iš savo Facebook paskyros, kuriame matyti, jog 2021 m. balandžio 26 d. 19.31 val. ji patalpino nuotrauką su jos parkavimo vietą užėmusiu automobiliu, prašydama jį patraukti. (b.l. 7) Tačiau šį skelbimą gali matyti tik vienos konkrečios facebuko grupės „(duomenys neskelbtini) bendrijos nariai“. Pagal administracinio nusižengimo protokolą ji automobilį pastatė apie 19.00 val., vadinasi jis minėtu būdu stovėjo apie pusvalandį. Minėtų aplinkybių visuma įrodyta, jog S. S. 2021 m. balandžio 26 d. 19.00 val. „ (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur tai trukdė kitam eismo dalyviui išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, tuo pažeisdama KET 150.10 punkto reikalavimą. Jos veikoje yra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykis ir sudėtis, todėl ji pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi minėtą administracinį nusižengimą.
Dėl nuobaudos skyrimo ir dydžio nustatymo.
Pagal ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
ANK 417 straipsnio 2 numato transporto priemonės savininkui (valdytojui) sankciją –baudą nuo 30 iki 90 eurų. Nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, jog nėra nustatyta S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė sankcijoje numatytą vidurkį atitinkančią baudą – 60 eurų.
Teismo vertinimu parenkant baudos rūšį ir dydį, turėtų būti vertinami ne tik nusižengimo pobūdis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir konkreti situacija. Būtina atsižvelgti į tai, kad S. S. tokį nusižengimą padarė iš esmės bandydama netinkamu būdu apginti savo nuosavybės teisę, ji nedelsdama bandė kontaktuoti su užstatyto automobilio valdytoja per facebook ir išspręsti parkavimo situaciją, ji praeityje tik du kartus bausta už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja, praktiškai ketverius metus ji nedarė jokių KET pažeidimų, todėl teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nusižengimui proporcinga būtų pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą - įspėjimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. S. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, tačiau paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą, todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15358-2021 keistinas, skiriant pažeidėjai įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15358-2021 ir S. S. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.