Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Jam tyrėja išaiškino, apie bylos pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutinka bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. 2024 m. vasario 16 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kurio metu jis nepripažino savo kaltės dėl to, kad grasino savo broliui peiliu, tačiau šiuo metu yra blaivus ir gali pasakyti, kad tikrai galėjo taip būti, kad jis, būdamas girtas, grasino savo broliui A. peiliu, tačiau vis vien visų detalių nepamena. Prisimena, kad 2024 m. vasario 15 d. vakare jis, būdamas girtas, konfliktavo su broliu ir mama. 2024 m. vasario 15 d. jis ryte gėrė degtinę. Vakare apie 21.00 val. nuėjo pas savo kaimyną, kurio vardo nepamena, gyvenantį jo name, kur jie kartu gėrė vyną ir alų. Jis pas kaimyną viešėjo apie pusantros valandos, tuomet į namus grįžo apie 23 val. Pamena, kad grįžęs namo pradėjo konfliktuoti su broliu. Kaltinamasis prisimena, kad jis gulėjo lovoje, tuomet broliui grasino peiliu ir išėjo iš namų, nes girdėjo, kad brolis ruošiasi kviesti policiją. Po įvykio jam išsiblaivius ir esant paleistam iš areštinės, jis kalbėjo telefonu su broliu. Brolis jam priminė kas vyko tą vakarą, tuomet jis iš dalies prisiminė, kad su broliu rėkė vienas ant kito būdami namuose. Jų senyvo amžiaus mama ((duomenys neskelbtini) m.) galėjo girdėti konfliktą. Jis (kaltinamasis) turėjo sidabrinį nedidelį peiliuką, kurį pasiimdavo naudoti einant grybauti. Tuo pačiu peiliuku jis gąsdino brolį. Kur išmetė peiliuką jis negali pasakyti, nes nepamena (el. b. t.156–162).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. vasario 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. jis, jo brolis S. B. ir mama G. B. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Brolis S. visą dieną vartojo alkoholį. S. jau visą mėnesį vartojo alkoholį kasdien. Įvykio dieną, artėjant vakarui, brolis pradėjo konfliktuoti, dėl ko būtent jis konfliktavo – nežino. Jis buvo neblaivus ir irzlus, kabinėjosi prie mamos, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais. Apie 23.58 val. būnant kartu su konfliktuojančiu broliu kambaryje, šiam atsistojus nuo lovos, A. B. pamatė, kad brolis S. dešinėje rankoje turi peilį. Tada šis priėjo arčiau prie jo ir laikydamas rankoje peilį bandė peiliu durti A. B. į pilvo sritį sakydamas: ,,Aš tave užmušiu“. A. B. atsitraukė taip išvengdamas S. smūgio, vėliau išbėgo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Paskui jį išėjo ir S.. S. vis dar laikė peilį rankoje. Jis S. paklausė, kur šis einąs, tačiau S. tik nusikeikė ir nuėjo už namo. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Konfliktą girdėjo mama, nes ji buvo tame pačiame kambaryje, tik už spintos, skiriančios kambarį. Peilis, kuriuo S. bandė durti jam, buvo sidabrinės spalvos (tiek rankena, tiek geležtė). Kokio tipo buvo peilis, jis nežino, bet mano, kad ant jo rankenos yra mygtukas jam išskleisti. Jis ir anksčiau pas brolį buvo matęs šį peilį, kuris priklauso jam ir kurį šis nešiojasi. Kur brolis padėjo peilį, jis nežino, nes pas S., jam grįžus, peilio jau nebuvo. Nurodė, kad S. jau ne pirmą kartą jam grasina peiliu, bet dėl to jis nesikreipė į policiją. Dėl savo priklausomybės nuo alkoholio brolis dažnai būna agresyvus, todėl jis jo bijo. Jo grasinimai yra realūs. Jis civilinio ieškinio nereikš (b. l. 20–23).

2024 m. vasario 16 d. A. B. pareiškime apie nusikalstamą veiką užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. vasario 15 d., apie 23.58 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kambaryje, A. B. brolis S. B. dešinėje rankoje laikydamas peilį, puolė A. B., bandydamas smogti jam peiliu į pilvo sritį ir sakydamas: ,,Aš tave užmušiu“, bet A. B. atsitraukė ir išvengė smūgio. Jo ketinimai ir veiksmai buvo realūs. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5–15).

2024 m. kovo 1 d., peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis kameromis („Body“) darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad 2024 m. vasario 16 d., apie 0.19 val. atvykę pareigūnai su vyru, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., nueina iki buto durų. Pareigūnui paklausus, kas vyksta, A. B. pasako, kad jo brolis, S. B., geria kasdien ir neduoda ramybės, darydamas kasdien „bardakus“. Pareigūnas su A. B. įeina į buto vidų. Buto viduje, kambaryje matyti ant lovos sėdinti, iš pažiūros, senyvo amžiaus moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai G. B.. Pareigūnas su ja pasisveikina rusų kalba ir toliau pareigūnas su G. B. kalba rusų kalba. G. B. ir A. B. paaiškino, kad S. B. nuolat girtauja, būdamas neblaivus, konfliktuoja, gadina turtą, grasina. A. B. nurodė, kad jo brolis konfliktavo, vėliau, staiga atsikėlęs iš lovos, griebėsi peilio. A. B. metė link jo striukę ir pabėgo iš namų. Nežino, kur šiuo metu yra peilis, gal brolis pasiėmė su savimi.

Kitame vaizdo įraše esančiais duomenimis nustatyta, kad įvykio vakarą, 0.26 val. pareigūnai kalbasi su vyru, kaip vėliau paaiškėjo, tai S. B.. Pareigūnai klausia, kur yra peilis, su kuriuo jis grasino savo broliui A. B., S. B. pasako, kad jokio peilio iš vis neturėjo ir kad jo brolis A. B. meluoja. Pareigūnas apieško S. B. drabužius. Pareigūnai nuveda S. B. iki tarnybinio automobilio ir pasodina jį į policijos tarnybinio automobilio laikinąją sulaikymo kamerą. Pareigūnams paklausus S. B., kodėl jis pabėgo atvykus policijos pareigūnams, S. B. nerišliai atsako, kad niekur nebėgo, o tiesiog išėjo parūkyti. Pareigūnams paklausus S. B., ar jis turi asmens dokumentą, S. B. atsako, kad dokumentas namuose. Pareigūnai dar kartą klausia S. B., kur jis padėjo peilį, kuriuo grasino A. B., S. B. dar kartą kartoja, kad jokio peilio neturi, o jo brolis A. B. meluoja, kaip visada. S. B. kartu su pareigūnu eina iki namo ir užeina į vidų, kad pasiimtų asmens dokumentą. Pareigūnas apieško aplinką manydamas, kad S. B. galėjo išmesti peilį, tačiau nieko neranda. A. B. pasako, kad brolio nebuvo apie 30 minučių, tai peilį bet kur galėjo išmesti. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Pareigūnai su S. B. išeina į lauką link tarnybinio automobilio jam pasiėmus asmens dokumentą. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir paklausia S. B., ar jis gėrė ir su kuo gėrė, S. B. atsako, kad gėrė su draugu vyną. Pareigūnas duoda S. B. pūsti į alkotesterį, kuris parodo 2,53 promilių girtumą. Pareigūnui dar kartą paklausus S. B., kur yra peilis, S. B. atsako, kad neturi ir visi meluoja. Pareigūnas pasodina S. B. į laikinąją sulaikymo kamerą tarnybiniame automobilyje (b. l. 141–144).

2024 m. vasario 26 d., perklausus bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad 2024 m. vasario 15 d., 23.48 val., paskambinęs vyriškis nurodė, kad nori iškviesti policiją, adresu (duomenys neskelbtini), nes neblaivus brolis šokinėja su peiliu. Pranešėjas dabar lauke, o brolis kažkur pabėgo (b. l. 135–138).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Įvertinus pirmiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme nustatytą uždraustą nusikalstamą veiką – 2024 m. vasario 15 d. apie 23.48 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su broliu A. B. metu, vartojo nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, vėliau rankoje turėtu peiliu, sakydamas: ,,Aš tave užmušiu“, smūgiavo nukentėjusiajam į pilvo sritį, tačiau šis spėjo pasitraukti ir taip smūgio išvengė, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Šias teismo išvadas patvirtina byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai – paties kaltinamojo parodymai; nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai; apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, A. B. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, taip pat akcentavo bijantis savo brolio, nes jo grasinimai yra realūs; BPC pateiktame garso įraše užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad, nors ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimo padarymo įrankis – peilis, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajam, nebuvo rastas, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino tai, kad turi sulankstomą peiliuką, su kuriuo eina grybauti. Savo ruožtu nukentėjusysis paaiškino, kad jo brolio rankoje turėtas peilis buvo visas sidabrinis ir ant jo rankenos buvo mygtukai, leidžiantys jį išskleisti.

Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, yra pakankami S. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Byloje surinktais įrodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

S. B. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 152–155).

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmes S. B., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – įvykdytas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis); jos baigtumą – nusikaltimas baigtas; kaltininko kaltės formą – S. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 145–147), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu ne kartą baustas, dalis baudų nesumokėtos (el. b. l. 91–95), nedirbantis (el. b. l. 88–90), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 186), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo. Byloje nėra duomenų apie S. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. B. už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

S. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažinus visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. S. B. padaryta nusikalstama veika, pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei, buvo įvykdyta prieš šeimos narį, t. y. kartu gyvenantį brolį A. B.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

S. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 16 d. 1.00 val. iki 2024 m. vasario 16 d. 12.54 val. (viena diena) (el. b. t. 40–43, b. l. 125–127). Šis kaltinamajam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 16 d. 1.00 val. iki 2024 m. vasario 16 d. 12.54 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.