Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, teistumas išnykęs:

1) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1991 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnį, 90 straipsnio 2 dalį galutine bausme - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 1992 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį galutine bausme - laisvės atėmimu 4 metams;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 1996 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį galutine bausme - laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams, su turto konfiskavimu;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį galutine bausme - laisvės atėmimu 1 metams, su 100 litų vertės turto konfiskavimu;

5) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo. 2015 m. vasario 20 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2024 m. birželio 9 d. apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia sudavė ne mažiau tris smūgius į įvairias kūno vietas S. D., o šiam nukritus ant žemės spyrė koja keletą kartų į įvairias kūno vietas, taip mušdamas S. D. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, poodinę kraujosruvą kairio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinio peties srityje, tokiais savo veiksmais S. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. K. įtariamojo apklausos metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su juo kartu gyvena jo sugyventinė D. A., bendrų vaikų neturi, o kitame bute gyvena D. dukra A. K.. Prieš kokius penkis metus atsikraustė į jų namą S. D. su savo šeima ir prasidėjo įvairūs konfliktai, nes jis su savo žmona nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, mušasi ir pan. Jis alkoholio nevartoja apie trylika metų. 2024 m. birželio 9 d. ryte, atėjo į svečius D. dukra, su kuria jie gėrė kava, ir kuri papasakojo, kad naktį 2024 m. birželio 8 d. į 2024 m. birželio 9 d. pas D. bute buvo didelis triukšmas, jie mušėsi ir ji neapsikentusi iškvietė jiems policijos pareigūnus. Jie gyvena kitame namo gale, todėl nelabai girdisi, o D. gyvena virš A. buto, todėl jai viskas gerai girdisi. Pakalbėjo su A., kai ši buvo pas juos namuose, sakė buvo atvykę policijos pareigūnai. Kiek pabuvusi A. iš jų namų išėjo į savo namus. Praėjus kuriam laikui, kažkur apie 13 val., laikas galėjo būti tas kaip ir yra parašyta įtarime, jam būnant namuose, jis išgirdo A. riksmą, S. koliojimą necenzūriniais žodžiais, iš to suprato, kad šis kieme užkabino A., kad ji jam naktį iškvietė policiją. Jis nieko nelaukęs staigiai atėjo į kiemą, kur stovėjo A. ir S., kuris rėkė ant jos, ir visaip ją negražiais, necenzūriniais žodžiais vadino. Kai jis atlėkė prie jų, jis nieko nelaukdamas, kad jis įžeidinėjo jo podukrą sudavė keletą smūgių į veido kairę pusę, kadangi jis buvo neblaivus, todėl neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant žemės ir keletą kartų su minkštu batu „crocs“ įspyrė jam į petį, bet tikrai ne daugiau. S. D. buvo užsidengęs veidą, jis nuo jo atsitraukė ir nuėjo į namus. Jis daug smūgių tikrai nesudavė, kaip minėjo, keletą kartų į veidą ir keletą kartų įspyrė. Aišku, jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažįsta, bet S. D. elgesys jau išvedė jį iš kantrybės. S. D. retai būna blaivus, jau ir iš darbo grįžta išgėręs, o savaitgaliais, tai išvis neįmanoma vaikams būti vieniems kieme, yra padaryta pavėsinė, bet jie bijo eiti į kiemą, A. turi du mažamečius vaikučius, kurie nedrįsta eiti, kai S. D. pavėsinėje geria alkoholį. Jis yra ramaus būdo žmogus, kad jis suduotų smūgius jau jį turėjo išvesti iš kantrybės, tos nesibaigiančios išgertuvės ir pan. Jis tikrai nebūtų sudavęs smūgių, jei jis nebūtų „užkabinęs“ jo podukros A., kurią jis gynė, aišku smūgių nereikėjo suduoti. Jis daugiau neturi ką pridurti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 114-117).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo S. D. apklausomis, kuriose S. D. nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje gyvena jo kaimynas A. K.. Ankščiau yra buvę tarp jo ir A. žodiniai konfliktai, bet be jokių muštynių. A. K. iš viso negeria alkoholinių gėrimų. 2024 m. gegužės 9 d. apie 13 val. jis susikonfliktavo žodžiu su kaimyne A. K., bet jokio fizinio smurto nebuvo, jis pyko, kad ji pastoviai juos skundžia ir kviečia į namus policiją. A. K. yra A. K. patėvis. Po konflikto su A. K., po kokių 5 minučių jam stovint lauke prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atbėgo link jo kaimynas A. K., ir pribėgęs prie jo rankos kumščiu jam smūgiavo į veidą, kiek tiksliai smūgių pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai, ir po smūgių į veidą jam nukritus ant žemės, jis tuomet kojomis spardė į įvairias kūno vietas, taip pat negali pasakyti kur tiksliai spyrė ir kiek spyrių pataikė. Nes jis buvo išgėręs, ir viskas vyko labai greitai, todėl tiksliai jam suduotų smūgių ir spyrių skaičių nepasakys. Po patirtų smūgių, kai jį sumušė kaimynas A. K. jis atsikėlė ir nuėjo namo. Jis mano, kad jį kaimynas A. K. sumušė dėl prieš tai įvykusio konflikto su jo podukra A. K.. Suduoti smūgiai buvo stiprūs. Sąmonės praradęs nebuvo. Kai kaimynas jam rankos kumščiu smūgiavo į veidą ir kojomis spardė lauke pašalinių asmenų nebuvo. Papildomai parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23258-24 civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka ir neprieštarauja, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 8-17, 36-39, 40-42).

Liudytojos A. K. apklausa, kurioje A. K. nurodė, kad ji gyvena su savo vyru ir dviem mažamečiais vaikais: M. K. ir V. K., adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena jos mama D. A. su savo sugyventiniu A. K.. Jos patėvis A. K. išvis negeria alkoholio, ramaus būdo, ginantis savo šeimą, tai yra jos mamą ir ją. Jos kaimynai yra D., kurie gyvena virš jos, ir jie atsikraustę į jų namą kažkur prieš penkis metus. Ji kaip kaimynė, girdi dažnus konfliktus tarp kaimynų, jie dažnai geria alkoholinius gėrimus, būna girti ir namuose triukšmauja, konfliktuoja. Nenori pyktis todėl dažnai nesikišdavo į jų konfliktus, rietenas, stengdavosi nekreipti dėmesio. Jai būnant namuose, kai jos šeimos nariai miegojo, ji išgirdo triukšmą viršuje pas kaimynus D., iš triukšmo girdėjosi, kad kaimynę R. lyg muštų, tai buvo 2024 m. birželio 9 d. kažkur apie 1 val. nakties. Ji atsikėlusi iš miegų išsigando ir paskambino pagalbos telefonu, kad pas kaimynus labai garsus triukšmas, ir jai pasirodė iš triukšmo, kad kaimynę R. muša. Ji matė, kad netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kas vyko toliau ji nežino, ir triukšmo daugiau nesigirdėjo, todėl ji nuėjo miegoti. Ryte, kažkur apie 9 val. ji nuėjo pas savo tėvus, išgėrė kavos, ir jiems papasakojo, kas įvyko naktį pas jos kaimynus D.. Kiek pabuvusi ji iš tėvų išėjo pas save į namus. Jai būnant kieme, buvo maždaug apie pietus, tai galėjo būti kažkur apie 13 val., atėjo į kiemą girtas S. D., kuris pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, visaip vadinti, kėlė triukšmą kieme, ji net nespėjo atsisukti per konfliktą, kaip prie jų atėjo jos patėvis A. K., kuris nieko nesakęs S., bet išgirdęs, kad prie jos kabinėjosi įvairiais žodžiais S., sudavė patėvis S. keletą smūgių į veidą, po ko šis nukrito ant žemės, ir patėvis dar keletą kartų įspyrė su šlepete „crocs“ S., tuomet ji patėvį nuo S. atitraukė, tai šis nuėjo į kambarį. Ir visas konfliktas pasibaigė tarp S. D. ir jos patėvio A. K., kaip minėjo patėvis nuėjo į savo namus ir S. aprimęs nuėjo irgi į savo namus. Ji dėl S. įžeidinėjimų jos atžvilgiu parašė policijoje pareiškimą, tai tada jis sužinojęs apie jos parašytą pareiškimą ir išsikvietė policiją, ir jis taip pat parašė policijoje pareiškimą, kad jį sumušė jos patėvis (b. l. 62-65).

2024 m. birželio 19 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame S. D. pareiškė, kad 2024 m. birželio 9 d., apie 13.15 min., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kaimynas A. K. rankos kumščiu smūgiavo jam į veidą, o jam pargriuvus ant žemės, kojomis spardė į įvairias kūno vietas. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo A. K. atžvilgiu taikyti įstatymo numatytas priemones. Po įvykio jis buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, jam buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (b. l. 8-17).

2024 m. birželio 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 9 d. 13.22 val. buvo gautas pranešimas (ROIK: 0124000348088), kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Atvykus išsiaiškinta, kad tarp kaimynų vyko žodinis konfliktas gyvenamojo namo bendro naudojimo kieme. Kaimyno S. D., nebuvo kieme, todėl vykta adresu (duomenys neskelbtini). Bute rastas miegantis neblaivus (nustatytas 2,19 promilių neblaivumas) S. D., kuris paaiškino, kad vykusio konflikto metu jam kaimynas sudavė keletą smūgių į veidą, t. y. pataikė į kairę akį. Dėl GMP pagalbos S. D. nebuvo apsisprendęs, tai yra vienu metu prašė iškviesti, kitu metu medikų pagalbos nepageidavo. Apžiūrėjus S. D. veidą, ties kaire akimi matėsi kraujosruva. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad smūgius jam sudavė blaivus kaimynas A. K.. Asmuo neneigė sudavęs smūgius S. D. ir nurodė, kad konfliktas įvyko bendro naudojimo kieme (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu. Bendraujant su S. D. jo pasakojimas buvo nenuoseklus, dėl girtumo nesugebėjo aiškiai nurodyti kiek smūgių jam tiksliai buvo suduota ir į kurias kūno vietas, taip pat nenurodė kurioje vietoje galimai jis buvo sumuštas, todėl įvykio aplinkybės tikslintinos. Asmeniui išaiškinta, kad jeigu turės pretenzijų su pareiškimu kreiptųsi į policiją (b. l. 18-20).

2024 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 5 d. apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris yra pridėtas prie 2024 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašą paleidus matoma, kad vaizdo įrašas yra 4 min 24 s laiko. Peržiūrint vaizdo įrašą, pastebima, kad vaizdas yra lauke pavėsinėje, kurioje stovi ikiteisminio tyrimo metu jau žinomi S. D., A. K. ir kiti asmenys. Asmenys visi sėdi prie stalo ir prie jų yra priėjęs nukentėjęs S. D., ir vaizdo įraše matosi, kad aiškinasi santykius su liudytoja A. K., kodėl ji kvietė naktį policiją. Matosi ir girdisi vaizdo įraše, kad tarp asmenų vyksta žodinis konfliktas, grasina vieni kitiems kviesti policiją ir pan. S. D. kolioja asmenis necenzūriniais žodžiais ir pan., po ko matosi, kad liudytoja A. K. kalbasi telefonu, ir girdisi įraše, kad kažkam pasakoja kas vyko, tuo metu S. D. įraše nėra, jis nuėjęs į šoną. Žiūrint vaizdo įrašą matyti, kad S. D. kažką rankose atsineša, lyg būtų maišas koks, ir meta ant krūmų, tada vyriškis apsirengęs pilku džemperiu ir apsiavęs juodomis kelnėmis, bėga link S. D. jam suduoda rankos kumščiu smūgį į veidą, po ko šis nukrenta ant žemės, ir tada vyriškis S. D. keletą kartų spiria su koja į šoną, ir priėjusi A. K. vyriškius išskiria, ir nuo žemės atsistoja S. D.. Atsistojęs S. D. vaikšto, ir vis nori prieiti prie vyriškio, kuris jam sudavė smūgius ir spyrė, bet A. stovi tarp jų ir neleidžia sueiti vyriškiams. Vyrai abu rėkia vienas ant kito, kolioja necenzūriniais žodžiais, bet jokių muštynių nevyksta, ir tuo vaizdo įrašas pasibaigia (b. l. 28-30, 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1205/2024 (02), kurioje nurodyta, kad S. D. konstatuota: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio peties srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 9 d.. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (b. l. 43-44).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2024 m. birželio 9 d. apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia sudavė ne mažiau tris smūgius į įvairias kūno vietas S. D., o šiam nukritus ant žemės spyrė koja keletą kartų į įvairias kūno vietas, taip mušdamas S. D. padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, poodinę kraujosruvą kairio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinio peties srityje, tokiais savo veiksmais S. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamos veikos buvimą kaltinamojo veikoje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis A. K. laikomas neteistu, ankstesni teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. K. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti A. K., jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.