- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-1727-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12684-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis D. K., S. B., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2016 m. kovo 21 d. paklausimą Nr. 2-DK-T-793 bei nutraukti vykdomąją bylą. Nurodė, kad paklausimu antstolis pasiūlė pareiškėjai iki 2016 m. kovo 29 d. pateikti atsakymą į S. B. 2016 m. kovo 6 d. prašymą. Antstolis vykdo 2015 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatytas S. B. bendravimo su anūkais tvarka. Pareiškėja pripažįsta sprendimą ir jį vykdo – bendravimas vyksta įvairiomis ryšio priemonėmis – Viber, Skype, telefonu, siunčiami siuntiniai S. B.. Po konflikto 2016 m. sausio mėnesį, kai A. B. (vaikų tėvas) uždraudė naudoti savo Viber ir Skype paskyras skambinant S. B., pareiškėja skambina S. B. į mobiliojo ryšio telefoną iš pareiškėjos mobiliojo telefono. Akivaizdu, kad skundus antstoliui rašo ne S. B.. Pareiškėja nuo 2014 m. liepos 14 d. kartu su nepilnamečiais vaikais išvyko iš Lietuvos ir gyvena (duomenys neskelbtini), jų gyvenamoji vieta yra oficialiai išviešintas faktas. Pareiškėja yra perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas, tad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pagrindinis kriterijus, lemiantis vykdomojo dokumento vykdymo vietos nustatymą yra pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Antstolis, vykdantis veiklą jam priskirtoje Lietuvos Respublikoje esančioje veiklos vykdymo teritorijoje, neturi teisės vykdyti vykdomąjį dokumentą fizinio asmens, kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Antstolio, veiklą vykdančio Lietuvos Respublikoje, veiksmai negali būti atliekami jokioje kitoje šalyje, kaip ES šalyse, taip ir (duomenys neskelbtini).
Antstolis priėmė 2015 m. liepos 7 d. vykdomąjį raštą neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo atlieka vykdymo veiksmus.
Šalies argumentai
Antstolis nesutiko su skundu. Nurodė, jog antstolis 2016 m. kovo 21 d. elektroniniu paštu pareiškėjai pateikė skundžiamą paklausimą. Tiek vykdytiname Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendime, tiek neįsiteisėjusiame 2015 m. sausio 26 d. sprendime Nr. N2-231-859/2015 nustatyta, kad pareiškėja su nepilnamečiais vaikais išvyko iš Lietuvos trejų metų terminui, o aptarimas vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas iki išieškotojos vaikaičiai gyvens (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nėra nutraukusi darbo sutarties su (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teikia skundą dėl antstolio 2015 m. kovo 21 d. elektroninio paklausimo, kuris nėra procesinis veiksmas ir negali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja ginčija antstolio 2015 m. liepos 13 d. patvarkymą, kuriuo priimtas vykdyti teismo išduotas vykdomasis raštas, tačiau skundą teikia suėjus naikinamajam skundo pateikimo terminui, tad skundas šioje dalyje paliktinas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi yra konstatuota, jog ieškovas nepilnamečių vaikų tėvas dėl vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas kreipėsi Hagos konvencijoje nustatytu laiku, todėl Lietuvos teismai turi kompetenciją nagrinėti ginčus tarp tėvų dėl vaikų globos. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad nepilnamečiai vaikai pagal (duomenys neskelbtini) teisę gyvendami (duomenys neskelbtini) daugiau nei šešis mėnesius įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nepaneigia Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėjant ginčą dėl jų globos. Šios išvados reikšmingos ir nagrinėjant skundą. Nagrinėjamu atveju antstolis pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą jokių procesinių veiksmų, išskyrus galimą konstatavimą apie nutrūkusį (apribotą) senelės bendravimą su vaikaičiais, neatlieka.
Suinteresuotas asmuo S. B. (išieškotoja) nesutiko su skundu. Nurodė, kad pareiškėja pripažįsta, kad Lietuvos Respublikoje jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tad viena iš vykdomojo dokumento priėmimo sąlygų, numatytų CPK 590 straipsnio 1 dalyje, yra. Pareiškėjos darbo santykiai su Lietuvos Respublika liko nepakitę. Dirbdama (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir toliau tebedirba Lietuvos Respublikai, nes dirba jos teritorijoje, kurioje galioja pastarosios jurisdikcija. Tad antstoliui priimant vykdyti vykdomąjį raštą egzistavo ir dar viena CPK 590 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga – skolininko darbo vieta, kuri įgalino antstolį priimti ir pradėti priverstinai vykdyti vykdomąjį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjos A. Š. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų atmetė.
Teismas sutiko su su antstolio bei suinteresuoto asmens pozicija, kad antstolio veiksmų apskundimui yra nustatyti terminai CPK 510 straipsnyje, o pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimt dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Tačiau teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančią pareiškėjos atsakyme į patvarkymą išsakytą poziciją dėl antstolio pradėtų vykdymo veiksmų užvestoje vykdomojoje byloje pagal išieškotojos pateiktą prašymą neteisėtumo, nusprendė, jog šiuo atveju teisinga, protinga ir sąžininga yra klausimą dėl pradėtų vykdymo veiksmų antstolio veiklos teritorijoje išspręsti iš esmės, nenutraukiant vykdomosios bylos. Kaip matyti, pareiškėja kėlė šį klausimą 2015 m. liepos 31 d., tačiau teikdama atsakymą į antstolio paklausimą, bet ne skundą dėl antstolio veiksmų.
CPK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Tai reiškia, kad antstolis prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti privalo patikrinti, ar yra CPK 590 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. įsitikinti, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas jo aptarnaujamoje teritorijoje. Nurodytų sąlygų nebuvimas yra akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar pagal vykdomajame dokumente nurodyto skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą vykdomasis dokumentas priskirtinas antstolio veiklos teritorijai. Taigi iš minėtos normos turinio aiškiai matyti, kad įstatymas numato alternatyvią galimybę pasirinkti vykdymo vietą.
Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą yra reikšminga nustatyti, su kuria vieta asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai). Todėl remiantis CK 2.17 straipsniu, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje tiek iš vykdomojo rašto, tiek iš vykdomo teismo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su senele nustatyta iki šie gyvens (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyti neginčytini faktai, kad antstoliui 2015 m. liepos 13 d. priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, pareiškėja tik metus laiko gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėją trejiems metams perkėlus dirbti į (duomenys neskelbtini), rodo, kad pareiškėja nėra nutraukusi tamprių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėja iki šiol nėra nutraukusi darbo sutarties su (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ir registruotino nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos bei jos nepilnamečių vaikų pateikta gyvenamosios vietos deklaracija (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka su (duomenys neskelbtini) piliečiu negali būti pakankamais įrodymais, kad ji nutraukė ryšius su Lietuvos Respublika, dėl ko antstolis neturėjo teisės pradėti vykdymo veiksmus Lietuvoje. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, nagrinėjamu atveju išieškotoja galėjo realizuoti savo teises ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui pagal skolininkės turto buvimo ir darbo vietą. Antstolio 2015 m. liepos 13 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra teisėtas ir nepažeidžia vykdomojo dokumento vykdymo vietos principo, numatyto CPK 590 straipsnyje, kadangi vertinant pareiškėjos pateiktus duomenis galima konstatuoti, kad pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su Lietuvos Respublika.
Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdant teismo sprendimą, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą šeimos ryšių tarp artimųjų giminaičių palaikymą, jokio realaus pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo vykdomąjį dokumentą vykdant ne pareiškėjos faktinės gyvenamosios vietos antstoliui, nenustatyta, o vykdomosios bylos nutraukimas neatitiktų kuo greitesnio bei operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo bei pažeistų silpnesnės vykdymo proceso šalies (senelės) teisėtus lūkesčius ir interesus. CPK 634 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, o juos vykdydamas atlieka procesinius veiksmus įvairiomis formomis – surašydamas rašytinį patvarkymą, rezoliuciją, duodamas žodinį potvarkį arba tiesiogiai fiziškai atlikdamas veiksmą. Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Teismui konstatavus, kad vykdymo veiksmai antstolio pradėti teisėtai, pareiškėjos reikalavimas panaikinti antstolio 2016 m. kovo 21 d. Paklausimą Nr. 2-DK-T-793 skolininkei taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Antstoliui vykdant teismo sprendimą, įpareigojantį pareiškėją užtikrinti su ja kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų bendravimą su senele, antstolio surašytas paklausimas skolininkei (pareiškėjai), gavus išieškotojos prašymą dėl sprendimo netinkamo vykdymo, atitinka CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei nepažeidė skolininkės teisių bei teisėtų interesų. Kita vertus, pareiškėja jokių pagrįstų argumentų, išskyrus antstolio veiksmų, pradėjus priverstinį vykdymą savo veiklos teritorijoje, neteisėtumą, ir nenurodė, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2016 m. kovo 21 d. paklausimą Nr. 2-DK-T-793 vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/01553 ir nutraukti vykdomąją bylą. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 2.16 ir 2.17 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino pareiškėjos darbovietės buvimo vietą, nepagrįstai išplėtė CPK 590 straipsnyje nustatytus vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti kriterijus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su Lietuvos Respublika. Teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys faktą, jog pareiškėja kartu su nepilnamečiais vaikais nuo 2014 m. liepos mėnesio yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir jos bei jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nuo 2014 m. liepos mėnesio yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėją su Lietuvos Respublika šiuo metu sieja tik terminuota trijų metų darbo sutartis, kuri pasibaigs 2017 m. Pareiškėjos vaikai jau 22 mėnesius lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, lanko įvairius lavinimo būrelius (duomenys neskelbtini), lanko šeštadieninę mokyklą (duomenys neskelbtini), turi draugų tarp (duomenys neskelbtini) gyvenančių vaikų. 2015 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu ir šiuo metu kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena sutuoktinio namuose. Visi aukščiau paminėti faktai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų ryšiai su Lietuvos Respublika faktiškai yra nutrūkę ir pareiškėjos bei jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, bet (duomenys neskelbtini). Negalima tapatinti darbdavio buveinės ir darbuotojo darbovietės, kadangi darbuotojo darbovietė ne visada sutampa su darbdavio buveine. Paminėtinas Darbo kodekso 95 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties privaloma sąlyga yra faktinės darbovietės nurodymas. (duomenys neskelbtini) – buveinė yra registruota Lietuvos Respublikoje, Vilniuje. Tuo tarpu pareiškėjos darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Kai antstolio veiksmai susiję su sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais vykdymo kontrole, nekilnojamojo turto buvimo vieta negali būti kriterijumi vykdomajam dokumentui priimti, kadangi vykdomasis raštas ir jo pagrindu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai yra tampriai susiję su asmeniu, bet ne su turtu. Antstolis nevykdo išieškojimo iš pareiškėjos turto, todėl šiuo atveju turto buvimo vietos kriterijus netaikytinas. Antstolio veiklos teritorija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio, 1 dalyje, 590 straipsnio 3 dalyje. Antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) nėra sudariusios dvišalės sutarties (susitarimo) dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose teikimo. Tačiau tokių susitarimų nebuvimas nesuteikia Lietuvos Respublikoje veikiančiam antstoliui pradėti vykdymo veiksmus skolininko, dirbančio ir gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Turi būti atlikta Lietuvos Respublikos teismo priimto sprendimo pripažinimo (duomenys neskelbtini) procedūra ir priverstinis pripažinto sprendimo vykdymas gali būti atliekamas (duomenys neskelbtini) įgaliotų ir kompetentingų institucijų. Visos išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad antstolis neturėjo pagrindo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėti priverstinį vykdymą pareiškėjos atžvilgiu, kadangi, remiantis CPK 590 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjos gyvenamoji ir darbo vietos neįeina į antstolio aptarnaujamą teritoriją, o pareiškėjos turto buvimo vieta nesudaro pagrindo vykdymo veiksmams pradėti Lietuvoje, kadangi priverstinis vykdymas nėra susijęs su turtu.
Atsiliepimas
Antstolis ir suinteresuotasis asmuo nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, asmens gyvenamosios vietos nustatymu bei antstolio veiksmų atlikimo vieta, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15910-859/2015, kuriuo nustatyta S. B. (išieškotojos) bendravimo su nepilnamečiais vaikaičiais D. B. ir G. B. tvarka iki šie gyvens (duomenys neskelbtini). Antstolis 2015 m. liepos 13 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2015 m. liepos 20 d. patvarkymu įpareigojo pareiškėją raštu pateikti duomenis, ar yra vykdomas teismo sprendimas. Pareiškėja 2015 m. liepos 31 d. pateikė atsakymą dėl išieškotojos tinkamo bendravimo su vaikais, pridėdama įrodymus. Iešieškotoja 2016 m. kovo 8 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo netinkamo vykdymo, pateikdama “Skype” programėlės išrašus. Antstolis surašė skundžiamą 2016 m. kovo 21 d. paklausimą pareiškėjai, siūlydamas pateikti raštu elektroniniu paštu antstoliui atsakymą į išieškotojos prašymą.
Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai. Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba darbo vietą. Pagal šio straipsnio 3 dalį antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, sutinka su primos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su Lietuvos Respublika. Nors pareiškėjos darbo vieta šiuo metu faktiškai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o darbo sutartis yra terminuota ir pasibaigs tik 2017 m., tačiau pareiškėjos darbadavys yra (duomenys neskelbtini), kurios skiriamos pareigybės bei darbo vietos priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Be to, aplinkybė, jog po metų pareiškėjos darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) pasibaigs, neturi įtakos šiuo metu sprendžiant klausimą apie antstolio veiksmų kompetenciją.
CPK 590 straipsnio 1 dalyje nurodyta skolininko turto buvimo vieta, antstoliui sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, nėra siejama su vykdomo dokumento pobūdžiu, tai yra, ar pagal šį dokumentą reikia išieškoti iš skolininko tam tikrą turtą, ar įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Todėl pareiškėjos argumentas, jog nagrinėjamoje byloje turto buvimo vietos kriterijus netaikytinas, yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad pagal teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą pareiškėja turi užtikrinti vaikų bendravimą su išieškotoja įvairių garso ar (ir) vaizdo elektroninių priemonių pagalba. Taigi, tokio pobūdžio įpareigojimai yra vykdomi nuotoliniu būdu bei faktiškai jų įvykdymo vieta yra ir Lietuvos Respublika, nes pareiškėjos vaikai nuotolinio ryšio priemonėmis turi bendrauti su Lietuvos Respublikoje esančia išieškotoja. Pats antstolis, pateikdamas pareiškėjai skundžiamą paklausimą, taip pat vykdymo veiksmus atliko elektroninių ryšių priemonėmis, būdamas savo veiklos teritorijoje, todėl CPK 590 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.