Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. kaltinamas tuo, kad jis 2016-01-23 apie 14 val. 30 min., Baltijos g., Kaune, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame policijos skiriamaisiais ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patruliams V. V. ir T. P. pasiūlė 100 eurų kyšį, o po to jį davė, padėdamas vieną 100 eurų nominalo kupiūrą tarp dešinės priekinės keleivio sėdynės ir prie jos buvusio segtuvo, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

E. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą davė policijos pareigūnams 100 eurų kyšį. Labai gailisi padaręs nusikaltimą ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja jo mama.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. D. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-01-23 buvo gautas Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patrulių V. V. ir T. P. tarnybiniai pranešimai apie tai, kad 2016-01-23 apie 14.30 val. Kaune, Baltijos g. sustabdžius automobilį Mercedes Benz E 300 valst. nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas E. D. už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, tarnybiniame automobilyje Dacia Dokker valst. nr. (duomenys neskelbtini) vyresniajam patruliui V. V. ir T. P. pasiūlė 100 eurų kyšį, kurį padėjo tarnybiniame automobilyje prie priekinės keleivio sėdynės (b.l. 4).

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-01-23 dirbant kartu su vyr. patruliu T. P., radijo šaukiniu „421“apie 14.30 val., Kaune, Baltijos g. sustabdė automobilį Mercedes – Benz E300 D Turbo valst. nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą išduotą V. R., gim. (duomenys neskelbtini) vardu. Paklausus ar tas dokumentas priklauso jam, vairuotojas patikino kad jis yra V. R. ir jam priklauso šis vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo pažymėjimas Nr. 50638513 galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs 2015-08-02. Sustabdytas vairuotojas nebuvo panašus į tą, kuris buvo pateikto vairuotojo pažymėjimo nuotraukoje, tuomet minėtas vairuotojas buvo patikrintas per CDB ir gavus duomenis, išsiaiškinta, kad sustabdytas vairuotojas yra E. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir teisė vairuoti jam atimta. Tai pripažino ir pats vairuotojas. Įforminant KET pažeidimą, E. D. prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl vairavimo transporto priemonę, kai tokia teisė asmeniui atimta. Jis pasakė „padarom paprasčiau, nes aš skubu“. Paklausus kaip paprasčiau, vairuotojas į ranką paėmė 100 eurų kupiūrą ir pasakė „davai“. Jie perspėjo E. D. dėl kyšio davimo, teigdami jog taip elgtis negalima, o šis jiems atsakė, kad daug ko daryti negalima ir tuomet 100 eurų kupiūrą įkišo tarp dešinės priekinės keleivio sėdynės ir prie jo buvusio dokumentų segtuvo. Dėl papirkimo E. D. buvo iš automobilio salono išlaipintas ir pasodintas į automobilyje įrengtą laikino sulaikymo vietą ir iškviesta NVRS oper. Grupė (b.l. 10).

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. tarnybiniame pranešime (b.l. 11).

- Tarnybinio automobilio „Dacia Dokker“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas automobilis, kuriame įtariamasis E. D. padėjo tarp dešinės priekinės keleivio sėdynės ir prie jos buvusio segtuvo vieną 100 eurų kupiūrą Nr. X14388531986, kuri apžiūros metu buvo išimta (b.l. 5-9).

- Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. V. pateikė LR vairuotojo pažymėjimą Nr. 50638513, išduotą V. R. vardu (b.l. 17).

- Įtariamojo E. D. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad supranta kuo įtariamas ir dėl pareikšto jam įtarimo pagal LR BK 227 str. 2 d. prisipažįsta visiškai ir parodo, kad 2016-01-23 apie 14.30 val. Kaune, Baltijos g. vairavo automobilį Mercedes – Benz E300 D Turbo valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo sugyventinei V. K.. Automobilį vairavo neturėdamas teisės jo vairuoti. Ši teisė atimta trims metams. Baltijos gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnų ekipažas. Įtariamasis parodė, kad tuomet labai pasimetė ir padavė automobilio dokumentus. Per klaidą padavė kitam asmeniui išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kokiam asmeniui jis išduotas, nepamena. Šis pažymėjimas buvo tarp dokumentų. Supratęs, kad jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo neturint tam teisės, jis išsigando ir pasiūlė susitarti, sakydamas pareigūnams, kad jiems duos šimtą eurų kyšį. Pareigūnai jį įspėjo, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, bet jis vis tiek padavė pinigus – 100 eurų kupiūrą padėjo tarp priekinių tarnybinio automobilio sėdynių, ko pasėkoje buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Taip pasielgė norėdamas išvengti administracinės atsakomybės (b.l. 16,17).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. D. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatyto jo padaryto administracinės teisės pažeidimo policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės2-ojo būrio patruliui V. V. ir vyr. patruliui T. P. pasiūlė ir davė 100 eurų kyšį padėdamas vieną 100 eurų nominalo kupiūrą tarnybiniame automobilyje tarp priekinių sėdynių. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir jo nesulaikytų bei nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 100 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas E. D. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad E. D. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reali turtinė žala nusikalstama veika nėra padaryta, yra gautas laiduotojos kaltinamojo mamos J. D. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. D. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. perduodant jį pagal laidavimą kaltinamojo mamai J. D. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo mama J. D. galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes ji yra kaltinamojo mama, charakterizuojama teigiamai, su kaltinamuoju artimai bendrauja, neteista, nebausta. Visas šias aplinkybes ji patvirtino apklausiama teisiamajame posėdyje. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (100 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. D., (duomenys neskelbtini) atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. D., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – E. D. priklausančius pinigus (100 eurų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinio disko plokštelę, esančią byloje (b.l. 8), palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.