Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistumas: 2019-06-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytą (toliau – BK) 140 str. 2 d., vad. BPK 212 str. 5 p., BK 38 str.; 2021-09-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti darbą ar būti užregistruotam užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2022-06-20 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-08-31 apklaustas įtariamuoju J. K.su jam pareikštu įtarimu sutiko pilnai, parodė, kad lietuvių kalbą supranta, rašyti, skaityti moka. Galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, priklausomybės ligų centre įskaitos neturėjo. Gyvena pažymoje nurodytu adresu, tačiau kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas draugą D. M., kuris gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Su sugyventine H. asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, gyvena apie 7 metus. 2023-08-30 jis su sugyventine H. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Nuo pietų kartu su sugyventine pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Kiek išgėrė alaus negalėjo pasakyti, bet abu buvo neblaivūs. Apie 15 val. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, dėl ko kilo konfliktas neprisiminė, dėl kažkokios smulkmenos. Žodis po žodžio ir žodinis konfliktas pavirto į susistumdymą. H. jį pastūmė, jis jai vieną kartą savo kaire ranka trenkė per veidą, ar ji po smūgio nukrito neprisiminė. Trenkė jai tik vieną kartą ir smūgis nebuvo labai stiprus, tačiau H. supyko ir pasakė, kad kvies policiją. Po šio konflikto jis nuėjo miegoti ir po kažkurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Kiek suprato apklausė H. ir jį išvežė į komisariatą. Buvo neblaivus todėl daug ko negalėjo prisiminti. Tačiau dėl to, kad trenkė H. jis kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-10-13 apklaustas įtariamuoju J. K. parodė, kad įtarimo esmė jam aiški, su jam pareikštu įtarimu sutinka pilnai, pageidauja likti prie savo pirminių parodymų. H. Z. atsiprašė, jie susitaikė, daugiau prieš ją nesmurtavo ir jie toliau kartu gyvena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-08-30 apklausta liudytoja H. Z. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30d. apie 15.00 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu J. K. su kuriuo gyvena jau 7 metus, bendrų vaikų neturi. Jai būnant namuose nurodytu adresu, kambaryje sėdėjo prie lovos, tuomet į kambarį užėjo jos sugyventinis J. K., pradėjo prašyti jos pinigų ir sakyti žodžius "suka, kurva, duok man pinigų", ji jam pinigų nedavė, tuomet J. K. priėjo prie jos ir iš kairės rankos vieną kartą sudavė jai į veido sritį, smūgio metu ji nukrito ant žemės, dėl ko pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 9 iš 10 balų. Po šių sugyventinio veiksmų ji norėjo paskambinti į BPC iš savo telefono tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis J. K. griebė jai už telefono ir numetė jį už radiatoriaus. Po konflikto sugyventinis nuėjo miegoti, o ji paskambino BPC iš sugyventinio telefono (telefono neprisimena). Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-10-13 papildomos apklausos metu nukentėjusioji H. Z. parodė, kad civilinio ieškinio neteiks. Į medikus nesikreipė ir greitosios pagalbos nekvietė. Užduotį kurią jai įteikė atvažiavę policijos pareigūnai, kur turėjo kreiptis į teismo medicinos ekspertus ignoravo ir niekur nesikreipė. Įvykio dieną ji su sugyventiniu J. buvo neblaivūs, šiek tiek apsipyko ir kai jis jai trenkė į veido sritį, smūgis buvo nestiprus, skausmas trumpalaikis, smūgis nesukėlė jokių pasekmių ar padarinių. Dėl suvartoto alkoholio kiekio ir savo sąnarių ligos ji pati parkrito ant žemės. Savo sugyventiniui atleido, jis jos atsiprašė, daugiau prieš ją jis nesmurtavo. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, nes jie susitaikė.

2023-08-30 H. Z. pareiškimu/pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

2023-08-30 nukentėjusiajai H. Z. buvo įteikta užduotis kreiptis į teismo medicinos ekspertus, tačiau į medikus nukentėjusioji H. Z. nesikreipė.

Alkotesteriu Drager Alcotest 6810 J. K. 2023-08-30 19.19 val. nustatytas 2,56 promilės neblaivumas.

Iš 2023-09-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas gautas BODY vaizdo kamerų įrašas. Vienas vaizdo įrašas apžiūrimas per "VLC media player" leistuvą. Vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Body smurtas (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo nustatymuose yra nurodyta data 2023-08-30 ir laikas 17:13 val. Vaizdo įrašo trukmė 18:23 min. Vaizdas fiksuoja įvykio vietą – namo vaizdą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta prie tinkamo namo. Juos pasitinka moteris Nr. 1 (apsirengusi pilkos spalvos megztinį bei juodos spalvos kelnes). Einant į namus moteris Nr. 1 pasako, jog jos sugyventinis nori ją užmušti. Užėjus pareigūnams ir moteriai Nr. 1 į namus, bute yra matomas jos minėtas sugyventinis. Vienas iš pareigūnų lieka bendrauti su sugyventiniu, o tuo metu kitas išeina bendrauti su moterimi Nr. 1. Moteris Nr. 1 pasakoja, jog šiandien sugyventinis jai ranka sudavė į galvos sritį ir ji nukrito. Kaip konflikto priežastį moteris Nr. 1 nurodo, jog ji atsisakė duoti pinigų sugyventiniui ir jis dėl to sudavė jai. Moteris Nr. 1 patvirtina, jog jautė fizinį skausmą. Moteris Nr. 1 skausmą įvertina 9 balais iš 10. Toliau yra užfiksuojami abiejų asmenų duomenys, sugyventiniui yra pranešama, jog jis yra sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje. Sugyventinis yra sulaikomas ir nuvedamas į policijos tarnybinį automobilį. Tuomet yra priimamas iš moters Nr. 1 pareiškimas bei užfiksuojamos įvykio aplinkybė. Daugiau reikšmingos informacijos tiriamajam įvykiui nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas, po to jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją H. Z.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios H. Z. parodymai, kuriuos patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolas, 2023-09-30 Alkotesteriu Drager Alcotest 6810 J. K. 2023-08-30 19.19 val. nustatytas 2,56 promilės neblaivumas; 2023-09-28 Body kameros apžiūros protokolas. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad J. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai H. Z. fizinį skausmą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. K. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei H. Z.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi J. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. K. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą). J. K. baustas administracine tvarka, dirbantis pagal individualia veikla. Duomenų apie J. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės minimui, t. y. 1 metų laisvės apribojimo (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p.). J. K. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, teismas pažymi, kad smurtinė veika yra pakartotinė, todėl J. K. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. 18.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. 14.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu, įpareigoti J. K. per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu, įpareigoti J. K. per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. 18.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. 14.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti J. K. kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.