Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Aurelijai Rakštienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariu – sutuoktinei R. N., būtent: 2021 m. rugpjūčio 8 d. , apie 1.00 val., lauke, prie pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs už kaklo smaugė nukentėjusiąją R. N., taip pat suėmęs už nukentėjusiosios R. N. dešinės rankos riešo užlaužė ranką už nukentėjusios R. N. nugaros, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugpjūčio 8 d., apie 2.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė nukentėjusiąją R. N. dėl ko nukentėjusioji R. N. griūdama galva trenkėsi į tualeto duris, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. N., teisiamojo posėdžio metu, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo pas draugą, išgėrinėjo ir jam žmona rašinėjo žinutes, jis susinervino ir grįžus į namus viskas įvyko. Lauke suėmė žmonai už gerklės ir užlaužė rankas už nugaros, o namuose stipriai pastūmė, po ko ji trenkėsi į duris. Būnant lauke jie kalbėjosi, žmona juokėsi iš jo, nežino dėl ko ir tuo momentu jam kažkas paskambino, ir taip gavosi, kad griebė jai už gerklės. Suėmė už gerklės, nes buvo išgėręs ir nesuvokė ką daro. Ranką laužė netyčia, norėjo tik užsukti ją nestipriai. Tuo metu sutuoktinė tiesiog rėkė, šaukė. Ranką laužė kelias minutes. Konflikto metu lauke buvo dviese ir dar du draugai sėdėjo. Draugai jį traukė nuo žmonos, kad jis neitų prie jos. Namuose pastūmė, nes jis tuo momentu norėjo išeiti į lauką, o žmona jam užstojo kelią. Norėjo išeiti, nusiraminti. Kai pastūmė žmona trenkėsi galva į duris. Tuo metu sutuoktinė rėkė ant jo. Mano, kad sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą, nes lauke ji verkė, namuose irgi rėkė. Taip elgėsi, dėl to, kad buvo išgėręs. Sužalojimų ant sutuoktinės kūno nematė. Nėra smurtavęs prieš sutuoktinę, tai buvo pirmas kartas. Vedę yra virš metų. Po įvykio norėjo bendrauti su žmona, bet negalėjo. Neatsiprašė sutuoktinės. Kai grįžo iš policijos, pasiėmė daiktus ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena pas draugą. Alkoholis turėjo įtakos, kad nesusivaldė, be to dieną prieš buvo pasiskiepijęs nuo Covid, tai irgi galėjo iššaukti tokį elgesį. Ateityje planuoja gyventi kartu su sutuoktine. Neturėjo jokio tikslo smurtaudamas prieš sutuoktinę, norėjo taip ją apraminti, taip elgdamasis nesuvokė ką daro. Nebevartos alkoholio, atsiprašys žmonos, nes dabar neturėjo galimybių, negalėjo artintis prie jos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo L. N. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

nukentėjusiosios R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. buvo namuose, sutuoktinis L. N. buvo išėjęs pas draugą. 2021 m. rugjūčio 8 apie 1 val. atėjo jos ir L. draugas J. R. Kadangi jis norėjo susitikti su L., ji paskambino sutuoktiniui, kad jis grįžtų namo. Netrukus, apie 1.30 val. į namus grįžo neblaivus sutuoktinis L. N., kurį namo palydėjo jo draugas E. S. Kadangi dukra miegojo, jie visi išėjo iš buto į lauką, kur vyrai rūkė. Lauke jos sutuoktiniui kažkas paskambino ir po skambučio jis tapo piktas ir agresyvus. Be jokios priežasties jis jai paėmė už kaklo ir pargriovė ant žemės. Ji tuo metu pagalvojo, kad jis juokauja, todėl atsikėlė ir toliau buvo lauke. Tuo metu jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Toliau būnant lauke, jos sutuoktinis L. kaire ranka suėmė jai už kaklo ir prirėmęs prie laiptinės rūsio durų pradėjo smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, jai buvo pradėję trūkti oro. Sukeltą fizinį skausmą 10 balų skalėje įvertintų 5 balais. Pamatęs, kad smaugia, E. S. L. nuo jos atitraukė, nors šis buvo agresyvus, šūkavo. Stovėdamas lauke sutuoktinis grasino, kad ją perlauš, kad negrįžtų namo. E. bandė sutuoktinį raminti, tačiau jis nenurimo. Jam pavyko vėl prie jos prieiti ir jis suėmęs rankomis už riešo jos dešinę ranką užlaužė jai už nugaros, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį 10 balų skalėje įvertina 8 balais. E. S. vėl L. nuo jos atitraukė, bandė jį raminti. Ji norėjo eiti į kambarį, tačiau jos sutuoktinis pagriebė už rankos bei patempė, ji pargriuvo ant betoninės laiptų aikštelės, bet neužsigavo, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Draugai nuvedė L. į butą, iš paskos nuėjo ir ji. L. bute toliau buvo agresyvus, šūkavo, todėl prižadino jų dukrą L., prabudusi ji pradėjo verkti. Ji norėjo eiti į kambarį nuraminti vaiką, tačiau kambario tarpduryje atsistojęs L. jai neleido to padaryti užtvėręs praėjimą savo koja. Jai bandant patekti į kambarį jis ją stipriai pastūmė ir ji griūdama galva trenkėsi į bute esančio tualeto duris. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį 10 balų skalėje įvertina 6 balais. Atsikėlusi bandė sutuoktinį raminti, tačiau jis toliau buvo agresyvus, draugai vos sugebėjo jį sulaikyti, kad jis toliau nesmurtautų prieš ją. Ji išsigandusi išbėgo į lauką, paskui išėjo ir J. R. bei E. S. Būdama lauke ji paskambino savo mamai J. B., kuri gyvena netoliese ir netrukus ji atėjo. Jos mama nuėjo pasikalbėti su L. N. Netrukus mama grįžo į lauką, ką ji kalbėjo su L. namuose, ji nežino. Joms nuėjus prie buto durų, L. jas buvo užsirakinęs ir nenorėjo jų įsileisti. Įėjusi į butą, ji bandė sutuoktinį raminti, jis buvo agresyvus, virtuvėje vėl buvo suėmęs ranka jai už kaklo, tačiau draugai jį atitraukė, jis jai fizinio skausmo sukelti nespėjo. Tai pamačiusi jos mama iškvietė policijos pareigūnus. Išgirdęs, kad kviečiama policija, jos sutuoktinis bandė iš namų pasišalinti, draugai jį bandė sulaikyti. Ji tuo metu stovėjo atsirėmusi į buto laukines duris, kai L. pavyko ištrūkti, jis staigiai atidarė iš vidaus buto laukujes duris, ir ji išgriuvo į laiptinę, griūdama į laiptines betonines grindis susitrenkė galvą, iš išgąsčio nesuprato, ar jai skaudėjo. Išėjęs iš buto jos sutuoktinis L. netrukus grįžo ramesnis, atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiaiškino aplinkybes ir jos sutuoktinį sulaikė. Su L. N. gyvena apie 2 metus, iš jų apie pusantrų metų santuokoje, veda bendrą ūkį, augina dukrą. Nors yra dar nepilnametė, dėl santuokos buvo kreiptasi į teismą ir teismo nutarimu buvo leista įregistruoti santuoką. Jos sutuoktinis L. N. anksčiau jos ir dukros atžvilgiu fizinio smurto nėra naudojęs. Dėl sukelto fizinio skausmo ją apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) GMP darbuotojai, žymesnių sužalojimų nenustatė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Nepageidauja, kad, kol vyks ikiteisminis tyrimas, sutuoktiniui būtų uždrausta prie jos artintis ir jis būtų iškeldintas iš jų nuomojamo buto. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, kadangi jos sveikata nesutrikdyta, turtinė žala jai nepadaryta, jo nereikš (b. l. 20-23);

liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., vakare, maždaug apie 20.00 val., L. atėjo ir jie dviese išgėrė viskio butelį, 0,7 litro talpos. Tą vakarą daug kartų į L. mobilųjį telefoną skambino jo sutuoktinė R. N. Nežino, ką jie telefonu kalbėjo, nes L. vis išeidavo į kitą kambarį, tačiau pastebėjo, kad jį R. skambučiai labai pykdė. Apie 1.00 val. jis palydėjo L. į namus. Namuose buvo jo sutuoktinė ir dar vienas L. draugas, kurio nepažįsta. Namuose L. su R. bendravo normaliai, nesipyko. L.ir R. dukra miegojo lovytėje. Jie po kiek laiko keturiese išėjo prie laiptinės parūkyti ir L. į telefoną paskambino kažkoks pažįstamas, bet ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, tačiau po šio skambučio L. buvo susinervinęs. L. paėmė su rankomis R. už jos šono ir gražiai ją paguldė ant pievos. R. nenorėjo, kad L. ją guldytų ant pievos, tačiau jis jos neklausė ir paguldė, tačiau jis jos nemetė ant žolės, gražiai ją pakėlė ir paguldė ant žemės. R. atsikėlė nuo žemės, grįžo prie laiptinės ir pradėjo šaukti ant L. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tada L. susinervino, paėmė su vienos rankos delnu, tačiau tiksliai su kuriuo, jis neatsimena, R. už kaklo ir laikydamas jos kaklą, ranka jį spaudė. Matėsi, kad R. vienu momentu buvo pritrūkę oro, todėl jis ir tas kitas draugas priėjo prie L. ir jį atitraukė nuo R. Kai atitraukė L., R. priėjo prie jo, norėjo jam trenkti ir L. susinervinęs vėl jai su delnu suėmė už kaklo, niekur jos neprirėmė, tiesiog su ranka spaudė jos kaklą, todėl jie vėl jį atitraukė nuo R. Jie L. smarkiai suėmė, bandydami jį atitraukti nuo R. L. buvo agresyviai nusiteikęs, todėl buvo sunku jį atitraukti. Po to, kai antrą kartą atitraukė L. nuo R., jis nuėjo į butą ir pasakė, kad jos nebeįleis į namus. Jis nuėjo į butą, užsirakino duris, o jie trise liko stovėti prie laiptinės. R. bandė eiti į vidų, L. ją įsileido, o jie ėjo kartu iš paskos. R. ėjo prie savo dukros, kuri gulėjo lovytėje, tačiau L. neleido jai to daryti, ją pastūmė su rankomis. R. niekur nenukrito. Ji vėl norėjo eiti prie dukros, tačiau L. priėjo prie jos, norėjo jai spirti iš kojos, tačiau jis L. sulaikė ir pagavo su rankomis jo koją. Viskas vyko kambaryje. R. išėjo į laiptinę su kitu L. draugu, o jis liko namuose su L. Po kiek laiko, jis išėjo į laiptinę parūkyti kartu su R. ir L. draugu ir matė, kaip į namus ateina R. mama, tačiau ką ji kalbėjo su L., jis nežino, negirdėjo. Po kiek laiko jie visi vėl grįžo į namus, R. mama ruošėsi skambinti telefonu policijos pareigūnams, tuomet L. tai išgirdęs, ruošėsi eiti pro duris į lauką. R. koridoriuje bandė jį sulaikyti, o L. pastūmė ją per krūtinę ir ji nukrito ant žemės. L. išėjo į lauką. Po kiek laiko L. grįžo į namus, jis buvo apsiraminęs, nes R. mama pasakė, kad iškvietė policiją. L. daugiau nebesmurtavo prieš R. Kadangi to įvykio metu buvo neblaivus, sunkiai prisimina visas įvykio aplinkybes (b. l. 57-59);

2021 m. rugpjūčio 8 d. Roik 0121000516250 pranešimu, kuriame užfiksuota, kad J. B. 2.52 val. pranešė, kad neblaivus žentas kelia konfliktą, triukšmą, puola rankomis mušti savo žmoną, namuose nepilnametis vaikas (b. l. 11-15);

2021 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodoma, kad pareiškėja R. N. pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 2.30 val. ją, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sumušė sutuoktinis L. N., taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo sutuoktinį nubausti įstatymų nustatyta tvarka; protokole užfiksuota ir įvykio vieta kur buvo smurtauta prieš R. N.; fotolentelėje užfiksuotos įvykio vietos fotonuotraukos (b. l. 20-23, 33-36);

2021 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus dėl procesinių veiksmų, kuriame nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. 2.52 val. pagal gautą pranešimą nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), R. N. nurodė, kad prieš ją smurtavo ir fizinį skausmą sukėlė sutuoktinis L. N. Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. L. N. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Bendraujant su R. N. vizualiai ant jos kūno matomų vietų smurto požymių nesimatė. Įvertinti R. N. būklę buvo iškviesti medikai. Dėl galvos sumušimo R. N. į gydymo įstaigą vykti atsisakė (b. l. 42-43);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 6810, Nr. ARFL-0129 žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. 3.06 val. R. N. buvo blaivi (0,00 promilės), 2021 m. rugpjūčio 8 d. 3.03 val. L. N. po įvykio nustatytos 1,11 promilių girtumas (b. l. 48-54);

2021 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvada Nr. G 942/2021 (04), kurioje nurodoma, kad R. N. kūne išorinių kūno sužalojimų nėra (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį ar šeimos narį, sukėlė šiam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina L. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. L. N. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi L. N., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sutuoktinę, nukentėjusiąją R. N., t. y. suėmęs už kaklo ir smaugdamas nukentėjusiąją, užlauždamas jai dešinę ranką, ir ją stumdamas, po ko R. N. atsitrenkė į duris, sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo datą iš 2021 m. rugpjūčio 7 d. į 2021 m. rugpjūčio 8 d., nes tiek iš nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, kitų rašytinių byloje esančių įrodymų matyti, kad įvykis įvyko 2021 m. rugpjūčio 8 d. Datos kaltinime patikslinimas kaltinamojo teisinės padėties nesunkina, jo teisių į gynybą nesuvaržo.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis L. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis neteistas (b. l. 64-65), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 67-69), dirba (b. l. 71), turi mažametę dukrą, kurią išlaiko.

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio dalies sankcijoje nurodyta antra pagal griežtumą bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, L. N. skirtinas įpareigojimas – visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, L. N. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį. Teismo įsitikinimu, bausmės atlikimo metu nustatytų apribojimų ir draudimų visuma bei paskirtas įpareigojimas leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis L. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. 3.03 val. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. 14.39 val. t. y. 2 paras, ir laikytina, kad L. N. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog L. N. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. N. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. N., nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje nustatyta, kad kaltinamajam L. N. baudžiamojoje byloje valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikė advokatas Algirdas Zakrasas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje Nr. (12.35Mr)PT-5455 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. N., šioje baudžiamojoje byloje sudaro 136,88 Eur. Gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes byla prokurorės pareiškimu buvo perduota nagrinėti teisme pagreitinto proceso tvarka. Prokurorės sprendimas perduoti bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka nuo kaltinamojo nepriklausė, byla išnagrinėta per vieną posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, be to kaltinamasis turi pareigą išlaikyti mažametę dukrą, todėl iš L. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam L. N. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.

Kaltinamajam L. N. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

L. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į L. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. 3.03 val. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. 14.39 val. t. y. 2 paras, ir laikyti, kad L. N. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos L. N. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. N., nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

Išaiškinti L. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti L. N., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti L. N., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.