Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir Algio Markevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos, dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas. Kardomojo kalinimo įstatymo (1996-01-18 įstatymo redakcija) 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad kardomojo kalinimo vietose taip pat gali būti laikomi nuteisti laisvės atėmimu asmenys, palikti tardymo izoliatoriuje arba perkelti į jį iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kalinamieji turi teisę gauti informaciją raštu apie asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas. Ši teisė numatyta ir Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 178 (toliau- Vidaus tvarkos taisyklės), 75 punkte. Minėtų taisyklių 77 punkte numatyta, kad dienotvarkės, įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su kalinamųjų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis bei draudimais, tekstai iškabinami kiekvienoje kameroje. Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytos asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose pareigos. Viena iš pareigų - vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus. Vidaus tvarkos taisyklių 213 punkte numatyta, jog nuteistieji, atliekantys nuobaudas baudos arba drausmės izoliatoriuje, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras, tačiau nuteistasis, uždarytas į karcerį kamerą, kamerą visada tvarko pats. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008-10-28 įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklių 1.4. punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji kardomojo kalinimo įstaigoje privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą. LR kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad kalinamiesiems, kurie pažeidžia rėžimo reikalavimus arba nevykdo pareigų, kardomojo kalinimo vietos administracija gali skirti vieną iš nuobaudų - draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad nuobaudas skiria kardomojo kalinimo vietos direktorius ir jo pavaduotojai.

Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas V. K. su kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas pirmą kartą atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių 2005-01-03. Nurodytos taisyklės V. K. buvo išaiškintos pakartotinai 2006-04-05. Be to, 2008-10-28 patalpinant V. K. į karcerį 10 parų, jis buvo supažindintas su elgesio taisyklėmis, tai patvirtina būrio viršininko 2008-10-28 įrašas Nr. 4109 „Pareigūnų lankymosi karceryje“ žurnale. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas A. V. 2008-10-30 apie 8.25-8.30 val. V. K. taip pat nurodė susitvarkyti karcerį ir įspėjo apie pasekmes nevykdant nurodymo, kad gali būti nubaustas administracine tvarka. Šią aplinkybę patvirtina 2008-10-30 įrašas Nr. 4128 „Pareigūnų lankymosi karceryje“ žurnale. Tos pačios dienos 12- 12¹⁰ val. minėto žurnalo įrašo Nr. 4132 duomenys patvirtino, kad pareigūnai dar kartą kalbėjosi su nuteistuoju V. K. ir jam nurodė susitvarkyti kamerą, tačiau jis atsisakė tai daryti. Nurodytos aplinkybės įgalina teigti, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Kauno tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis ir jam ne kartą buvo nurodyta susitvarkyti kamerą, tačiau jis šių nurodymų piktybiškai nevykdė. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas pareigūnas P. B. nurodydamas, kad minėtą dieną kamera buvo netvarkinga, tačiau nuteistasis kategoriškai atsisakė tvarkyti kamerą.

Taigi, minėtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2008-10-30 rytinio patikrinimo metu apie 8.20 val. karceryje kameroje Nr.147, kur nuteistasis V. K. atliko drausminę nuobaudą, buvo pastebėta, kad kamera yra labai netvarkinga, todėl nuteistajam buvo pasiūlyta valymo inventorius, nurodyta susitvarkyti. V. K. buvo įspėtas dėl netvarkos kameroje ir informuotas, kad vėliau kamera bus patikrinta. Patikrinus kamerą tą pačią dieną vėliau, apie 11 val. 15 min., patalpos buvo nesutvarkytos. Tokiu būdu V. K. neįvykdė pareigūnų nurodymo. V. K. pažeidė Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008-10-31 nutarimu Nr. 2.2-7/399 jam buvo pagrįstai paskirta nuobauda - atimta teisė 1 mėnesiui pirkti maisto produktus. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2008-11-28 sprendimu Nr. 2S-4159 nusprendė, kad nuobauda paskirta buvo pagrįstai ir paliko galioti paskirtą nuobaudą.

Nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad nuobauda paskirta neįgalioto asmens. Kaip anksčiau buvo nurodyta, Kardomojo kalinimo įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad nuobaudas skiria kardomojo kalinimo vietos direktorius ir jo pavaduotojai. Pareiškėjui nuobauda paskyrė Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad skiriant jam drausminę nuobaudą buvo pažeistos Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006-01-11 rekomendacijos Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 26.1 (Darbą kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą ir niekada nenaudoti kaip nubaudimą), 56.1 (Drausminės nuobaudos turi būti skiriamos tik kraštutiniais atvejais), 56.2 (Kai tik įmanoma, kalėjimo valdžia turi panaudoti atkuriamojo teisingumo modelį ir tarpininkavimo mechanizmus, sprendžiant nesutarimus su kaliniais ir tarp jų), 57.1 (Drausmės pažeidimu gali būti laikomas tik toks elgesys, kuris gali kelti grėsmę tinkamai tvarkai, saugumui ar apsaugai), 57.2 (Nacionaliniai įstatymai turi nustatyti: a. kalinių veikimus ar neveikimus, kurie laikomi drausminiais pažeidimais; b. drausmės pažeidimų nagrinėjimo tvarką, kurios turi būti laikomasi; c. nuobaudų, kurios gali būti paskirtos, rūšį ir trukmę; d. valdžios institucijas, turinčias teisę paskirti tokią bausmę; e. apeliacinio proceso prieinamumą ir jo galiojimą), 59 (Kaliniai, kaltinami drausmės pažeidimu: a. turi būti skubiai ir detaliai informuojami jiems suprantama kalba apie jiems pateiktų kaltinimų pobūdį; b. turi turėti pakankamai laiko ir tinkamas sąlygas pasiruošti gynybai; c. jiems turi būti leista gintis patiems ar su teisininko pagalba, jei to reikalauja teisingumas; d. turi būti leista reikalauti liudininkų dalyvavimo ir leista juos apklausti ar turėti tokius liudininkus, kurie liudytų jų naudai; e. tiems, kurie nesupranta ar nekalba proceso metu vartojama kalba, turi būti nemokamai suteiktos vertėjo paslaugos), 60.1 (Kiekviena nuobauda, paskirta už drausmės pažeidimą, turi atitikti nacionalinę teise), 60.2 (Bet kokios nuobaudos griežtumas turi atitikti pažeidimo rimtumą), 60.3 (Turi būti uždraustos kolektyvinės ir fizinės nuobaudos, nuobaudos uždarant į tamsią kamerą, bei visos kitos nežmoniškos ir žeminančios žmogaus orumą nuobaudos), 60.4 (. Nuobauda neturi visiškai uždrausti kontaktus su šeima) ir 60.5 (Nuobauda izoliuojant turi būti taikoma tik išskirtiniais atvejais ir apibrėžtam laikotarpiui, kuris turi būti kiek įmanoma trumpesnis) punktų nuostatos.

Pažymėtina, kad rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo veiksmų kryptis. Pasiūlymai nesukuriama teisinių įsipareigojimų šalims. Tačiau sprendžiant bylas teismai turi teisę atsižvelgti į rekomendacijas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, argumentus bei į paminėtų Europos kalėjimų taisyklių punktų turinį, akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės nepažeidus nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjo argumentai, kad paskirta nuobauda prieštarauja Europos kalėjimų taisyklių nuostatoms, nepagrįsti ir atmestini.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008-10-31 nutarimas Nr. 2.2-7/399 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-11-28 sprendimas Nr. 2S-4159 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo juos naikinti. Be to, byloje nenustatyta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. V. K. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.