Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-279-972/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-20
Bylos Nr.
1-279-972/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31664-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
R. S.
Kaltinamasis
E. P.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-279-972/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31664-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nukentėjusiajam R. S.,kaltinamajai E. P., jos gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, be nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu laikoma suimta Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime, nedirbanti, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, teista: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 38 parų arešto bausme, 2023-04-21 paleista atlikusi arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. P. panaudodama fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: ji 2022-08-19, apie 15 val., prie Malūno (Trinyčių) tvenkinio, esančio adresu Bangų g. ir Gluosnių g. skersgatvyje, Klaipėdoje, išgertuvių metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama bendrai su J. V., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, ir V. M., kurio atžvilgiu yra priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2024-01-24 apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), su V. M. sugalvojo išankstinį planą – sumušti R. S. dėl jo išgalvoto pasakojimo apie jos (E. P.) sulaikymą policijoje, po to E. P., vykdydama bendrą sumanymą, nuviliojo nukentėjusįjį R. S. į nuošalesnę vietą – apleistą buvusio „Trinyčių“ verpimo fabriko teritoriją, adresu Kooperacijos g. 22, Klaipėda, kur V. M. kumščiu sudavus ne mažiau kaip tris smūgius R. S. į veidą, nuo smūgių šiam nugriuvus ant žemės, V. M. užsėdus R. S. ant krūtinės bei kumščiu sudavus jam ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, E. P. ne mažiau kaip šešis kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį. Tuo metu V. M. liepus patikrinti nukentėjusiojo kišenes, J. V. iš R. S. priekinės kairės pusės kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė 15 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną su jame buvusia 6 Eur vertės UAB „Tele2“ SIM kortele. Tokiu būdu E. P., veikdama bendrininkų grupe su V. M. ir J. V., padarė R. S. masyvias kraujosruvas veide apie akiduobes, ypač dešinėje pusėje, su nosies kaulų, dešinės akiduobės dugno-dešinio viršutinio žandikaulio ančio sienelės lūžiais, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatą, bei pagrobė R. S. priklausantį 21 Eur vertės turtą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė pripažįstanti, kad nukentėjusiajam R. S. ranka sudavė vieną ar du smūgius, daugiau jo nemušė, turto pagrobimo nepripažįsta. Paaiškino, kad su nukentėjusiuoju ir dar keliais kitais asmenimis susipažino Palangoje, ten su jais leido laiką, vartojo alkoholį, ji ir nukentėjusysis apsikeitė telefonų numeriais. Nukentėjusysis taip pat pažinojo J. V.. Ji artimų santykių su nukentėjusiuoju nepalaikė, kadangi turėjo sugyventinį. Įvykio dieną jis (nukentėjusysis) jai paskambino ir pasakė, kad atvažiuos pas ją į Klaipėdą. Kodėl jis norėjo su ja susitikti, nežino, susitikimo iš anksto ji neorganizavo ir sumušti nukentėjusiojo nesitarė, tokios kalbos išvis nebuvo. Atvažiavęs į Klaipėdą, nukentėjusysis jai vėl skambino, klausė, kur ji yra. Ji jam nurodė, kad yra prie Trinyčių tvenkinio. Prie minėto tvenkinio nukentėjusysis atėjo vienas. Ji ten buvo su J. V. ir V. M., su kuriais laiką leido nuo pat ryto. Nukentėjusįjį ji informavo, kad prie tvenkinio ji bus ne viena, kad kartu su ja yra jos sugyventinio brolis (V. M.). R. S. atėjus prie tvenkinio, iš pradžių viskas buvo gerai, jie bendravo, išgėrė alaus ar degtinės. Nukentėjusysis gėrė kartu, jis degtinės neatsivežė, ėjo su J. V. į parduotuvę jos nupirkti. Tada būdami prie tvenkinio jie pamatė policijos automobilį, todėl nusprendė nueiti į kitą vietą ir gerti degtinę, kad policijos pareigūnai jų nepastebėtų vartojančių alkoholinius gėrimus viešoje vietoje. J. V. juos nusivedus į fabriko teritoriją, iš karto įvyko konfliktas, V. M. trenkė nukentėjusiajam, šiam nugriuvus, užsėdo ant jo krūtinės ar pilvo ir mušė. Ji (kaltinamoji) tuo metu sėdėjo ant bloko. Pamačiusi, kas vyksta, ji norėjo V. M. patraukti nuo nukentėjusiojo, jai bandant tai padaryti, V. M. alkūne netyčia pataikė jai į veidą. Ji sakė nebelįsti prie nukentėjusiojo, tačiau jos niekas neklausė. V. M. trenkė nukentėjusiajam, kadangi šis melavo, jog sumokėjo 70 Eur ir ją (kaltinamąją) „ištraukė“ iš policijos. Jos patėvis (J. V.) negalėjo pakęsti tokių dalykų, t. y. melo. J. V. kažkur išėjus ir su nukentėjusiuoju likus tik jai ir V. M., nukentėjusysis, pasakęs, kad jam reikia atlikti gamtinius reikalus, bandė pabėgti, todėl ji jam sudavė pagaliu per nugarą, bet ne į veidą ir ne į galvą, ir vieną kartą sudavė delnu į veidą, nuo tokio smūgio žandikaulis lūžti negalėjo. V. M. nukentėjusįjį pagavo, liepė sėstis ir laukti, kol grįš J. V.. Nukentėjusiojo jie nepaleido, nes laukė, kol grįš J. V., kuris jiems liepė nukentėjusiojo nepaleisti. Paskui ji išėjo ir vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis pabėgo. J. V. dėl nukentėjusiojo užpuolimo apklausė pirmą, grįžęs jis jai pasakė apie paimtą nukentėjusiojo telefoną. Jis bandė telefoną parduoti lombarde, tačiau jo nepriėmė, todėl J. V. telefoną pasiliko sau, jis jai paimto telefono nerodė. Ji matė, kaip J. V. tikrino nukentėjusiojo kišenes, tačiau nematė, ar ką nors ištraukė. Nukentėjusiajam priklausančios grandinėlės ji (kaltinamoji) nenutraukė ir nežino, kas muštynių metu tai padarė, gali būti, kad jis pats ją nusitraukė gindamasis nuo V. M.. Jei ji būtų grandinėlę nutraukusi, seniai būtų ją pardavusi lombarde. Ji nematė, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas, nebuvo jokio kraujo, tik vėliau policijoje sužinojo, kad jam lūžo žandikaulis ar skruostikaulis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio dieną būdamas Palangoje paskambino E. P.. Atsiliepusi ji jam paaiškino, kad yra sulaikyta policijoje. Jis jos paklausė, ar šalia nėra pareigūno, bei paprašė leisti pasikalbėti su juo. Telefonu asmuo, prisistatęs pareigūnu, pasakė, kad jis (R. S.) turi sumokėti, tada jie E. P. paleis. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kad šiandien neturi pinigų ir sumokės rytoj. Pareigūnas pasakė, kad E. nepaleis ir lauks jo rytoj. Jis (nukentėjusysis) nusprendė važiuoti į Klaipėdą ir patikrinti, kur yra E. P.. Jį į Klaipėdą atvežė draugas, važiuodamas jis (nukentėjusysis) nupirko butelį degtinės, paskambino E., ši nurodė, kad yra prie Trinyčių tvenkinio, pasakė, kad nebuvo sulaikyta. Draugas jį atvežė į minėtą vietą ir paleido. Nurodytoje vietoje buvo E., V. M. ir E. patėvis (J. V.). V. M. sėdėjo nuo jų atskirai, ant kito suoliuko, E. ir jos patėvis sakė, kad jie jo nepažįsta. Jam (nukentėjusiajam), E. ir J. V. pradėjus vartoti alkoholį, prie jų priėjo V. M., jie pradėjo bendrauti. Paskui jis (nukentėjusysis) ir J. V. išėjo į parduotuvę nusipirkti dar degtinės. Kai grįžo, E. su V. M. jiems pasakė, kad reikia eiti į kitą vietą, nes netoliese važinėja policija. Jiems visiems nuėjus į fabriko teritoriją už tvoros, ten galbūt spėjus išgerti po gurkšnį degtinės, V. M. ėmė jį (nukentėjusįjį) mušti, jam pradėjus gintis, E. P. pradėjo jį spardyti, mušti mediniu pagaliu, sudavė per veidą, šonkaulius, nugarą, nutraukė grandinėlę, o J. V. iš kišenės ištraukė telefoną (J. V. apieškojo jo kišenes, kiti kaltinamieji to nedarė), jį mušė visi trys. Dėl ko jį puolė, ką tuo metu sakė, jis neprisimena. V. M. jį laikė, bet jis išsilaisvino ir pradėjo bėgti, pasislėpė krūmuose. E. P. jo ieškojo, tačiau jis buvo gerai pasislėpęs, todėl ji jo nerado. Girdėjo, kaip V. M. E. P. sakė, kad jis (nukentėjusysis) pabėgo ir ji jo neras. Kai jie abu nuėjo, jis išlindo iš slėptuvės ir pradėjo bėgti. Pats nusigavo iki ligoninės. Mano, kad viskas buvo suplanuota, kad jį atviliotų į Klaipėdą, kadangi E. P. ir J. V. jam nepasakė, jog pažįsta V. M., apsimetė, kad jo nepažįsta, šis sėdėjo atskirai, be to, nuėjus į fabriko teritoriją, jį V. M. iš karto pradėjo mušti. Sakydama, kad yra sulaikyta, E. P. melavo, o asmens, prisistačiusio pareigūnu, balsas buvo panašus į V. M.. Mano, kad jie taip siekė jį atvilioti į Klaipėdą, manė, kad jis su savimi turės pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu jis pareiškė 1 200 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. M. ir E. P.. Kadangi kitoje byloje, kurioje V. M. buvo pripažintas kaltu, jo (nukentėjusiojo) ieškinys buvo tenkintas ir jam priteista 600 Eur iš V. M., šioje byloje jis prašo priteisti 600 Eur iš E. P.. Neturtinės žalos atlyginimo prašo dėl sveikatos sutrikdymo, kadangi dėl patirtų sužalojimų jam teko tris dienas gulėti ligoninėje, vėliau gydėsi namuose, nedarbingumo pažyma jam nebuvo išduota, nes jis nedirbo. Dėl patirto lūžio jam buvo sunku valgyti, jautė skausmą, vartojo vaistus nuo skausmo. Po įvykio E. P. sutikęs nebuvo, nebendravo. Grandinėlę ir telefoną jam grąžino policijoje, sakė, kad grandinėlę rado pas E. P..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaip liudytojas V. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie yra teisingi, papildomai parodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-24 nuosprendžiu jis nuteistas už nukentėjusiojo R. S. apiplėšimą, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo. Dabar gerai įvykio aplinkybių tikrai nepamena. Kaltinamąją E. P. pažįsta, kadangi ji yra buvusi jo brolio sugyventinė. Įvykio dieną jis (V. M.), E. P. ir J. V. kartu leido laiką prie Trinyčių tvenkinio, ten vartojo alkoholį. Kaip ten atsirado nukentėjusysis, nežino, bet mano, kad jį tikriausiai pakvietė E. P., nes ji jam sakė, kad prie tvenkinio atvažiuos jos pažįstamas, jis (V. M.) nukentėjusiojo nepažinojo, nežino, koks buvo jo atvykimo tikslas, gal kartu išgerti alkoholinių gėrimų. Kai nukentėjusysis dar nebuvo atvažiavęs, E. P. jam pasakojo, jog R. S. yra kažko prisišnekėjęs apie jos išpirkimą iš policijos. Tačiau jokio keršto plano nebuvo, tarp jų nebuvo jokio susitarimo privilioti nukentėjusįjį atvykti pas juos su tikslu sumušti, atimti jo turtą. Nukentėjusysis atsinešė degtinės, ir visi kartu ją gėrė. Išgėrus degtinę, nukentėjusysis ir J. V. išėjo į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Kai jie grįžo, visi kartu nuėjo į fabriko teritoriją. Į kitą vietą perėjo, kadangi netoli važinėjo policija, o jie nenorėjo gauti baudų už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Kodėl įvyko konfliktas, neprisimena, pripažįsta, kad jis nukentėjusiajam trenkė pirmas, dėl ko taip pasielgė, negali paaiškinti, mano, kad tam įtakos turėjo per didelis kiekis alkoholio. E. P. nukentėjusįjį mušė daugiausia su mediniu pagaliu (ten jų mėtėsi ne vienas), juo trenkė jam ir į galvą. Kaip nukentėjusysis pabėgo, jis nežino. Jis nukentėjusiojo turto negrobė, nieko nukentėjusiojo kišenėse neieškojo, apie pagrobtus daiktus jam pasakė tik policijoje, pareigūnai nurodė, kad rado grandinėlę ir telefoną, už kurio viršelio buvo užkišti 5 Eur. Pas jį jokių nukentėjusiojo daiktų nebuvo.

Kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. V. parodė (jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu), kad su pranešimu apie įtarimą dėl apiplėšimo sutinka visiškai. Įtarime nurodytą dieną ir laiku su E. P. ir V. M. girtavo prie Trinyčių tvenkinio. Visi trys vartodami alkoholį laukė, kol atvažiuos E. pažįstamas R.. R. pats paskambino E. ir pasisiūlė atvažiuoti į Klaipėdą, sakė, jog atsiveš butelį degtinės. Atvažiavęs R. pasakojo kažkokius nebūtus dalykus apie tai, jog jis neva turi pažįstamų pareigūnų ir vakar dėl vagystės E. išpirko iš pareigūnų už 74 Eur. V. M. nervinosi dėl tokių jo kalbėtų nesąmonių, tačiau R. tas nesąmones pasakojo kelis kartus. Kai išgėrė R. atsivežtą butelį, kartu su juo nuėjo į parduotuvę, esančią Rumpiškės g., nusipirko 0,5 l talpos degtinės butelį ir vėl grįžo prie tvenkinio, kur jų laukė E. ir V. M.. E. ar V. pasiūlė pereiti į kitą vietą toliau nuo tako, kad pareigūnai nenubaustų dėl girtavimo viešoje vietoje. Visi keturi perėjo į buvusią „Trinyčių“ fabriko teritoriją, esančią Kooperacijos g., kur atsisėdo ant akmenų ir gėrė degtinę. Kaip viskas prasidėjo, nepastebėjo, tik pamatė, kad R. guli ant nugaros, o V. M. apžergęs jį sėdi jam ant pilvo bei keliais laiko prispaudęs jo rankas. Nematė V. M. suduodant smūgius nukentėjusiajam, nes sėdėjo ant akmens, buvo į juos nusisukęs nugara. V. M. pakvietė E., pasakydamas „prieik, padėk man“. E. atsistojo, priėjo prie nukentėjusiojo, kurį V. M. laikė prispaudęs, ir du kartus delnu sudavė R. per veidą. Kad E. būtų spyrusi nukentėjusiajam, nematė. Jis (J. V.), pasinaudodamas proga, kol V. M. laikė prispaudęs nukentėjusįjį, priėjęs prie jo, tikrino jo kišenes, ieškojo telefono, nes matė, kad jis jį turi. Prieš tai buvo nurodęs, kad V. M. liepė ištraukti daiktus, dabar to neatsimena, tačiau V. M. matė, kaip jis (J. V.) tikrino nukentėjusiojo rūbų kišenes, iš kišenės ištraukė telefoną ir jį pasiėmė. Nematė, kad E. būtų traukusi nuo R. kaklo grandinėlę bei kad būtų sudavusi nukentėjusiajam daugiau nei du smūgius delnu. Kiek smūgių sudavė V. M., nematė, įvykio metu jis (J. V.) buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tikslių aplinkybių nepamena (2 t., b. l. 133-136, 171-173).

2022-08-20 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką R. S. nurodė, kad 2022-08-19, apie 15 val., adresu Kooperacijos g. 13, Klaipėda, netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos, prie Trinyčių tvenkinio jam iš matymo pažįstami asmenys panaudodami fizinį smurtą atėmė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ (jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įdėtas į kelnių kišenę. Padaryta apie 30 Eur žala. Prašo pradėti ikiteismini tyrimą dėl įvykusio įvykio (1 t., b. l. 1-3).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2022-08-19 22.43 val. gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) ligoninės apie tai, kad 2022-08-19, apie 20.08 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę kreipėsi (duomenys neskelbtini) pilietis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adreso nenurodė, jis medikams paaiškino, kad 2022-08-19, apie 19 val. Tilžės g., Klaipėdoje, netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos, prie tvenkinio jį sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyta diagnozė: viršutinio žandikaulio ančio bei dešinės akiduobės dugno lūžimai. Asmuo paguldytas į Veido žandikaulių chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 34).

Iš 2022-08-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kooperacijos g. 13, Klaipėda (aptverta teritorija), einant Kooperacijos g. link Bangų g., dešinėje pusėje yra Trinyčių tvenkinys. Kairėje pusėje matyti cemento blokų tvora, kurios apačioje yra atvira anga. Patekus pro angą, matyti apleista teritorija, kurioje sukrauti cementiniai blokai, auga medžiai ir krūmai. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 61-74).

Iš 2022-10-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1105/2022 (03) matyti, kad R. S. nustatyti šie sužalojimai: masyvios kraujosruvos veide apie akiduobes, ypač dešinėje pusėje, su nosies kaulų, dešinės akiduobės dugno-dešinio viršutinio žandikaulio ančio sienelės lūžiais. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus galvos-veido sritį, tai neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Galvos sumušimo pasekoje padaryti nosies kaulų ir dešinės akiduobės dugno-dešinio viršutinio žandikaulio ančio sienelės lūžiai sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl R. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2022-08-19 20.14 val. paimtas R. S. kraujas etanolio koncentracijai nustatyti, jį ištyrus, nustatyta 1,87 promilės alkoholio. Tai rodo, kad atvykęs į ligoninę R. S. buvo neblaivus, toks etilo alkoholio kiekis kraujyje atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 87-88).???

Iš 2022-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. iš jam atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų atpažino J. V., kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltime, kuris iš jo kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų, kadangi iki nusikaltimo jau buvo jį matęs (1 t., b. l. 98-100).???

Iš 2022-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. iš jam atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų atpažino E. P., kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltime. Ją atpažino iš akių, nosies formos ir šypsenos, nes iki įvykio su ja buvo praleidęs daug laiko (1 t., b. l. 101-103).

Iš 2022-11-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. S. prie bylos medžiagos pateikė balto metalo grandinėlę, skirtą nešioti ant kaklo (1 t., b. l. 108-113).

Iš 2022-11-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta R. S. pateikta balto metalo grandinėlė, kurios užsegimo dalis nutrūkusi, ji grąžinta R. S. (1 t., b. l. 114-120).

Iš 2022-10-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis J. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį 2022-08-19 pagrobė iš R. S. (1 t., b. l. 121-122).

Iš 2022-11-09 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. S. iš atpažinimui pateiktų 3 mobiliojo ryšio telefonų atpažino savo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“. Telefoną atpažino iš jo nusidėvėjimo ir apgadinimų. Be to, telefone buvo išlikęs vaizdo įrašas, apie kurį jis pasakojo apklausos metu (1 t., b. l. 123-129).

Iš 2022-11-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“ su nurodytais apgadinimais ir grąžintas R. S. (1 t., b. l. 130-135).

Iš 2022-11-09 akistatos tarp nukentėjusiojo R. S. ir įtariamojo J. V. protokolo matyti, kad nukentėjusysis laikėsi savo parodymų. J. V. parodė, kad jam V. M. (V.) liepė patikrinti nukentėjusiojo kišenes, kelnių kišenėje radęs telefoną, jį ištraukė ir padėjo šalia V. M. ant žemės, nes jis taip liepė. V. M. (V.) už sudarytą galimybę pagrobti telefoną liepė jam (J. V.) nupirkti butelį degtinės, tai jis ir padarė, su kitais nukentėjusiojo parodymais sutiko (2 t., b. l. 154-156).

Iš 2022-11-09 akistatos tarp nukentėjusiojo R. S. ir įtariamosios E. P. protokolo matyti, kad nukentėjusysis laikėsi savo parodymų, nurodydamas, jog E. P. jam spyrė ne mažiau kaip 6 kartus į veidą, galvą, mėgino nuo kaklo nuplėšti ir pagrobti jo grandinėlę, bet to padaryti jai nepavyko, nes grandinėlė nutrūko ir užkrito už jo marškinėlių, po to sudavė medžio šaka ne mažiau kaip 3 kartus. Įtariamoji E. P. nurodė žinojusi, kad V. M. (V.) norėjo sumušti R. už jo melagystes, kad ją išpirko iš policijos, todėl pasikvietė į nuošalesnę vietą. Parodė pripažįstanti, kad tik du kartus delnu sudavė R. per veidą, tai buvo iki telefono pagrobimo. Nukentėjusiojo nespardė, nedaužė jo medžio šaka ir grandinėlės jam nuo kaklo netempė, nenorėjo jos pagrobti (3 t., b. l. 44-47).???

Nors apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. P. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažindama tik fizinio smurto pavartojimą prieš nukentėjusįjį, bet taipogi tik iš dalies (ji nurodė, kad nukentėjusiajam R. S. delnu sudavė vieną ar du kartus į veidą ir su pagaliu per nugarą), neigdama įvykdžiusi nukentėjusiojo R. S. apiplėšimą (ji tvirtino, jog jam priklausančio turto nesikėsino pagrobti ir nieko nepagrobė, apie iš nukentėjusiojo pagrobtą telefoną sužinojo tik vėliau, nematė, kad jis būtų ištrauktas iš nukentėjusiojo rūbų kišenės įvykio metu), tačiau tokius jos parodymus paneigia nukentėjusiojo R. S. parodymai, kaip liudytojo apklausto V. M. parodymai, aptarta rašytinė bylos medžiaga. Šie įrodymai, patvirtindami, papildydami vieni kitus, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą ir patvirtina E. P. kaltę būtent dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu.

Nukentėjusysis R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir akistatų metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad E. P., jam nugriuvus po V. M. smūgio į veidą ir šiam užsėdus ant jo pilvo bei laikant prispaudus prie žemės jo rankas, pradėjo jį spardyti, spyrė į galvos sritį, kur kitur pataikė, nepamena, bet spyrė ne mažiau kaip 6 kartus, o tuo tarpu J. V. tikrino jo rūbų kišenes ir iš priekinės kelnių kišenės ištraukė bei pagrobė 15 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną su 6 Eur vertės SIM kortele, paskui jis (nukentėjusysis) nustūmė nuo savęs V. M. ir bandė pabėgti, tačiau V. M. jį pasivijo, parvertė ant žemės ir pradėjo mušti medžio šaka, pataikydamas į nugarą, kojas, kai jis numetė šaką, tą pačią šaką pagriebusi E. P. sudavė jam dar apie 3 smūgius per galvą, nugarą, jai nustojus mušti, jis atsistojo ir pabėgo (1 t., b. l. 138-141, 146-149; 2 t., b. l. 154-158; 3 t., b. l. 44-47). Nukentėjusysis apklaustas teisiamojo posėdžio metu taipogi parodė, kad V. M. ėmė jį (nukentėjusįjį) mušti, jam pradėjus gintis, E. P. pradėjo jį spardyti, mušti mediniu pagaliu, sudavė per veidą, šonkaulius, nugarą, o J. V. iš kišenės ištraukė ir pagrobė telefoną. Šioje byloje teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas V. M. paaiškino, kad įvykio aplinkybių gerai nepamena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nukentėjusiajam trenkė pirmas, o E. P. nukentėjusįjį mušė daugiausia su mediniu pagaliu, juo trenkė jam ir į galvą. Apklaustas kaip kaltinamasis teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. pripažino savo kaltę visiškai dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nurodė, kad laikė nukentėjusįjį ir sudavė jam smūgius, nurodytus kaltinamajame akte. E. P. nukentėjusiajam sudavė daugiau smūgių, daužė jį ir su pagaliu, ji darė tai, kas nurodyta kaltinamajame akte, jis (V. M.) sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis įvykio aplinkybėmis, iš esmės viskas taip ir buvo (4 t., b. l. 113). Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y. už plėšimą nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis V. M. parodė, kad jį sunervino nesąmoningos R. S. kalbos, todėl planavo jį „pamokyti“, t. y sumušti. Kadangi jie girtavo parkelyje prie tako, kur vaikščiojo žmonės, kai R. S. su J. V. išėjo į parduotuvę parnešti degtinės, jis paprašė E. P., kad ji R. S. nuviliotų į nuošalesnę vietą, kur jį būtų galima sumušti, E. sutiko tai padaryti, R. S. grįžus iš parduotuvės, taip ir padarė. Perėjus į nuošalesnę vietą, jis (V. M.) kumščiu 3 kartus sudavė R. S. į veidą, šis parkrito ant nugaros, tada, apsižergdamas jį, atsisėdo jam ant pilvo ir sugriebęs laikė jo rankas, dar sudavė 2 smūgius jam į veidą, R. S. priešinosi, norėjo jam (V. M.) suduoti, todėl jis E. P. paprašė jam padėti, o J. V. paprašė pažiūrėti, ar R. S. kišenėse turi vertingų daiktų ir juos paimti. Tuo metu prie jų priėjo E. P., ji rankoje turėjo pagalį ar medžio šaką, priėjusi spyrė nukentėjusiajam į galvą, veidą apytiksliai 6-7 kartus. Matė, kaip J. V., pasilenkęs prie gulinčio R. S., tikrino jo kišenes ieškodamas vertingų daiktų ir iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pats jį pasiėmė. E. P., įspyrusi nukentėjusiajam, rankoje turėtu pagaliu dar sudavė kelis kartus jam per galvą, po to R. S. atsistojo ir pabėgo. J. V. rodė jam (V. M.) iš nukentėjusiojo pagrobtą telefoną, jį J. V. pasiėmė sau (3 t., b. l. 125-128). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti J. V. parodymai, kad V. M. sėdėjo apžergęs ant nugaros gulintį nukentėjusįjį bei keliais laikė prispaudęs jo rankas, V. M. pakvietė E., pasakydamas „prieik, padėk man“. E. atsistojo, priėjo prie nukentėjusiojo, kurį V. M. laikė prispaudęs, ir du kartus delnu sudavė R. per veidą. Jis (J. V.), pasinaudodamas proga, kol V. M. laikė prispaudęs nukentėjusįjį, priėjęs prie jo, tikrino jo kišenes, ieškojo telefono, nes matė, kad jis jį turi, V. M. matė, kaip jis (J. V.) tikrino nukentėjusiojo kišenes, iš kišenės ištraukė telefoną ir jį pasiėmė. Pati kaltinamoji E. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu pripažino žinojusi apie V. M. ketinimus sumušti nukentėjusįjį ir V. M. prašymu perviliojusi jį tuo tikslu į nuošalesnę vietą, parodė mačiusi, kaip V. M. mušė nukentėjusįjį, prie ant žemės gulinčio R. S. priėjęs J. V. pasilenkė ir kažką darė, nematė, kad J. V. būtų ištraukęs iš R. S. kišenės telefoną, bet, kaip suprato, jis kažkokiu momentu tai padarė, nes pamatė J. V. rankose išmanųjį telefoną, kurio iki įvykio jis neturėjo. Paėmęs telefoną J. V. greitai išėjo ir nebegrįžo, jis iki šiol naudojosi tuo R. S. telefonu. Apklausta antrą kartą ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad nuo V. M. suduotų smūgių R. S. nukritus ant žemės ir V. M. užsėdus ant R. S. ir apžergus jį kojomis bei keliais prispaudus prie žemės jo rankas bei toliau mušant, R. S. bandė apsiginti nuo V. M., V. M. liepė jai (E. P.) prieiti padėti jam, o J. V. liepė patikrinti, ar nukentėjusysis turi telefoną ir pinigų. Priėjusi ji delnu dar sudavė nukentėjusiajam į veidą 2 kartus. Tuo metu prie gulinčio R. S. jau buvo priėjęs J. V., jis buvo pasilenkęs prie R. S. ir tikrino jo kišenes, kokiu momentu J. V. ištraukė iš R. S. kišenės telefoną, ji nepastebėjo, bet J. V. rankose matė išmanųjį telefoną, kurio iki įvykio jis neturėjo, ji neneigia, kad įvykio metu buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausantis telefonas (3 t., b. l. 36-39, 60-63). Apklausta teisiamojo posėdžio metu E. P. jau parodė, jog sumušti nukentėjusiojo nesitarė, tokios kalbos išvis nebuvo, nukentėjusiajam R. S. delnu sudavė vieną ar du kartus į veidą ir su pagaliu per nugarą, matė, kaip J. V. tikrino nukentėjusiojo kišenes, tačiau teigė nemačiusi, ar ką nors ištraukė, apie telefono pagrobimą sužinojusi tik vėliau, kai grįžęs po apklausos J. V. jai pasakė apie paimtą nukentėjusiojo telefoną. Teismas kaltinamosios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, įvertinęs juos anksčiau aptartų nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų kontekste, sugretinęs su pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vertina kritiškai, kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, ir jais nesivadovauja. Iš aptartų asmenų parodymų visumos analizės, vertinant juos sistemiškai, seka E. P. kaltę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį patvirtinančios išvados, kad ji veikė sutartinai su V. M. ir J. V., jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir siekė realizuoti jų bendrą nusikalstamą sumanymą, tiesiogiai bendrais veiksmais dalyvavo vykdydami nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. Nors pagal aptartų įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes E. P. ir netikrino nukentėjusiojo rūbų kišenių, neištraukė ir nepagrobė jam priklausančio telefono, tačiau konkliudentiniais veiksmais (žinodama apie V. M. sumanymą sumušti nukentėjusįjį už jo kalbas ir jį palaikydama, viską stebėdama, matydama, kaip V. M. muša nukentėjusįjį, J. V. nukentėjusiojo rūbų kišenėse kažko ieško, po to pamatydama jo rankose telefoną, kurio iki įvykio jis neturėjo, nesiimdama priemonių nutraukti jų nusikalstamų veiksmų, nepranešdama apie jų veiksmus policijai, pati mušdama nukentėjusįjį, kaip nustatyta, daug intensyviau nei porą kartų delnu per veidą) pritarė savo bendrininkų veikai, įsitraukė į vykdomą nusikalstamą veiką ir bendrais veiksmais su V. M. ir J. V. įvykdė plėšimą, kurio metu buvo ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. S. sveikata. Tačiau iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad E. P. mėgino nutraukti nuo nukentėjusiojo kaklo 160 Eur vertės sidabrinę grandinėlę bei taip pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam R. S. priklausantį 160 Eur vertės turtą, nes bylos įrodomoji medžiaga to nepagrindžia. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu grandinėlę apžiūrai pateikė pats nukentėjusysis R. S., nukentėjusiojo parodymų dėl pasikėsinimo užpuolimo metu pagrobti nuo jo kaklo grandinėlę nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, o visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, lieka nepaneigta versija, kad grandinėlė buvo nutraukta grumtynių metu ir tyčios jos pagrobti nebuvo. Minėtos aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nekeičia E. P. veikos kvalifikacijos, nes nustatyta, kad panaudojus fizinį smurtą buvo pagobtas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios E. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), ji nukreipta į kito asmens nuosavybę, papildomas objektas yra kito žmogaus sveikata, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamoji nusikalto neišnykus teistumui už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą, todėl yra recidyvistė (BK 27 straipsnis), vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, vėliau buvo teista irgi už smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ne kartą bausta administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, paskirtų baudų nemoka, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu laikoma suimta Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime. Įvertinęs visa tai, tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas kaltinamosios atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas jos vidurkis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas E. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024-07-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis R. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 155), kuriuo šioje baudžiamojoje byloje prašo iš kaltinamosios E. P. priteisti 600 Eur žalos atlyginimą. Patirtą žalą grindžia tuo, kad dėl sužalojimų jam teko kęsti didelį fizinį skausmą, užpuolimo metu patyrė šoką, išgąstį, dėl sužalojimų, patirtų lūžių tris dienas gulėjo ligoninėje.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad šiuo atveju neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių kaltinamosios E. P., veikusios bendrai su kitais asmenimis, veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą bei turtą. Iš byloje esančios 2022-10-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1105/2022 (03) matyti, kad R. S. nustatyti šie sužalojimai: masyvios kraujosruvos veide apie akiduobes, ypač dešinėje pusėje, su nosies kaulų, dešinės akiduobės dugno-dešinio viršutinio žandikaulio ančio sienelės lūžiais. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus galvos-veido sritį, tai neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Galvos sumušimo pasekoje padaryti nosies kaulų ir dešinės akiduobės dugno-dešinio viršutinio žandikaulio ančio sienelės lūžiai sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl R. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87-88). Teismas neabejoja, kad dėl smurtinių kaltinamosios, veikusios bendrai su kitais asmenimis, veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, šoką, išgąstį. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, atitinka pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios interesų. Todėl nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamosios E. P. nukentėjusiojo R. S. naudai priteistina 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2024-11-11 pažymą Nr. APD-2024-11159, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai E. P. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 275,82 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi E. P. šiuo metu yra suimta, į kaltinamosios turtinę padėtį (yra suimta, iki suėmimo ir šiuo metu nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio), prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš E. P. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024-07-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios E. P. nukentėjusiojo R. S. naudai priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Prašymo iš kaltinamosios E. P. valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtai kaltinamajai nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė