Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos atstovei gydytojai psichiatrei K. J.,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, P. A. gynėjai R. Š. ir šeimos narei motinai L. V.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pakeitimo P. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. M1-330-878/2019, P. A. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 29 d. – vasario 11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. A. nusikaltimų padarymo metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo, jis nusikaltimų padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). P. A. dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. Komisija rekomendavo paskirti P. A. paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika teikimas dėl priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės pakeitimo į griežtesnę ir siūlo P. A. taikyti stacionarinį stebėjimą.

VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos atstovė gydytoja psichiatrė K. J. teismo posėdyje teikimą palaikė, neprieštarauja rekomendacijoms. Paaiškino, jog pastaruosius 6 mėnesius buvo matomas blogėjimas, pacientas nesilaikė gydymo rėžimo, vartojo alkoholį, ne visada laiku atvykdavo gydytojo psichiatro konsultacijai. Buvo kelis kartus stacionarizuotas ir gydytas psichiatrinio profilio stacionare, paūmėjus psichotinei simptomatijai alkoholio fone. Paskutinį kartą konsultuotas 2024 m. kovo 27 d. Buvo gauti duomenys iš paciento artimųjų ir patikslinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, kad per pastaruosius 6 mėnesius paciento gyvenamuoju adresu buvo gauti 8 iškvietimai, per vieną dieną buvo 3 iškvietimai. Buvo nurodyta, kad pacientas vartojo alkoholį, buvo agresyvus, priešiškai nusiteikęs prieš artimuosius, konfliktavo su mama, buvo smurtaujama prieš seseris. Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl smurto, nežymaus sveikatos sutrikdymo artimoje aplinkoje. Iš artimųjų per socialinį darbuotoją, buvo sužinota, kad pacientas pateko į gydymo įstaigą. Į gydymo įstaigą buvo pristatytas 2024 m. birželio 11 d., į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno ligoninės (toliau ir – LSMU KL) (duomenys neskelbtini) sektorių. Su psichiatru buvo susitikęs, nes buvo išrašytas iš stacionaro tik 2024 m. liepos 8 d. E. Sveikatos duomenimis nurodyta, jog 2024 m. liepos 19 d. naktį vėl pateko į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, buvo atžymima dokumentacijoje, kad pacientas neblaivus, nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Pacientas iškrito iš balkono, buvo stacionarizuotas galimai į traumatologinį skyrių. Nežino, kurią dieną buvo suleisti prailginto veikimo vaistai, galimai stacionare. Jis atvykdavo reguliariai susileisti šių vaistų iki birželio mėnesio.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, P. A. šeimos narė motina L. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog nenori, kad P. A. būtų paskirtas stacionarinis stebėjimas, nes dabar P. A. yra ramesnis, nereikia jam stacionarinio stebėjimo, jis pats išsikviečia kai jam reikia. Paaiškino, jog gyvena su sūnumi P., nepilnametėmis dukromis, turi dar vieną sūnų pilnametį. Policija būna kviečiama, nes garsiai šneka, daužo langus, jis tampa agresyvus, kai pavartoja alkoholio ir provokuoja kaimynai. Vaikams negali užtikrinti saugumo. Alkoholiu jis pasirūpina pats, kurį vartoja kasdien. Psichiatrinėje ligoninėje buvo nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. liepos 8 d. Buvo situacijų, kad kviečiama policija keturis kartus, jam buvo paūmėję. P. A. grasino namiškiams, daužė langus, buvo neramu dėl saugumo, dėl turto. Kai daužė langus, iškvietė policiją. Pastaruoju metu gyvena namuose. Jam buvo paskirta ne viena kardomoji priemonė, kad negalėtų įeiti į namus, dėl smurto prieš šeimos narius. Dabar jis su kojos įtvaru, iškrito iš trečio aukšto (duomenys neskelbtini), aplinkybių nežino, jis buvo neblaivus. Ligą jis gydosi alkoholiu. Prieš mėnesį P. A. reikėjo stacionaro, o dabar jau nėra labai reikalingas.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti, kadangi jis yra motyvuotas ir pagrįstas, nemato kito būdo, kaip apsaugoti patį, šeimos narius ir kitus.

Gynėja teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti, nurodė, jog aplinkybės nurodytos tiek gydytojo, tiek šeimos nario, neaišku kas gali būti ateityje, tai yra ligonis, kuris toliau vartoja alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas

VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichiatrinės gydytojų komisijos Medicininės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pastaruosius 6 mėnesius paciento psichikos būklė nestabili, pastebėti gydymo rėžimo pažeidimai vartojant alkoholį, taip pat ne visada laiku arba visai neatvykdavo gydytojo psichiatro konsultacijai. Kelis kartus gydytas psichiatrinio profilio stacionaruose po alkoholio vartojimo, atsiradus (duomenys neskelbtini) simptomatikai: 2024 m. sausio 25 d. – 2024 m. vasario 23 d. LSMU KL (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 3 d. – 2024 m. kovo 12 d. LSMU KL (duomenys neskelbtini) pakartotinai, nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Išlieka brandos, atsakomybės, socialinės adaptacijos stoka, emocijos greitai kintančios, elgesys neprognozuojamas, nėra užtikrinamas reguliarus vaistų vartojimas, todėl koreguotas medikamentinis gydymas prailginto veikimo (duomenys neskelbtini) kas 4 savaites i/m. vaistus susileisdavo reguliariai, tačiau paskutinį kartą gydytojo psichiatro konsultuotas tik 2024 m. kovo 27 d. Gauta informacija, kad galimai pacientas šiuo metu yra gydomas stacionare, remiantis e.sveikatos duomenimis į gydymo įstaigą pristatytas 2024 m. birželio 11 d. Socialinio darbuotojo atžymima, jog pacientas dažnai konfliktuoja su tėvais, išėjo iš dėdės namų, gyvena pas draugą, neturi stabilios gyvenamosios vietos, darbo. Gauta informacija ir remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus pateiktais duomenimis, nuo 2024 m. sausio mėnesio buvo registruoti 8 iškvietimai adresu (duomenys neskelbtini), kur registruota paciento gyvenamoji vieta, pradėti du ikiteisminiai tyrimai ir du aplinkybių patikslinimai, vyksta ikiteisminis tyrimas remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), kuriame sprendimas dar nepriimtas. 2024 m. birželio 4 d. tris kartus kviesta policija dėl agresyvaus elgesio, pranešime nurodoma, kad pacientas agresyvus, viską daužo prie namo, išdaužė langus, mušėsi su motina. 2024 m. gegužės 2 d. buvo pranešta, jog pacientas galimai neblaivus, puola nepilnametes seseris. P. A., remiantis paskutinės konsultacijos metu, yra sąmoningas, teisingai orientuotas, infantilus, gynybiškas. pats aktyviai pokalbio nepalaiko, atsako tik i užduodamus klausimus, vengia akių kontakto. Linkęs nuneigti kylančias socialines problemas, alkoholio vartojimą, pyksta jei klausinėjamas. Pokalbio metu lengvai išblaškomos aplinkos dirgiklių, linkęs pokalbio metu užsiimti sau norima veikla, neįsitraukiant į pokalbi su gydytoju. Vyrauja saviti įsitikinimai, rezonavimas, rigidiškumas. Hipomimiškas. Nuotaika lėkšta, monotoniška. Aktyvios psichopatologijos tyrimo metu nekonstatuota. Suicidines mintis neigia. Stebima valios patologija, hipobuliškas, sunkiai prisiverčiantis kryptingai veiklai, itin stokojantis tvarkingumo, motyvacijos. Kritika savo būklei itin formali. Remiantis turimais medicininės dokumentacijos duomenimis, policijos pateiktais duomenimis, užfiksuotais gydymo rėžimo pažeidimais, galima daryti prielaidą, jog pastaruoju metu paciento psichikos būklė paūmėjusi, pacientas keliantis grėsme aplinkiniams bei sau, nėra galimybės užtikrinti paciento bei aplinkinių saugumo, todėl rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarini stebėjimą.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Išnagrinėjus teisme gautą teikimą bei medicininės apžiūros aktą, susipažinus su kitais dokumentais, teismo posėdžio metu išklausius VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos įgaliotos atstovės bei P. A. motinos paaiškinimų, darytina išvada, jog P. A. yra nustatytas psichikos sveikatos sutrikimas. Iš Psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akto matyti, jog P. A. kelis kartus gydytas psichiatrinio profilio stacionaruose po alkoholio vartojimo, atsiradus (duomenys neskelbtini) simptomatikai: 2024 m. sausio 25 d. – 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 3 d. – 2024 m. kovo 12 d. pakartotinai, nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarties matyti, jog 2019 m. sausio 29 d. – vasario 11 d. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kuriame nurodyta, jog P. A. nusikaltimų padarymo metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo, jis nusikaltimų padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Be to, remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus duomenimis, nuo 2024 m. sausio mėnesio registruoti 8 iškvietimai, P. A. registruotos gyvenamosios vietos adresu bei pradėti du ikiteisminiai tyrimai ir du aplinkybių patikslinimai, P. A. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu – vyksta ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. 2024 m. birželio 4 d. tris kartus kviesta policijos dėl agresyvaus elgesio, pranešime nurodyta, jos P. A. viską daužo prie namo, išdaužė langus, mušėsi su motina, 2024 m. gegužės 2 d. pranešta, jog jis galimai neblaivus, puola nepilnametes seseris. P. A. buvo patekęs į LSMU KL (duomenys neskelbtini) sektorių nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. liepos 8 d. 2024 m. liepos 19 d. naktį vėl pateko į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, nes iškrito iš balkono, jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Taigi bylos duomenys duoda pagrindą teismui spręsti, jog P. A. psichinės sveikatos būklė pasikeitė, jo socialinis pavojingumas padidėjo, nėra galimybės toliau užtikrinti ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl teikimas yra pagrįstas. P. A. paskirtą priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą būtina pakeisti į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 405 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis).

Teismas nenustato priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laiko, nes tokia priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas turi pareigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Pakeisti P. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.