- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1968-324/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06815-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- I. U., R. U.
- Advokatai
- Nida Kazokienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant pareiškėjai I. U., jos atstovei advokatei Nidai Kazokienei, pareiškėjui R. U., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-227-713/2010 pagal I. U. ir R. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
I. U. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti Kauno m. civilinės metrikacijos skyriuje 1981 m. gegužės 30 d. įregistruotą I. U. ir R. U. santuoką (akto įrašo Nr. 1529), pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl R. U. kaltės, po santuokos nutraukimo padalinti santuokos metu įgytą turtą: I. U. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 54,83 kv. m, su rūsiu), registruotą R. U. vardu (168000 Lt vertės), R. U. priteisti garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 17,70 kv. m.), registruotą R. U. vardu, garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Baltija“, (duomenys neskelbtini), registruotą R. U. vardu (21000 Lt vertės), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 0,07 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šveicarijos k.v. (50000 Lt vertės)), registruotą I. U. vardu, šiame sklype pastatytą, bet dar neįregistruotą sodo namą (90000 Lt vertės), lengvąjį automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. laidos, registruotą R. U. vardu (18000 Lt vertės), nustatyti, kad I. U. ir R. U., įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, išlaikys save patys, po santuokos nutraukimo šalims palikti U. ir U. pavardes, priteisti iš R. U. bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu I. U. ir R. U. pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką, įregistruotą 1981 m. gegužės 30 d. Kauno m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1529), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 13 d. sprendimu prašymą patenkino. Abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą 1981 m. gegužės 30 d. Kauno m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1529), po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes – U., U., patvirtino 2010 m. liepos 13 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią I. U. asmeninės nuosavybės teise atiteko dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas 54,83 kv. m, su rūsiu), registruotas R. U. vardu (168000 Lt vertės), su visa jame esančia buitine technika ir baldais, R. U. asmeninės nuosavybės teise atiteko garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 17,70 kv. m.), registruotas R. U. vardu, garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Baltija“, (duomenys neskelbtini), registruotas R. U. vardu (21000 Lt vertės), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 0,07 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šveicarijos k.v. (50000 Lt vertės)), registruotas I. U. vardu, šiame sklype pastatytas, bet dar neįregistruotas sodo namas, 66 kv. m. bendro ploto (90000 Lt vertės), lengvasis automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. laidos, registruotas R. U. vardu (18000 Lt vertės).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. U. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Sprendimu buvo pažeistos pareiškėjo R. U. teisės ir teisėti interesai (CK 3.53 straipsnis), kadangi jis liko be gyvenamosios vietos ir registracijos. Pasirašydamas 2010 m. liepos 13 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, R. U. buvo suklaidintas pareiškėjos I. U. pateiktomis 2008 m. rugsėjo 3 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. išvadomis dėl preliminarios turto vertės. Šios išvados neatitinka realaus turto aprašymo ir realios turto rinkos vertės sutarties pasirašymo dieną. Remiantis UAB „Liturta“ 2008 m. rugsėjo 3 d. išvada dėl preliminarios turto vertės žemės sklypas ir sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) įvertinti 140000 Lt. Pagal UAB „Liturta“ 2009 m. balandžio 10 d. išvadą buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 168000 Lt, garažo Nr. (duomenys neskelbtini) – 21000 Lt. UAB „Nidulus“ 2010 m. liepos 23 d. atlikto žemės sklypo ir sodo namo vertinimo metu nustatyta, kad jų vertė yra nuo 50000 Lt iki 60000 Lt. Vertinimas atliktas atsižvelgiant į ekonominės krizės pasaulyje ir Lietuvoje sąlygas. Vertinimo pažymoje Nr. 10-07-KN-082 taip pat konstatuota, kad sodo namas netinkamas gyventi nuolat, nes jame yra tik židinys ir metalinė kietu kuru kūrenama krosnelė, nėra vandentiekio ir kanalizacijos, pastatas neinventorizuotas ir teisiškai neįregistruotas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „Nidulus“ įvertintas 126000 Lt (pažyma Nr. l0-07-KN-081), garažas, esantis (duomenys neskelbtini) - 12000 Lt. Pareiškėjas R. U. šiuo metu neturi nuolatinių pastovių pajamų ir neturi lėšų įrengti sodo namelį, kad pastarasis būtų tinkamas gyventi nuolat. Parduoti priteistą turtą neturi galimybės, nes jis šiuo metu nėra paklausus, jį pardavus, neužtektų lėšų įsigyti gyvenamąjį plotą.
Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja I. U. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ji 2009 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nes R. U. gyvena dvigubą gyvenimą, turi vaiką su kita moterim, visiškai nesirūpina turima šeima, vartoja alkoholį, išgėręs naudoja psichologinį smurtą, su juo neįmanoma gyventi viename bute. R. U. buvo įteiktas ieškinys su priedais, nurodytas laikas atsiliepimui į ieškinį pateikti. R. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pasitaręs su atstovu, R. U. sutiko bylą nutraukti bendru sutarimu, pasirašė ant dokumentų, suprato visas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas sąlygas ir su jomis sutiko. Dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutiko ir I. U., siekdama kuo greičiau baigti bylą ir patirti kuo mažesnes išlaidas, nepaisant to, kad R. U. buvo kaltas dėl santuokos iširimo. R. U. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, skundžia teismo sprendimą, nors pats sutiko su santuokos nutraukimu bendru sutarimu ir su sutartyje dėl santuokos nutraukimo išdėstytomis sąlygomis. Jis visą laiką turėjo atstovą, buvo atstovaujamas advokato, nei vieno posėdžio metu neginčijo turto įvertinimo, neteikė savo įvertinimų ar turto padalinimo pasiūlymų. Apeliacinis skundas surašytas nepagristai, remiantis tik prielaidomis ir R. U. pamąstymais. Apeliaciniame skunde nenurodytas nei vienas procesinės ar materialinės teisės pažeidimas. Turto įvertinimas buvo padarytas pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Turto vertės R. U. buvo žinomos nuo bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau jis jų neginčijo, nepateikė savo vertinimų. R. U. atiteko visas šeimos turtas, išskyrus butą, ir jo vertė nėra mažesnė už buto vertę. I. U. sutinka, kad šiuo metu yra kitokios turto kainos, tačiau R. U. tekusio turto vertė nesumažėjo daugiau nei jai atitekusio turto vertė. R. U. tik pasibaigus bylai ėmė rinkti bylai reikalingus įrodymus, o tai prieštarauja CPK 42 straipsnio 1, 5 dalims, 178 straipsniui. R. U., iš teismo gavęs dokumentus dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turėjo pateikti atsiliepimą ir nurodyti, su kuo nesutinka, bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 142 straipsnio 2, 3 dalys). R. U. to nepadarė nei gavęs ieškinį, nei per šešis teismo posėdžius, todėl dabar jis neturi teisės teikti naujų įrodymų ir jų pagrindu prašyti panaikinti teismo sprendimą. Teisėja net du kartus atidėjo bylą, kad jis pateiktų naujus įrodymus, bet teismo reikalavimų apeliantas nevykdė. R. U. kartu su apeliaciniu skundu teikia tik preliminarias turto vertės nustatymo pažymas, vertinimas atliktas pagal užsakovo žodinį paaiškinimą. Teiginys, kad sodo namas netinkamas gyventi, įrašytas tik pagal apelianto žodinį paaiškinimą. R. U. sode gyvena daugiau nei bute (tai jis yra patvirtinęs ne vieno posėdžio metu). 2010 m. sausio 18 d. parengiamojo posėdžio metu R. U. buvo nurodęs, kas banke „Snoras“ turi 9000 Lt piniginį indėlį, o vėlesniuose posėdžiuose teigė, kad jau jo neturi, todėl apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog neturi lėšų įsirengti sodo namelį. Aplinkybė, kad sodo namelis teisiškai neįregistruotas, nereiškia, kad jis nėra tinkamas gyventi ar negali būti dalinamas kaip santuokinis turtas.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus ir patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Byla dėl šalių santuokos nutraukimo išnagrinėta CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas akcentuoja, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008).
Apeliantas neįrodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė I. U. suklaidintas dėl jam atitekusio turto vertės, bei kad ši sutartis pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus (CPK 178 str., 306 str. 1 d. 3 p.).
Esminė klaida yra sandorio šalies (šalių) valios trūkumas, dėl kurio galima reikalauti sandorį pripažinti negaliojančiu. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį esminė klaida gali būti susijusi tik su faktais, o ne su teise (CK 1.6 str.), išskyrus suklydimą dėl sandorio teisinės prigimties ar užsienio teisės. Suklydimas turi būti esminis ir suklysta turi būti dėl CK 1.90 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių ( sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs kitokiomis sąlygomis). Suklydimas taip laikomas esminiu, jeigu vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis vykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.
Abu pareiškėjai yra veiksnūs, to paties amžiaus, gyvenantys toje pačioje vietovėje analogiškomis ekonominėmis sąlygomis, nepilnamečių vaikų neturi, viso bylos proceso metu buvo atstovaujami advokatų. Nuo bylos iškėlimo 2009 m. gegužės 14 d. joje buvo UAB “Liturta” išsamiai argumentuoti duomenys apie 2008 m. rugsėjo 3 d. nustatytą žemės sklypo kainą 50000 Lt, neregistruoto sodo pastato – 90000 Lt, 2009 m. balandžio 10 d. nustatytą buto vertę 168000 Lt, garažo – 21000 Lt. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto bendra vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau, nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.119 straipsnis). Bylą pradėjus nagrinėti ginčo teisenos tvarka, R. U. neteikė I. U. nurodytą kainą paneigiančių duomenų, todėl nėra jokio teisėto pagrindo laikyti, jog, susitariant dėl turto vertės, jis I. U. buvo suklaidintas. Tai, kad po sprendimo priėmimo R. U. pabandė sodą su jame esančiu pastatu parduoti ir, negaudamas pirkėjų sutikimo mokėti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytą kainą ( pažymėtina, kad tokių įrodymų apeliantas nepateikė), suvokė suklydimą dėl sutartyje nurodytos šio turto vertės, neįrodo jo valios trūkumo, sutartį pasirašant - valios trūkumas privalo egzistuoti sandorio sudarymo metu. Faktas, jog išsyk po sprendimo priėmimo apeliantas užsakė turto vertinimą UAB “Nidulus”, leidžia daryti išvadą, kad jis, kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, tikrąją rinkos padėtį žinojo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo bei tvirtinimo metu bei kad abiejų sutuoktinių susitarta kaina nebuvo kliūtimi minimą sutartį pasirašyti.
Mažesnės R. U. atitekusio turto kainos nustatymas UAB “Nidulus” atliktame įvertinime nereiškia, kad jo turtinės teisės yra pažeistos – šio turto vertintojo 2010 m. liepos 23 d. preliminari turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad atitinkamai sumažėjo ir ieškovei atitekusio turto kaina ( buto vertė nustatyta 126000 Lt). Skundžiamu sprendimu patvirtinta sutartimi I. U. atiteko 168000 Lt, R. U. – 179000 Lt vertės turtas. Tą patį turtą vertinant apelianto nurodomais kriterijais, jam atitenka 90000 ( 80000 ) Lt vertės, I. U. – 126000 Lt vertės turtas, tačiau ir šiuo atveju turto vertės disproporcija nepripažintina pažeidžiančia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Mažesnės turto vertės nurodymas UAB “Nidulus” atliktame vertinime nereiškia, jog, pasirašant sutartį, turto kaina buvo nustatyta neatsižvelgiant į rinkos sąlygas. UAB “Liturta” išvadoje taipogi nurodoma, jog vertinamo objekto rinkos vertė nustatoma, atsižvelgiant į ją įtakojančius veiksnius bei rinkos konjunktūros sąlygas. Iš UAB “Nidulus” išvados matyti, kad mažesnę sodo sklypo ir jame esančios statinio vertę ji nustatė, orientuodamasi į vidutinėmis pajamomis disponuojantį pirkėją. Sutuoktinių pasidalijamo turto pardavimo kainos pasirinkimo įstatymų leidėjas nepriskyrė prie CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, būtinų santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl, apeliantui neįrodžius esminio suklydimo dėl tokios sutarties sudarymo, jo argumentai apie po teismo sprendimo priėmimo atliktą turto įvertinimą atmestini kaip neturintys reikšmės byloje nustatytinoms aplinkybėms ( CPK 180 str.).
Tai, kad sodo namas teisiškai neįregistruotas, nėra kliūtis jo priskyrimui prie dalintino turto ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-710/2003). Aplinkybė, jog šiuo metu namas nėra tinkamas nuolatiniam gyvenimui, priskirtina prie išsprendžiamų priklausomai nuo asmens, namą sau pasirinkusios turto pasidalijimo sandoriu, valios.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymus, reglamentuojančius santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių teisėtų interesų, todėl sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas apeliacijos baigtimi yra skirtingas, iš apelianto R. U. priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 443 str. 6 d., b.l. 122 – 350 Lt).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, 2010 m. liepos 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. U. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 350 ( tris šimtus penkiasdešimt) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme I. U. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).