- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-1001-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01261-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ dėl nuomos sutarties pratęsimo, uždraudimo atlikti veiksmus, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Plungės bioenergija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad 2013 m. birželio 25 d. atsakovės ir ieškovės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1/2013 pratęsta iki 2020–2021 m. šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d. arba iki tol, kol Plungės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus paskelbta 2020–2021 m. šildymo sezono pabaiga; 2) pripažinti 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PŠT2020/09/14-01 nutraukimą neteisėtu (toliau – ir Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis); 3) uždrausti atsakovei trukdyti ieškovei šilumos gamybos šaltinyje, esančiame patalpose adresu (duomenys neskelbtini), išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL administruojamoje elektroninėje šilumos aukcionų sistemoje deklaruotais šilumos gamybos įrenginiais pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01 gaminti šilumos energiją ir ją perduoti į atsakovei priklausančius termofikacinius šilumos tinklus ir įpareigoti atsakovę priimti ieškovės gaminamą šilumą. Bylos eigoje ieškovės atstovas nurodė, jog atsisako pirmojo ir trečiojo reikalavimų, kadangi jie prarado aktualumą, patvirtino, jog palaiko ieškinio reikalavimą pripažinti Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. birželio 25 d. buvo sudaryta ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 1/2013 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Šiose patalpose yra sumontuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys šilumos gamybos įrenginiai, kuriais ieškovė jau 20 m. gamina šilumos energiją Plungės miesto gyventojams ir tai darė 2020–2021 m. šildymo sezono metu. Ieškovė šilumą gamina ir į atsakovės termofikacinius tinklus perduoda šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių, kurios kasmet sudaromos / atnaujinamos tarp atsakovės ir ieškovės, pagrindu. 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01, kurios 2 punkte nurodytas sutarties objektas – šilumos energijos, pagamintos nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos šaltinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), supirkimas į atsakovės, kaip šilumos tiekėjos, termofikacinius šilumos tinklus. Ieškovė adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo kitas patalpas, kuriose yra įrengta katilinė, tačiau ji nebuvo naudojama ieškovės vykdomoje šilumos gamybos veikloje, kadangi ją būtina modernizuoti. Ieškovė dalyvavo Europos Sąjungos plėtros fondo finansuojamuose projektuose ir laimėjo finansavimą modernizuoti nuosavybės teise valdomus biokuro katilus. Įgyvendindama Europos Sąjungos plėtros fondo finansuojamus projektus, ieškovė atlieka jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančios katilinės modernizavimo darbus – keičia šilumos gamybos įrenginius, įrengdama du naujus biokuro katilus „Argus Flex 25“ (toliau – ir naujieji katilai). Tarp atsakovės ir ieškovės iš esmės kilo nesutarimas dėl to, ar ieškovei, siekiančiai modernizuoti jau seniai egzistuojančią katilinę, kurioje senieji biokuro katilai keičiami naujaisiais katilais, buvo reikalinga gauti naujas prisijungimo (technines) sąlygas iš atsakovės. Ieškovės vertinimu, atliekant tik katilinės modernizaciją (katilų pakeitimą), jokios naujos prisijungimo sąlygos nėra reikalingos. 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovė pareikalavo ieškovės iki 2020 m. gruodžio 10 d. atjungti naujuosius katilus nuo šilumos tiekimo sistemos ir pateikti informaciją ir įspėjo apie vienašališką Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą nuo 2020 m. gruodžio 25 d., jei informacija nebus pateikta ir naujieji katilai nebus atjungti. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą, informuodama apie naujųjų katilų technines charakteristikas. Pranešime ieškovė taip pat nurodė, kad, vykdydama Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, šilumą ieškovė gamins patalpose esančiais šilumos gamybos įrenginiais. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo pakartotinai patvirtino, kad šilumos gamyba pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį yra gaminama įrenginiais Nr. 04.1.1-LVPA-K-112-02-0011 ir 04.1.1-LVPA-K-112-02-0013, ir pažymėjo, kad naujųjų katilų bandomoji eksploatacija yra sustabdyta. Mano, kad atsakovės vienašališkas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes nėra esminio Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo. Ieškovė savo įsipareigojimus, nustatytus Šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje, vykdė tinkamai, jokių esminių pažeidimų, kurių pagrindu Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis galėtų būti nutraukta, neatliko. Ieškovė, vykdydama Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, šilumą gamino ir toliau gamina šilumos gamybos įrenginiais VŠK KVGM 10-150 Nr. 1 ir VŠK KVGM 10-150 Nr. 2 (toliau – ir senieji katilai). Ieškovė naujus įrenginius išjungė ir bandomąją eksploataciją nutraukė 2020 m. gruodžio 23 d., nepaisant to, atsakovė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį 2020 m. gruodžio 25 d. vienašališkai nutraukė. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nenustato, kokie sutarties pažeidimai yra laikomi esminiais, dėl kurių Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis galėtų būti vienašališkai nutraukta. Vien tai, kad siekiant atlikti bandomąją naujųjų įrenginių eksploataciją laikinai buvo įjungti naujieji katilai, nepaneigia fakto, kad Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis visą laiką buvo vykdoma, šilumą gaminant senaisiais katilais. Ieškovės nuomone, naujųjų katilų įjungimas bandomosios eksploatacijos tikslais negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, nes ieškovės įsipareigojimai gaminti šilumą pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi apibrėžtas sąlygas nebuvo pažeisti. Be to, naujųjų katilų įjungimas nesukėlė jokios žalos ir (ar) neigiamų pasekmių atsakovei. Naujųjų katilų bandomosios eksploatacijos metu pagaminta šiluma kartu su senaisiais katilais pagaminta šiluma buvo patiekta vartotojams, kurie už šią patiektą šilumą sumokės atsakovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė savo atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad siekiant pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos gamybos, nepriklausomas šilumos gamintojas visų pirma turi įvykdyti su naujų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie tiekėjo šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų – privalomas kreipimasis raštu į šilumos tiekėją su prašymu išduoti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas. Gavęs prisijungimo sąlygas, nepriklausomas šilumos gamintojas įgyja teisę kreiptis dėl preliminarios sutarties sudarymo šilumos gamybai ir supirkimui bandomosios eksploatacijos metu. Be to, nepriklausomas šilumos gamintojas, atlikęs šilumos įrenginių modernizaciją, renovaciją ar naujų šilumos įrenginių bandomąją eksploataciją, per 30 kalendorinių dienų privalo patiekti šilumos tiekėjui atnaujintą informaciją. Taip pat, prieš pasirašant šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, nepriklausomas šilumos gamintojas tiekėjui privalo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka šilumos įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti dokumentą (statybos užbaigimo aktą) ir visą informaciją apie jo šilumos įrenginių techninius parametrus, galinčius turėti įtakos teikiamo šilumnešio parametrams, aprūpinimo šiluma sistemos eksploatacijai, taip pat šilumą gaminančių įrenginių trumpą charakteristiką. Atlikus visus privalomus teisės aktuose nurodytus veiksmus ir pasirašius šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, nepriklausomas šilumos gamintojas dalyvauja šilumos aukcione. Pateikęs pavedimą parduoti šilumą, nepriklausomas šilumos gamintojas negali gaminti ir parduoti šilumos kitais, dalyvio anketoje nenumatytais ir pateiktame pavedime parduoti nurodytų teisės aktų neatitinkančiais šilumos gamybos įrenginiais. Atsakovė, sudarydama Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog ieškovė gamins šilumą naujaisiais katilais po to, kai jie teisės aktų nustatyta tvarka bus išbandyti ir pripažinti tinkamais naudotis. Tačiau atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė, sudarydama Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, ketino gaminti šilumą naujaisiais katilais nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, t. y. gaminti šilumą teisės aktų nustatyta tvarka neišbandytais katilais. Viena iš esminių Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų yra teisėtai pagaminta šilumos energija. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo eigoje atsakovei tapo aišku, kad ieškovė gamina šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka nesutvarkytais šilumos įrenginiais (naujaisiais katilais), todėl, atsakovės nuomone, ji pagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinys atmestas. Ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkintas, ieškovės atsisakymas dėl dalies ieškinio reikalavimų priimtas ir nutraukta civilinės bylos Nr. e2-240-1024/2021 dalis dėl reikalavimų pripažinti 2013 m. birželio 25 d. atsakovės ir ieškovės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1/2013 pratęsta iki 2020–2021 m. šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d. arba iki tol, kol Plungės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bus paskelbta 2020–2021 m. šildymo sezono pabaiga; uždrausti atsakovei trukdyti ieškovei šilumos gamybos šaltinyje, esančiame patalpose adresu (duomenys neskelbtini), išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL administruojamoje elektroninėje šilumos aukcionų sistemoje deklaruotais šilumos gamybos įrenginiais pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PŠT2020/09/14-01 gaminti šilumos energiją ir ją perduoti į atsakovei priklausančius termofikacinius šilumos tinklus bei įpareigoti atsakovę priimti ieškovės gaminamą šilumą. Priteista iš ieškovės 9 960,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Taip pat grąžintas ieškovei 168,75 Eur žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1 Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ieškovė, prijungdama prie centrinio šildymo sistemos tinklų du naujus katilus, pažeidė sutarties, sudarytos su atsakove, nuostatas, jei taip, ar ieškovės padarytas pažeidimas laikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą nutraukti ieškovės su atsakove sudarytą Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį.
4.2 Teismas pažymėjo, jog byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – VERT) konstatavo, kad siekiant atlikti naujųjų šilumos gamybos įrenginių bandomąją eksploataciją, ieškovė visų pirma turi įvykdyti su naujųjų šilumos gamybos įrenginių prisijungimu prie atsakovės šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus, vienas iš jų – privalo Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado (toliau – ir Sąvadas), patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6, 17 punkte nustatyta tvarka raštu kreiptis į tiekėją su prašymu išduoti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas. Ieškovė, vykdydama su atsakove pasirašytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, neturi teisės savavališkai, nesilaikydama nurodytos tvarkos, prie atsakovės šilumos tiekimo sistemos prijungti naujųjų įrenginių. Ieškovė, siekdama su atsakove pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos gamybos naujaisiais katilais, visų pirma turi įvykdyti su naujųjų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie atsakovės šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus, kaip tai numatyta Sąvado 7 punkte.
4.3 Teismas taip pat pažymėjo, jog 2021 m. balandžio 26 d. VERT pateikė teismui atsakymus į teismo suformuluotus klausimus civilinėje byloje, kuriuose iš esmės pakartojo išvadoje bei kituose raštuose nurodytą informaciją, kad sistemiškai vertinant teisės aktų nuostatas įrenginys – biokuro katilas „Justsen Argus Flex 25“ yra šilumos šaltinis su įrenginių kompleksu, kuriame, deginant šiuo atveju biokurą, gaminama šiluma; ieškovė, atlikusi prijungto šilumos gamybos įrenginio su įrenginių kompleksu rekonstravimo darbus, sukuria ir prie šilumos tiekimo sistemos prijungia naują, kitų techninių charakteristikų šilumos gamybos įrenginį (vietoje 10 MW sumontuota 8 MW); prieš pradėdama eksploatuoti naujai įrengtus šilumos gamybos įrenginius, ieškovė turėtų įvykdyti Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo (toliau – ir Standartinės sutarčių sąlygos), patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3-181, taip pat Sąvado reikalavimus; negalima eksploatuoti šilumos energijos gamybos įrenginių neatlikus bandomosios eksploatacijos, išskyrus atvejus, kai Sąvado 57 punkte nustatyta tvarka atliekama bandomoji eksploatacija, sudarius preliminarią šilumos pirkimo–pardavimo sutartį bei suderinus bandymų planą.
4.4 Teismas konstatavo, kad VERT išvada bei raštai yra motyvuoti ir pagrįsti sisteminiu teisės aktų aiškinimu, išvada bei raštai pateikti įvertinus šio konkretaus šalių ginčo faktines aplinkybes bei visą byloje esančią medžiagą. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo nesivadovauti pateikta VERT išvada bei kitais šios institucijos raštais, paneigiančiais ieškovės nuomonę, kad šiuo atveju naujųjų katilų pajungimui nėra reikalingos naujos prisijungimo sąlygos, kaip tai apibrėžta Sąvado nuostatose.
4.5 Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros mokslininkės dr. A. J.-V. teisinę nuomonę dėl teisinio reguliavimo, susijusio su Sąvade nustatytomis nepriklausomo šilumos gamintojo pareigomis atlikus šilumos gamybos įrenginių rekonstrukciją, taip pat dėl teisinio reguliavimo, susijusio su Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) 15 (1) 5 punkto paskirtimi bei atsakomybe už šiame punkte nustatytų pareigų nevykdymu. Tačiau ieškovės į bylą pateikta teisinė nuomonė nėra nei specialisto išvada, nei ekspertinė išvada, ši teisinė nuomonė vertinama kaip kita įrodinėjimo priemonių rūšis – paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikta vienos iš sutartinių santykių šalies pozicija dėl susiklosčiusios situacijos subjektyvaus vertinimo. Teismas padarė išvadą, kad pateiktoje teisinėje nuomonėje nurodyti atsakymai į klausimus prieštarauja byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams, be to, ši teisinė nuomonė nėra patikimas įrodymas byloje, kadangi tai nėra subjektas, įgaliotas taikyti ir aiškinti teisę, joje yra esminių prieštaravimų, paneigiančių VERT išvadas, kurios byloje pripažintos kaip patikimas įrodymas. Teismas pateikta teisine nuomone nesivadovavo, vertino ją kaip nepatikimą bei paneigiančią oficialius byloje esančius rašytinius įrodymus.
4.6 Teismas nurodė, jog VERT konstatavo, kad, prieš pradėdama eksploatuoti naujai įrengtus šilumos gamybos įrenginius, ieškovė turėtų įvykdyti Standartinių sutarčių sąlygų ir Sąvado reikalavimus. VERT savo 2020 m. gruodžio 2 d. rašte taip pat atkreipė dėmesį, kad Standartinių sutarčių sąlygų 9 punkte numatytos sutarties sudarymo aplinkybės mutatis mutandis yra taikomos ir asmenų, ketinančių plėtoti šilumos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų arba atliekančių bandomąją eksploataciją (paleidimo – derinimo darbus), atžvilgiu (Standartinių sutarčių sąlygų 10 punktas); atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prieš pasirašant preliminarią šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, siekiant atlikti bandomąją eksploataciją (paleidimo–derinimo darbus), ieškovė privalo atsakovei užtikrinti Standartinių sutarčių sąlygų 9 punkte numatytų aplinkybių įvykdymą, tarp jų ir bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) planą suderinti su tiekėju likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki bandomosios eksploatacijos (paleidimo –derinimo darbų) pradžios.
4.7 Teismas konstatavo, jog net ir naujų katilų pajungimui jų išbandymui privaloma atlikti nemaža teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atlikdama bandomąją eksploataciją, visiškai nepagrįstai vadovavosi Elektrinių ir elektros tinklų eksploatacijos taisyklėmis, patvirtintomis 2012 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-211, tuo padarydama esminį sutarties pažeidimą.
4.8 Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog VERT dar 2020 m. gruodžio 2 d. raštu informavo ieškovę, kad naujųjų katilų eksploatavimas yra negalimas neįvykdžius teisės aktuose numatytų reikalavimų, tačiau ieškovė naujus katilus atjungė tik 2020 m. gruodžio 23 d. ir patvirtino, kad gruodžio mėn. naujaisiais katilais pagamino 29,95 procentų viso šilumos kiekio. 2020 m. gruodžio 22 d. VERT raštu patvirtino, kad ieškovė negali gaminti ir parduoti šilumos naujaisiais įrenginiais tarp šalių pasirašytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.
4.9 Ieškovė, būdama tinkamai įspėta apie naujųjų katilų netinkamą eksploataciją tiek iš VERT, tiek iš atsakovės, vis tiek tęsė naujųjų katilų eksploataciją, kad ir bandomąją, tuo iš esmės pažeisdama Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, tiekė šilumą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Negana to, būdama įspėta dėl naujųjų katilų netinkamos eksploatacijos, ieškovė, planuodama šilumos gamybą sausio mėn., BALTPOOL šilumos aukcione deklaravo naujuosius katilus, pateikdama galiojančią Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, nors naujųjų katilų nebuvo tinkamai prijungusi. Teismas pažymėjo, jog VERT 2020 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. R2-(ŠGK)-7134 nurodė, kad ieškovė, dalyvaudama šilumos aukcione ir pateikdama pavedimą parduoti, kuriame nurodo šilumos kiekį (MWh), kurį ieškovė pagamins dalyvio pateiktame pavedime nurodytu šilumos gamybos įrenginiu ar įrenginiais, negali gaminti ir parduoti šilumos kitu dalyvio anketoje nenumatytu ir pateiktame pavedime parduoti nurodyto neatitinkančiu šilumos gamybos įrenginiu.
4.10 Teismas pažymėjo, jog preliminarioji sutartis paleidimo derinimo darbams atlikti naujiems šilumos gamybos įrenginiams yra privaloma, o šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal individualiai aptartas sąlygas. Ieškovė, tik įvykdžiusi teisės aktų reikalavimus naujiesiems katilams prijungti bei turėdama preliminarią sutartį, gali su atsakove susitarti, ar tarp šalių bus pasirašoma nauja šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, ar naujieji katilai bus eksploatuojami pagal jau turimą su atsakove Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį.
4.11 Teismas konstatavo, kad Sąvadas taikomas asmenims, kurie verčiasi energetikos veikla šilumos energijos sektoriuje, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Sąvado nuostatos taikomos tiek nepriklausomiems, tiek potencialiems šilumos gamintojams, t. y. tiek jau veikiantiems asmenims šilumos gamyboje, tiek dar tik ketinantiems veikti, šiuo atveju ir ieškovei, kuri jau verčiasi šilumos gamybos veikla.
4.12 Ieškovės pareiga pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį yra užtikrinti nepertraukiamą ir kokybės reikalavimus atitinkantį šilumos energijos tiekimą. Ieškovė, be kita ko, įsipareigojo tiekti kokybišką šilumos energiją tinkamais prietaisais ir šias savo pareigas vykdyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 11 punkte nustatyta, kad, vykdydamos savo sutartinius įsipareigojimus, šalys įsipareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų norminiais aktais, nustatančiais šilumos ūkio valdymo, eksploatavimo, šilumos ir kitų išteklių naudojimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarka. Taigi teisės aktų nustatytų reikalavimų laikymasis taip pat buvo viena iš ieškovės pareigų vykdant ginčo sutartį. Šiuo atveju VERT konstatavo, kad naujieji katilai nėra galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka prijungti prie atsakovės valdomos šilumos tiekimo sistemos, t. y. naujieji katilai buvo prijungti neteisėtai. Bendrasis teisės principas nustato, jog iš neteisės negali gimti teisė, ir ieškovė, atlikdama neteisėtus veiksmus, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Ieškovė atsakovės buvo įspėta atjungti naujuosius katilus nuo centrinio šildymo sistemos, jai buvo žinoma ir VERT pozicija, tačiau ieškovė atkakliai laikėsi savo pozicijos, kad jai prisijungimo sąlygos nėra reikalingos ir ji vadovaujasi kitais teisės aktais nei nurodė VERT. Ieškovė buvo įspėta, kad pašalintų pažeidimą, o pažeidimo nepašalinus, sutartis buvo nutraukta pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nėra taip paprasta čia ir dabar imti ir atjungti naujuosius katilus, tačiau tai prieštarauja vėlesniems ieškovės teiginiams, kad naujųjų katilų prijungimui prie centrinio šildymo sistemos reikėjo tik sklendės atsukimo, todėl naujųjų katilų atjungimui taip pat reikalinga tik užsukti sklendę. Be to, ieškovė, atsakydama į atsakovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nenurodė, kad reikalingas papildomas laikas naujųjų katilų atjungimui nuo centrinio šildymo sistemos.
4.13 Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovė nurodė, kad VERT nė viename savo rašte nenurodė atsakovei nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad VERT tokių išvadų pagal savo kompetenciją teikti negali, tai yra sutartiniai dviejų šalių santykiai, VERT pagal savo kompetenciją šiuo atveju teikė informaciją apie teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl naujųjų katilų prijungimo, teikė išvadą, kad ieškovė turi pareigą tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, norėdama prijungti naujuosius katilus.
4.14 Teismas padarė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog ginčo sutarties nutraukimo pagrindai buvo realūs, jų tikrumas įrodytas ir atsakovė įrodinėjimo pareigą įvykdė, t. y. atsakovė įrodė, kad ieškovė naujuosius katilus prijungė prie atsakovės valdomos šilumos tiekimo sistemos nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip sukeldama grėsmę visai centrinio šildymo sistemai ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, jog šis pažeidimas atsirado dėl ieškovės kaltės ir aplinkybė dėl naujųjų katilų neteisėto prijungimo buvo pakankama vienašališkam sutarties nutraukimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir tenkinti šį ieškovės ieškinio reikalavimą. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1 Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovei, kaip nepriklausomai šilumos gamintojai, prijungiant naujuosius katilus taikomos Sąvado nuostatos, reguliuojančios potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos įrenginių prijungimą prie šilumos perdavimo tinklų. Pažymi, jog ieškovė jau daugiau kaip 20 m. buvo prijungusi savo šilumos gamybos įrenginius prie atsakovės šilumos perdavimo tinklo ir vykdė šilumos gamybos bei tiekimo veiklą, todėl jos naujųjų katilų prijungimui, išbandymui ir jais pagamintos šilumos energijos pardavimui netaikomos Sąvado nuostatos, reglamentuojančios potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos įrenginių prijungimą, išbandymą ir išbandant pagamintos šilumos energijos pardavimą.
5.2 Mano, kad VERT išvados, atsakymai į šalių pateiktus klausimus ir paaiškinimai nėra pagrįsti konkrečiomis Sąvado nuostatomis ar kitomis teisės normomis, o grindžiami teisės normų interpretacijomis ir plečiamuoju teisės normų aiškinimu, kuriuo bandoma užkamšyti teisinio reguliavimo spragas. Apeliantės nuomone, teismas VERT nuomonei, išdėstytai šios institucijos raštuose, nepagrįstai suteikė išskirtinį statusą ir faktiškai bylą nagrinėjo remdamasis vien tik VERT nuomone.
5.3 Pažymi, jog VERT nekreipė dėmesio į teisės aktuose pateiktus sąvokų „šilumos įrenginys“ („šilumos gamybos įrenginys“), „katilinė“, „katilas“ apibrėžimus ir katilą prilygino šilumos gamybos įrenginiui, nors pagal apibrėžimą katilas yra tik tokio įrenginio sudedamoji dalis. VERT katilą nepagrįstai prilyginusi šilumos gamybos įrenginiui, nurodė, jog ieškovė naujųjų katilų prijungimui prie atsakovės šilumos perdavimo tinklo turėjo gauti prisijungimo sąlygas ir atlikti kitus veiksmus, privalomus potencialiam nepriklausomam šilumos gamintojui.
5.4 Pažymi, jog katilinėje esantis šilumos gamybos įrenginys, kurio rekonstrukcijos metu buvo sumontuoti naujieji katilai, prie atsakovės šilumos perdavimo tinklo buvo prijungtas nuo 2007 m. Ieškovė atliko katilinėje esančio šilumos gamybos įrenginio rekonstravimo (modernizavimo) darbus, sumontuodama naujuosius katilus, ir jokio naujo šilumos gamybos įrenginio prie atsakovės šilumos perdavimo tinklo neprijunginėjo. Tad VERT be jokio teisinio pagrindo ieškovę sutapatino su potencialiu nepriklausomu šilumos gamintoju.
5.5 Pažymi ir tai, jog šalių ginčas privertė VERT suprasti, kad Sąvadas nereglamentuoja daugybės dalykų, ir tai paskatino ją imtis Sąvado pakeitimo, tačiau teisinis reguliavimas, kai sistemoje jau veikiančiam nepriklausomam šilumos gamintojui bus reikalingos naujos prisijungimo sąlygos ir kiti derinimo su tiekėju veiksmai, atsiras tik įsigaliojus VERT siūlomiems Sąvado pakeitimams.
5.6 Atkreipia dėmesį, jog VERT, savo raštuose pateikdama savo nuomonę dėl ieškovės elgesio prijungiant naujuosius katilus, dėl ieškovės nesiėmė jokių priemonių, nereikalavo nutraukti naujųjų katilų išbandymo, atjungti naujuosius katilus nuo atsakovės valdomų šilumos perdavimo tinklų ar pan. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog VERT ieškovės elgesio nelaikė keliančiu pavojų atsakovės šilumos perdavimo tinklui ar grėsme viešajam interesui.
5.7 Apeliantės nuomone, teismas be jokio pagrindo suteikė išskirtinę reikšmę ir didesnę įrodomąją galią VERT raštams ir visiškai nepagrįstai kritiškai buvo nusiteikęs prieš ieškovės pateiktą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros mokslininkės dr. A. J.-V. teisinę nuomonę dėl teisinio reguliavimo.
5.8 Be to, teismas nepagrįstai VERT raštus pripažino oficialiais rašytiniais įrodymais, nes VERT raštai, kuriuose pateiktas ieškovės elgesio teisinis vertinimas ir nurodytos teisinio pobūdžio išvados, yra tik VERT nuomonė dėl teisės aktų aiškinimo ir taikymo. Pažymi, jog teismas pats turėjo analizuoti teisinį reguliavimą, aiškinti aktualias teisės normas ir jas taikyti.
5.9 Apeliantės nuomone, naujųjų katilų prijungimas šiuo atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis buvo pažeista iš esmės. Atsakovė privalėjo įrodyti, jog naujųjų katilų prijungimas, negavus prisijungimo sąlygų, yra esminis Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas. Tam, kad būtų pagrindas nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, nepakanka šalies subjektyvaus apsisprendimo tam tikrą aplinkybę laikyti esminiu sutarties pažeidimu.
5.10 Atkreipia dėmesį, jog teismas nurodė, kad ieškovė, atlikdama naujųjų katilų išbandymą, nepagrįstai vadovavosi Elektrinių ir elektros tinklų eksploatacijos taisyklėmis, patvirtintomis 2012 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-211 (toliau – Elektrinių ir elektros tinklų eksploatacijos taisyklės), ir be jokios motyvacijos padarė išvadą, jog taip ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą. Net jeigu ieškovė ir neturėjo vadovautis minėtomis Elektrinių ir elektros tinklų eksploatacijos taisyklėmis, iš skundžiamo sprendimo neaišku, kaip vadovavimasis šiomis taisyklėmis pažeidė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį.
5.11 Pažymi, jog teismas iškraipė faktus, nes, pasak pirmosios instancijos teismo, ieškovė, būdama įspėta dėl naujųjų katilų netinkamos eksploatacijos ir planuodama šilumos gamybą 2021 m. sausio mėn., šilumos aukcione deklaravo naujuosius katilus, tačiau šilumos aukcionas dėl šilumos energijos tiekimo 2021 m. sausio mėn. įvyko 2020 m. lapkričio mėn., o atsakovės ir VERT nuomonę dėl naujųjų katilų prijungimo ir išbandymo ieškovė gavo 2020 m. gruodžio mėn. Be to, atsakovė sutarties nutraukimo negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su šilumos aukcione nurodytais katilais.
5.12 Pažymi ir tai, jog prisijungimo sąlygų naujųjų katilų prijungimui gavimo, bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų), plano derinimo ir pan. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nenumatė ir nereguliavo. Teismo pasisakymai dėl ieškovės padarytų pažeidimų yra pasisakymai dėl vienos ar kitos teisės normos pažeidimo, tačiau skundžiamame teismo sprendime nėra argumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė pažeidė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį ir kad jos padarytas pažeidimas yra esminis Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas.
5.13 Mano, jog jeigu ieškovė, prijungdama naujuosius katilus ir tiekdama jų išbandymo metu pagamintą šilumos energiją, būtų pažeidusi teisės aktus, toks pažeidimas galėjo būti vertinamas tik kaip formalus ir nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių nei atsakovei, nei viešajam interesui. Be to, toks formalus pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip sąlygotas aiškiai nekokybiškai parengtų teisės aktų, kuriuose įtvirtintos viešosios teisės normos, yra neaiškios ir netikslios ir šiuo metu taisomos.
5.14 Pažymi, jog naujųjų katilų prijungimas prie atsakovės šilumos perdavimo tinklų ir jais pagamintos šilumos pardavimas nepatenka į Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties reguliuojamą sritį. Todėl teismo išvada dėl naujųjų katilų prijungimo ir išbandymo, kaip Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo, neturi jokio loginio pagrindo. Sutartį gali pažeisti tik šalies pareigų pagal atitinkamą sutartį nevykdymas. Dalykai, kurie yra už sutarties reguliavimo ribų, negali atitinkamos sutarties pažeisti. Ieškovei net ir pažeidus teisės aktus, susijusius su naujųjų katilų prijungimu ir jais pagamintos šilumos energijos pardavimu, tai negalėtų būti laikoma Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu, tuo labiau – esminiu.
5.15 Pabrėžia, jog VERT nė viename savo rašte nenurodė, kad ieškovė, prijungdama naujuosius katilus ir tiekdama jų išbandymo metu pagamintą šilumos energiją, pažeidė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. VERT raštuose kalbama apie ieškovės elgesį kaip teisės aktų pažeidimą. Todėl atsakovė, norėdama ginti savo pažeistas teises, privalėjo ieškoti kitų gynybos priemonių, o ne sutartį nutraukti.
5.16 Pažymi, jog teismas bylos aplinkybių visiškai nevertino pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.
5.17 Pažymi ir tai, jog Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties objektas yra ieškovės pagamintos šilumos energijos pirkimas–pardavimas. Ieškovė šilumos energiją 2020 m. lapkričio mėn. ir 2020 m. gruodžio mėn. gamino ir atsakovei tiekė. Atsakovė ieškovės pagamintą šilumos energiją priėmė ir pardavė Plungės miesto gyventojams, juridiniams asmenims. Taigi ieškovė savo pagrindinę pareigą pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį vykdė.
5.18 Ieškovė, reaguodama į atsakovės reikalavimus, savo 2020 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. raštais užtikrino, kad šilumos, parduodamos atsakovei pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, gamybai naudos senuosius katilus. Atsakovė tai ignoravo ir nutraukė faktiškai vykdomą Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, kurią ieškovė galėjo vykdyti visą jos galiojimo laikotarpį.
5.19 Pažymi, jog naujųjų katilų neatjungimas per 5 darbo dienas nuo 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovės rašto gavimo nereiškia, kad dėl to atsakovės sprendimas nutraukti Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio pažeidimo tapo pagrįstu ir teisėtu. Naujųjų katilų atjungimui reikėjo laiko ir jie buvo atjungti iki Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dienos.
5.20 Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ieškovė patyrė didelių nuostolių, nes ieškovė už 2021 m. sausio–balandžio mėn. pagamintą šilumos energiją būtų gavusi apie 400 000,00 Eur pajamų.
5.21 Nesutinka su teismo aiškinimu, jog neva atsakovė įrodė, kad ieškovė savo veiksmais sukėlė grėsmę visai centrinio šildymo sistemai. Byloje nėra jokių tokios tariamos grėsmės įrodymų, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad naujųjų katilų prijungimas turėjo bent kokį neigiamą poveikį atsakovės šilumos perdavimo tinklams.
5.22 Kadangi ieškovė nepadarė esminio Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo, nebuvo pagrindo Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimui, todėl atsakovė šią sutartį nutraukė neteisėtai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
6.1 Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė iš esmės pažeidė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nebendradarbiavo su atsakove, ignoravo VERT nurodymus, tokiu būdu padarė esminius Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimus.
6.2 Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai vadovavosi VERT išvada. Vykdydama jai pavestas viešojo administravimo funkcijas VERT turi pareigą kontroliuoti, ar energetikos įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie eksploatuojami nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl VERT nuomonė dėl teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių modernizavimą ir prijungimą prie esamų tinklų, yra reikšminga ir svarbi.
6.3 Pažymi, kad 2020 m. spalio 15 d. ieškovė pranešė atsakovei apie numatomus naujųjų katilų paleidimo–derinimo darbus 2020 m. lapkričio 2–20 dienomis, nors prieš tai naujiesiems katilams nebuvo atlikta bandomoji eksploatacija, nebuvo gauti visi reikiami leidimai ir suderinimai. 2020 m. spalio 29 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama nurodyti, kokiais katilais ir kur ieškovė planuoja gaminti šilumą. 2020 m. spalio 30 d. ieškovė pateikė raštą, kuriame nurodė, kad ieškovė ketina gaminti šilumą naudodama senuosius katilus. 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovė, nepranešusi atsakovei, užregistravo naujuosius katilus BALTPOOL administruojamoje šilumos biržoje, nors duomenų apie naujųjų katilų techninius parametrus atsakovei nebuvo suteikusi. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d., atsakovė raštu Nr. S-192 kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti visą su naujaisiais katilais susijusią techninę dokumentaciją (nurodyti, kokiomis prisijungimo sąlygomis vadovausis prijungdami prie centrinio šildymo sistemos naujuosius katilus, ar bandomosios eksploatacijos darbus ketina vykdyti pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį ir kt.), tačiau ieškovė į šį raštą nesureagavo ir duomenų nepateikė. Atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė planuoja šilumą tiekti su teisės aktų nustatyta tvarka nesertifikuotais naujaisiais šilumos katilais, todėl nedelsiant 2020 lapkričio 23 d. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu nurodydama, kad ieškovė nėra pateikusi informacijos. Ieškovė į šį atsakovės raštą vėl nereagavo. 2020 m. lapkričio 30 d., apie 16.05 val., ieškovės vadovas, neinformavęs atsakovės, savavališkai atsuko centrinio šildymo sklendę ir naujuosius katilus prijungė prie centrinės šildymo tiekimo sistemos ir pradėjo tiekti šilumą. Po naujųjų katilų prijungimo 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė, kad naujųjų katilų prijungimas prie centrinės šildymo tiekimo sistemos neturi būti derinamas su atsakove. Tačiau po atsakovės paklausimo 2020 m. gruodžio 2 d. VERT išaiškino, kad ieškovė negalėjo ir negali gaminti ir tiekti šilumos naujaisiais katilais tol, kol neturi reikalingos techninės ir teisinės dokumentacijos. Atsakovė, reaguodama į VERT 2020 m. gruodžio 2 d. išaiškinimą, 2020 m. gruodžio 3 d. informavo ieškovę apie Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, jeigu iki 2020 m. gruodžio 10 d. nebus nuo sistemos atjungti neteisėtai prijungti naujieji katilai, nurodydama, kad tai laiko esminiu Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė nurodė, kad, jos įsitikinimu, naujųjų katilų prijungimui prie sistemos papildomų veiksmų atlikti nereikėjo. 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovė informavo ieškovę, kad Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukiama nuo 2020 m. gruodžio 25 d. Tą pačią dieną, likus 30 min. iki darbo pabaigos, ieškovė atsiuntė pranešimą, kuriuo informavo, kad atjungs naujuosius katilus.
6.4 Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo eigoje atsakovei tapo aišku, kad ieškovė gamina šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka nesutvarkytais šilumos įrenginiais (naujaisiais katilais). Ieškovės elgesys nebendradarbiaujant, ignoruojant VERT išaiškinimus, atsakovei neleido tikėtis, kad ieškovės elgesys ateityje gali pasikeisti. Atsakovė nebegali tikėtis, kad: 1) ieškovė tieks šilumą teisės aktų reikalavimus atitinkančiais katilais sausio mėn., kadangi 2020 m. lapkričio mėn. aukcione buvo deklaruoti tik naujieji katilai, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų; 2) ieškovė 2021 m. sausio mėn. galės gaminti šilumą kitais, nei aukcione buvo deklaruota, šilumos gamybos įrenginiais, nes tai prieštarautų teisės aktų ir VERT imperatyviems nurodymams; 3) ieškovė ateityje nedarys pažeidimų ir tinkamai vykdys prievolę, kadangi netgi po to, kai atsakovė informavo ieškovę apie padarytą pažeidimą ir apie Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, ieškovė atsisakė pašalinti trūkumus.
6.5 Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad VERT jau po Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo savo rašte nurodė, kad nepriklausomas šilumos gamintojas, vykdydamas su tiekėju 2020 m. rugsėjo 14 d. pasirašytos sutarties sąlygas, neturi teisės savavališkai prie tiekėjo šilumos tiekimo sistemos prijungti naujųjų įrenginių. Nepriklausomas šilumos gamintojas negali gaminti ir parduoti šilumos kitais, dalyvio anketoje nenumatytais ir pateiktame pavedime parduoti nurodytų neatitinkančiais šilumos gamybos įrenginiais. Tiekėjas nustatęs, kad nepriklausomas šilumos gamintojas savo veiksmais ar neveikimu iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas, vadovaujantis Standartinių sutarčių sąlygų 14 punkto nuostatomis, gali imtis veiksmų, siekiant įpareigoti nepriklausomą šilumos gamintoją, kad sutarties sąlygų pažeidimai būtų pašalinti, o šių pažeidimų nepašalinus – nutraukti sutartį.
6.6 Pažymi ir tai, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė pažymos, kad naujiesiems katilams buvo atliktas energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimas ir kad šie katilai galėjo būti eksploatuojami ir pajungiami prie šilumos energijos tinklo. Šilumos energijos gamyba teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais katilais laikytina esminiu Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu.
6.7 Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovės elgesys ir pozicija yra prieštaringi. Ieškovė teigia, kad įrengiant naujuosius katilus jai neturi būti taikomi Sąvado VI skyriuje nustatyti reikalavimai, tačiau, kita vertus, ieškovė laikosi pozicijos, kad naujaisiais katilais negamino šiluminės energijos, tačiau atliko naujųjų katilų bandomąją eksploataciją. Taigi, ieškovei atliekant bandomąją eksploataciją, ji turėjo vadovautis Sąvade nustatytais reikalavimais, kadangi joks kitas galiojantis teisės aktas neapibrėžia, kokiu būdu ir tvarka turi būti atliekama bandomoji eksploatacija.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2021 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės atstovo prašymas dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo, prašo ieškovei iš atsakovės priteisti 1 928,44 Eur dydžio išlaidas, patirtas apmokant už advokato suteiktas teisines paslaugas. Kartu pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
8. 2021 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo atsakovės naudai iš apeliantės priteisti atsakovės patirtas 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl vienašališko Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo
11. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė pažeidė tarp jos ir atsakovės sudarytą Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, jei taip, ar padaryti pažeidimai yra esminiai, suteikiantys teisę atsakovei vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytą Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį.
12. Apeliaciniame skunde ieškovė išsamiai išdėstė sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, teismų praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas, pateikė savo argumentus, dėl ko, jos nuomone, nagrinėjamu atveju Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis atsakovės vienašališkai buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, taip pat išdėstė savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pateiktais motyvais ir padarytomis išvadomis argumentus. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo, ieškovė neskundžia.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, aktualų nagrinėjamai situacijai, byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir padarytoms išvadoms ir konstatuoja, kad apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas.
14. Tarp šalių kilus ginčui, ar ieškovė, prijungdama savo naujuosius katilus prie atsakovei priklausančių šildymo sistemos tinklų, pažeidė teisės aktų reikalavimus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms šiuo klausimu, t. y., kad ieškovės naujieji biokuro katilai prie atsakovės centrinio šildymo sistemos tinklų prijungti neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė VERT išvada, pateiktais raštais ir išaiškinimais dėl teisės aktų taikymo nagrinėjamoje situacijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Sąvado bei Standartinių sutarčių sąlygų normų aiškinti kitaip nei jas išaiškino VERT.
15. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad, atlikdama jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančios katilinės modernizavimo darbus, pakeitė šilumos gamybos įrenginius, įrengdama du naujus biokuro katilus: 5 MW biokuro katilą „Argus Flex 25“ ir 3 MW galios katilą „Argus Flex 25“. Taip pat nurodė, jog 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovė raštu informavo atsakovę ir VERT apie naujųjų katilų bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo) darbus. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, jog ji atliko katilinėje esančio šilumos gamybos įrenginio rekonstravimo (modernizavimo) darbus, sumontuodama du naujuosius katilus. Kaip matyti, ieškovė neginčija, kad ji atliko jai priklausančioje katilinėje esančio šilumos gamybos įrenginio modernizavimo darbus, taip pat, prijungusi naujuosius katilus, atliko ir jų bandomąją eksploataciją.
16. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinta tai, kad sąvokos „šilumos įrenginys“ / „šilumos gamybos įrenginys“ skiriasi nuo „katilinės“, „katilo“ apibrėžimų ir neva nepagrįstai naujieji katilai buvo prilyginti šilumos gamybos įrenginiui, tačiau pažymėtina, jog pati ieškovė pripažino, kad ji atliko ne naujųjų katilų modernizavimo darbus, o katilinėje esančio šilumos gamybos įrenginio modernizavimo darbus. Standartinių sutarčių sąlygų 5 punkte pateiktas išaiškinimas, jog šilumos gamybos įrenginiai – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti. Analogiškas sąvokos „šilumos įrenginys“ išaiškinimas pateiktas ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 punkte. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė, jai priklausančioje katilinėje sumontuodama du naujuosius biokuro katilus, kurie yra vieni iš pagrindinių šilumos gamybos įrenginio sudedamųjų dalių, tokiu būdu atliko jai priklausančio šilumos gamybos įrenginio modernizavimo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Sąvado 61 punkte reglamentuota, kad nepriklausomi šilumos gamintojai, atlikę šilumos įrenginių modernizaciją, renovaciją ar naujų šilumos įrenginių bandomąją eksploataciją (paleidimo–derinimo darbus), per 30 kalendorinių dienų privalo pateikti šilumos tiekėjui atnaujintą Sąvado 60 punkte nurodytą informaciją (t. y., be kita ko, šilumos įrenginių teisės aktų nustatyta tvarka pripažinimo tinkamais naudoti dokumentą (statybos užbaigimo aktą), šilumą gaminančių įrenginių trumpą charakteristiką, įskaitant, bet neapsiribojant: šilumos įrenginių vardinę šiluminę galią (MW); katilus ir t. t.).
18. Tačiau tam, kad ieškovė būtų galėjusi teisėtai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, atlikti modernizuotų šilumos įrenginių su naujaisiais katilais bandomąją eksploataciją, prieš tai ji turėjo raštu kreiptis į atsakovę, kaip šilumos tiekėją, prašydama išduoti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas (Sąvado 17 punktas); gavusi šilumos tiekėjo išduotas prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas, ieškovė turėjo kreiptis į šilumos tiekėją dėl preliminarios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (Sąvado 46 punktas), kurioje, be kita ko, būtų nustatytos šilumos įrenginių bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) atlikimo sąlygos ir tvarka (Sąvado 50.5 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje taip pat turėjo būti parengtas bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) planas ir pateiktas derinti šilumos tiekėjui (atsakovei), kaip tai nustatyta Sąvado 57 punkte. Pažymėtina, jog ieškovė, viena vertus, teigia, kad jai visa šita procedūra netaikoma, nes ji nėra potenciali nepriklausoma šilumos gamintoja, kita vertus, bandydama įrodyti, kad jos veiksmai buvo teisėti, teigia, kad naujųjų katilų paleidimo ir derinimo darbus buvo suderinusi su atsakove, pateikdama atsakovei 2020 m. spalio 14 d. rekonstrukcijų ir kapitalinių remontų planą 2020–2021 m., kuriame numatomi darbai: 1) garo katilinės įrenginių demontavimas 2020-09–2020-10; 2) naujų 3 ir 5 MW vandens šildymo katilų ir įrengimų montavimas 2020-10–2020-11; 3) naujų 3 ir 5 MW vandens šildymo katilų ir įrengimų paleidimas–derinimas 2020-11–2020-12; 4) dūmų kanalų ir ūlų valymo darbai 2021-07–2021-08. Taigi ieškovė užima dviprasmišką poziciją, vienu atveju teigia, jog Sąvade įtvirtintos procedūros jos naujųjų katilų prijungimui netaikytinos, tačiau taip pat bando įrodinėti, jog vis dėlto dalies procedūrų ji laikėsi. Toks ieškovės elgesys, kai prijungiant naujuosius katilus prie atsakovės centrinio šildymo sistemos tinklų buvo laikytasi tik dalies procedūrų, kurias reglamentuoja imperatyvios teisės aktų normos, negali būti pripažintas teisėtu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimų.
20. Sąvado 57 punkte taip pat reglamentuota, kad bandomoji eksploatacija (paleidimo–derinimo darbai) gali būti pradėta ne vėliau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų po bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) plano suderinimo. Bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) plane šalys numato šilumos įrenginių paleidimo darbų sąrašą, atliekamų darbų preliminarų grafiką, atliekamų darbų ir gaminamos šilumos kokybės reikalavimus bei sąlygas, kurioms esant galima atlikti paleidimo–derinimo darbus. Šiuo atveju, prieš prijungiant naujuosius katilus prie atsakovės centrinio šildymo sistemos tinklų, naujųjų katilų bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) planas nebuvo parengtas ir nebuvo suderintas su šilumos tiekėja – atsakove.
21. Sąvado 58 punkte reglamentuota, kad preliminarios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo pasibaigimo terminu laikomas bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo) darbų baigimo akto pasirašymas. Sąvado 59 punkte nustatyta, kad pasirašius Sąvado 58 punkte numatytą bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) baigimo aktą, šilumos tiekėjas neturi teisės supirkti šilumos iš potencialaus nepriklausomo šilumos gamintojo, kol bus sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų apraše numatyta tvarka.
22. Nors ieškovė teigia, kad anksčiau aptartos Sąvade įtvirtintos procedūros taikytinos tik potencialiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, o ne jai – nepriklausomai šilumos gamintojai, tačiau pažymėtina, jog akivaizdu, kad norėdama šilumą gaminti modernizuotais šilumos įrenginiais, su naujaisiais katilais, ir jais pagamintą šilumą parduoti šilumos tiekėjui, ieškovė turėtų sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, kurios sudarymą reglamentuoja Standartinės sutarčių sąlygos. Šios Standartinės sutarčių sąlygos neskirsto šilumos gamintojo į potencialų nepriklausomą šilumos gamintoją ar nepriklausomą šilumos gamintoją, vartojama tik sąvoka „nepriklausomas šilumos gamintojas“ – „gamintojas“ (žr. 6 punktą). Standartinių sutarčių sąlygų 9 punkte, be kita ko, reglamentuota, jog sutartis (t. y. šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, žr. 5 punkte pateiktą sąvoką) sudaroma esant šioms aplinkybėms: gamintojas yra visiškai pasirengęs šilumos gamybos veiklai: atlikęs poveikio aplinkai vertinimą, jeigu to reikalauja galiojantys teisės aktai, ir gavęs visus reikiamus valstybės institucijų leidimus, pažymas, atestatus, aktus ir kitus dokumentus, būtinus šilumos gamybos veiklai vykdyti (9.1 punktas); iki šilumos tiekimo tiekėjui pradžios tiekėjo nustatyta tvarka atliko ir sėkmingai užbaigė bandomąją eksploataciją (paleidimo–derinimo darbus), kurios rezultatus šalys patvirtina šalių pasirašomu bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktu. Bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) planą šalys suderina likus ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų iki bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) pradžios (9.2 punktas). Taigi Standartinių sutarčių sąlygų nuostatos reglamentuoja, kad nepriklausomas šilumos gamintojas bandomąją eksploataciją (paleidimo–derinimo darbus) turi atlikti šilumos tiekėjo nustatyta tvarka, turi būti suderintas bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) planas, o rezultatai patvirtinami šalių pasirašomu bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktu. O kadangi Standartinių sutarčių sąlygos nereglamentuoja modernizuoto šilumos gamybos įrenginio bandomosios eksploatacijos (paleidimo–derinimo darbų) procedūrų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi Sąvado nuostatomis. Aplinkybė, kad VERT 2021 m. liepos mėn. inicijavo Sąvado pakeitimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė ginčo atveju neprivalėjo vadovautis ir laikytis Sąvado nuostatų.
23. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, atlikdama naujų katilų išbandymą, turėjo vadovautis ne Elektrinių ir elektros tinklų eksploatacijos taisyklėmis, o minėtomis Sąvado nuostatomis. Ieškovės elgesys nesivadovaujant Sąvadu prijungiant naujuosius katilus prie atsakovės šilumos perdavimo tinklų, atliekant bandomąją eksploataciją, leido atsakovei vertinti ieškovės veiksmus kaip neteisėtus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų.
24. Kadangi aptartas teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Sąvade ir Standartinėse sutarčių sąlygose, atitinka nagrinėjamai situacijai VERT pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti VERT pateiktais išaiškinimais. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jos pateikta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros mokslininkės dr. A. J.-V. teisine nuomone, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl šia teisine nuomone nesivadovauja, t. y., kadangi ši teisinė nuomonė nėra nei specialisto išvada, nei ekspertinė išvada, tai paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikta vienos iš sutartinių santykių šalies pozicija dėl susiklosčiusios situacijos subjektyvaus vertinimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pateiktoje teisinėje nuomonėje nurodyti atsakymai į klausimus prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, be to, ši teisinė nuomonė nėra patikimas įrodymas byloje, kadangi tai nėra subjektas, įgaliotas taikyti ir aiškinti teisę, joje yra esminių prieštaravimų, paneigiančių VERT išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nesivadovauti į bylą 2021 m. gegužės 7 d. pateikta mokslininkės dr. A. J.-V. teisine nuomone, kadangi joje pateikti išaiškinimai prieštarauja anksčiau aptartoms Sąvado ir Standartinių sutarčių sąlygų nuostatoms, o VERT pateikti išaiškinimai sutampa su šiuose teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis.
25. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pripažinus, jog prijungiant naujuosius katilus prie atsakovės centrinio šildymo sistemos tinklų vis dėlto teisės aktų nuostatų nebuvo laikomasi, nagrinėjamu atveju jos padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais, kurie būtų buvę pakankamas pagrindas atsakovei vienašališkai nutraukti Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ir tokiai apeliantės pozicijai nėra pagrindo pritarti.
26. Šalių sudarytos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 punkte šalys susitarė, kad Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, bet kurios Šalies iniciatyva, dėl kitos šalies kaltės, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas ir padaryto pažeidimo nepašalina per 5 (penkias) darbo dienas ar kitą šalių suderintą terminą. Tokiu atveju nutraukiančioji šalis ją gali nutraukti tik įspėjus raštu kitą šalį prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomo nutraukimo.
27. Standartinių šilumos sąlygų 14 punkte reglamentuota, kad Sutartis gali būti nutraukta šalių rašytiniu susitarimu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatyta tvarka: šalių susitarimu; vienašališkai vienos iš šalių iniciatyva dėl kitos šalies kaltės, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas ir padaryto pažeidimo nepašalina per 5 (penkias) darbo dienas (jeigu pagal pažeidimo pobūdį jį pašalinti per tokį terminą įmanoma) ar kitą šalių suderintą protingą terminą. Tokiu atveju sutartį nutraukiančioji šalis ją gali nutraukti tik įspėjusi raštu kitą šalį prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomo nutraukimo; kitais sutartyje numatytais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
29. Nagrinėjamu atveju šalys Šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nesusitarė, ką jos laikys esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Tuo tarpu CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
30. Atsakovė, pagrįsdama vienašališko Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuoja tuo, jog ieškovė, pažeisdama teisinį reglamentavimą, prie atsakovės centrinio šildymo sistemos tinklų prijungė naujuosius katilus, ieškovė gamino šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka nesutvarkytais šilumos įrenginiais (naujaisiais katilais), o atsakovei pareikalavus per nustatytą terminą naujuosius katilus atjungti, ieškovė to nepadarė, atsisakė nutraukti daromą pažeidimą, todėl atsakovė nebegali tikėtis, kad ieškovė toliau gamins šilumą teisės aktų reikalavimus atitinkančiais katilais, kad ieškovė ateityje nedarys pažeidimų ir tinkamai vykdys prievolę.
31. Šilumos aukciono reglamento, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. O3E-154 (2019 m. sausio 10 nutarimo Nr. O3E-1 redakcija) (toliau – Šilumos aukciono reglamentas), 4.8 punkte įtvirtinta, kad pavedimas parduoti – teisiškai saistantis šilumos tiekėjo pasiūlymas pavedime nurodytomis sąlygomis į atitinkamą centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemą patiekti pagamintą šilumos kiekį ir (arba) nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlymas pavedime nurodytomis sąlygomis į atitinkamą centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemą patiekti parduodamą šilumos kiekį. Šilumos aukciono reglamento 9 punkte nustatyta, jog asmuo, siekiantis dalyvauti šilumos aukcione, operatoriui (žr. 4.6 punktą, t. y. operatorius – Energijos išteklių biržos operatorius BALTPOOL UAB) turi pateikti tinkamai užpildytą ir dalyvio įgalioto atstovo pasirašytą nustatytos formos dalyvio anketą kartu su anketoje nurodytais priedais. Dalyvio anketą teikiantis asmuo privalo užtikrinti, kad visa dalyvio anketoje nurodyta informacija yra tikra ir teisinga, ir patvirtinti pridedamų dokumentų kopijų tikrumą teisės aktų nustatyta tvarka (10 punktas).
32. VERT 2020 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. R2-(ŠGK)-6485, taip pat 2020 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. R2-(ŠGK)-7134 nurodė, kad nepriklausomas šilumos gamintojas, dalyvaudamas šilumos aukcione ir pateikęs pavedimą parduoti, kuriame nurodo šilumos kiekį (MWh), kurį nepriklausomas šilumos gamintojas pagamins dalyvio anketoje nurodytais šilumos gamybos įrenginiais, negali gaminti ir parduoti šilumos kitais dalyvio anketoje nenumatytais ir pateiktame pavedime parduoti nurodytų neatitinkančiais šilumos gamybos įrenginiais. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog būtent šilumos gamybos įrenginio (katilo pavadinimo), su kuriuo bus gaminama šiluma, nurodymas yra vienas esminių reikalavimų dalyvaujant šilumos aukcione. Kartu su pradiniu ieškiniu ieškovė į bylą pateikė priedą Nr. 6, iš kurio matyti, jog ieškovė BALTPOOL adresuotoje 2020 m. rugsėjo 14 d. anketoje „Šilumos tiekimo sistemos ir gamybos įrenginiai“ nurodė šilumos gamybos įrenginius: Nr. 1 Įrenginio pavadinimas VŠK KVGM 10-150 bei Nr. 2 šilumos gamybos įrenginio pavadinimas VŠK KVGM 10-150 (vadinamieji senieji katilai). Nurodyta, jog Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis galioja iki 2021 m. balandžio 30 d. Taip pat pasirašydama anketą ieškovė patvirtino, kad visa anketoje pateikta informacija yra teisinga ir tiksli, įsipareigojo nedelsiant raštu informuoti BALTPOOL apie anketoje pateiktos informacijos pasikeitimą. 2020 m. spalio 20 d. ir 22 d. Šilumos aukciono dalyvių pasiūlymuose 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiams šilumos gamybos įrenginiai taip pat nurodyti VŠK KVGM 10-150 Nr. 1 ir Nr. 2 (t. y. senieji katilai).
33. Taigi ieškovė įsipareigojo šilumą gaminti ir parduoti pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį senaisiais katilais. O tam, kad ieškovė galėtų šilumą gaminti naujaisiais katilais ir ją parduoti, ieškovė turėjo atlikti anksčiau aptartas procedūras. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovė, planuodama šilumos gamybą sausio mėn., BALTPOOL šilumos aukcione deklaravo naujuosius katilus, pateikdama galiojančią Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį (sudarytą dėl šilumos gamybos ir pardavimo senaisiais katilais), nors naujųjų katilų nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka prijungusi prie atsakovės centrinės šilumos sistemos tinklų ir nebuvo sudariusi galiojančios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties su tiekėju dėl šilumos gamybos ir pardavimo naujaisiais katilais. Taigi šilumos aukciono operatoriui ieškovė pateikė klaidingus dalyvio anketos duomenis, nurodydama, kad dėl šilumos gamybos ir pardavimo naujaisiais katilais su šilumos tiekėju yra sudaryta neterminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis.
34. Atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. pareikalavo ieškovės iki 2020 m. gruodžio 10 d. atjungti naujuosius katilus nuo šilumos tiekimo sistemos ir pateikti informaciją, įspėjo apie vienašališką Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą nuo 2020 m. gruodžio 25 d., jei informacija nebus pateikta ir naujieji katilai nebus atjungti. Atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. S-199, skirtame ieškovei, aiškiai nurodė, jog ieškovei neteisėtai prijungus naujuosius biokuro katilus ir pradėjus jais gaminti šilumą, yra padarytas esminis 2020 m. rugsėjo 14 d. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, kadangi pagal šią sutartį ieškovė galėjo teikti šilumą tik senaisiais biokuro katilais. Tačiau, nepaisydama atsakovės reikalavimų ir įspėjimų, ieškovė toliau tęsė pažeidimą ir gamino šilumą naujaisiais katilais, kurie prie atsakovės centrinės šilumos sistemos tinklų buvo prijungti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, ir naujaisiais katilais pagamintą šilumą tiekė atsakovei. Pažymėtina, jog pažeidimą ieškovė nutraukė ne per jai atsakovės suteiktą terminą (nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.), o daug vėliau, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., likus vos porai dienų iki atsakovės nurodytos datos (2020 m. gruodžio 25 d.), nuo kada bus vienašališkai nutraukta Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, jei naujieji katilai nebus atjungti.
35. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad naujųjų katilų atjungimui reikėjo laiko, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė, atsakydama į atsakovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nenurodė, kad reikalingas papildomas laikas naujųjų katilų atjungimui nuo centrinio šildymo sistemos. Be to, 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovei išsiųstame rašte Nr. 61, be kita ko, ieškovė nurodė, kad naujųjų katilų bandomoji eksploatacija yra stabdoma. Šiame rašte taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad naujųjų katilų atjungimas užsitęsė dėl techninių kliūčių ir pan.
36. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog VERT, savo raštuose pateikdama nuomonę dėl ieškovės elgesio prijungiant naujuosius katilus, dėl ieškovės nesiėmė jokių priemonių, nereikalavo nutraukti naujųjų katilų išbandymo, atjungti naujuosius katilus nuo atsakovės valdomų šilumos perdavimo tinklų ar pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VERT 2020 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. R2-(ŠGK)-7134 nurodė, kad tiekėjas nustatęs, kad nepriklausomas šilumos gamintojas savo veiksmais ar neveikimu iš esmės pažeidžia sutarties sąlygas, vadovaujantis Standartinių sutarčių sąlygų 14 punkto nuostatomis, gali imtis veiksmų, siekiant įpareigoti nepriklausomą šilumos gamintoją, kad sutarties sąlygų pažeidimai būtų pašalinti, o šių pažeidimų nepašalinus – nutraukti sutartį. Taigi būtent šalims yra suteikta teisė, nustačius pažeidimą, imtis atitinkamų veiksmų, šiuo atveju atsakovė tokių veiksmų ir ėmėsi – įpareigojo ieškovę pašalinti daromą pažeidimą, įspėjo, kad neatjungus naujųjų katilų Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis bus nutraukta, o ieškovei laiku šio pažeidimo nepašalinus, atsakovė sutartį nutraukė.
37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog toks ieškovės elgesys, pažeidžiantis imperatyvius teisės aktų reikalavimus, atsakovės įspėjimo ir reikalavimų nevykdymas, neleido atsakovei tikėtis, kad ieškovė gamins šilumą katilais, kurie prijungti prie centrinės šilumos sistemos tinklų ne savavališkai, o laikantis teisės aktų reikalavimų, kad ieškovė ateityje nedarys pažeidimų ir tinkamai vykdys savo prievolę pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė, be kita ko, Šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo tiekti šilumos energiją tinkamais prietaisais ir šias savo pareigas vykdyti nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovės padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kurie suteikė teisę atsakovei vienašališkai nutraukti Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamai situacijai aktualias teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kurių apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
41. Atsakovė apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WINT2108-062 bei 2021 m. rugsėjo 21 d. AB banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 276. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktais, įvertinus Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2021 m. I ketv. – 1 517,40 Eur) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), darytina išvada, jog 1 742,40 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra protingo dydžio, reali ir pagrįsta įrodymais, todėl atsakovei priteistina iš ieškovės, kurios apeliacinis skundas netenkinamas, 1 742,40 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.