Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-03 · Civilinė byla Nr. e2A-3079-585/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-03
Bylos Nr.
e2A-3079-585/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
Z. M., R. M.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris e2A-3079-585/2015
Teisminio proceso numeris 2-68-3-15544-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. M., R. M. (R. M.) ir R. M. (R. M.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 628,11 Eur skolą už būsto nuomą, 593,24 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, 37,29 Eur delspinigius ir procesines penkių procentų palūkanas. Teigė, jog ji, kaip turto patikėtinė, ir atsakovė Z. M. 2009 m. sausio 21 d. sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo perduotas valdyti butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, atsakovai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, tai yra nemoka nuomos mokesčių ir neatsiskaito už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį.

Atsakovai, jiems įstatymo nustatyta tvarka įteikus procesinius dokumentus, neatsiliepė į ieškinį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovei prašant, 2015 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškinio dalį ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 628,11 Eur skolą už buto nuomą, 37,29 Eur delspinigius ir procesines penkių procentų palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovė Z. M. 2009 m. sausio 21 d. sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams buvo suteikta gyvenamoji patalpa adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius. Gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravo ir atsakovai R. M. bei R. M. Atsakovai laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. nemokėjo nuomos mokesčių, todėl susidarė 665,40 Eur įsiskolinimas. Be to, remiantis sutarties 34 punktu, susidarė ir 37,29 Eur delspinigiai.

Pagal sutarties 9 punktą nuomininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo privalo sudaryti atitinkamas sutartis dėl paslaugų tiekimo su komunalines ir kitas susijusias paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir / ar organizacijomis. Sutarties 10 punkte numatyta, jog nuomininkas šias sutartis per 5 (penkias) darbo dienas nuo jų sudarymo dienos privalo pateikti nuomotojui. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo sudarytos tokios sutartys, be to, nepateikė įrodymų, kad ji, kaip šių gyvenamųjų patalpų valdytoja, yra sumokėjusi šilumos tiekėjui. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo.

Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu už akių, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimą. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė prie ieškinio pridėtus įrodymus. Pasak ieškovės, jos pateikti įrodymai yra pakankami reikalavimui dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo patenkinti.

Atsakovai neatsiliepė į ieškovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Sprendimas už akių – supaprastinta reikalavimų išsprendimo ir kartu bylos, pradėtos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, baigimo procesinė priemonė. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis). Teismo išvadoms, priimant sprendimą už akių, pagrįsti yra pakankami sutrumpinti motyvai (Civilinio proceso kodekso 286 straipsnio 1 dalis). Teismui, priimančiam sprendimą už akių, yra žinomos tik vienos šalies nurodomos faktinės aplinkybės ir yra pateikti tik jos turimi įrodymai (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių, bylos šalis, kurios atžvilgiu yra priimamas toks sprendimas, nesinaudoja procesine teise atsikirsti ir įrodinėti esant kitaip, negu nurodo priešinga bylos šalis. Taip rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) išlieka kertiniu civilinio proceso principu, tačiau yra suderinamas su dispozityvumo principu (Civilinio proceso kodekso 13 straipsnis), numatančiu ir šalies pasyvumo procese galimybę, tai yra suteikiančiu šaliai teisę neįgyvendinti tam tikrų savo procesinių teisių. Todėl sprendimas už akių – vienos bylos šalies nepateisinamo procesinio pasyvumo rezultatas (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis). Bylos šalis, kuri yra procesiškai pasyvi ir neturi jos procesinį pasyvumą objektyviai pateisinančių priežasčių, prisiima neigiamas tokio pasyvumo pasekmes, tai yra neįgyvendina savo procesinės teisės rungtis ir ją praranda. Sprendimas už akių – savita procesinė pasekmė pasyviajai bylos šaliai, kurios taikymo paskirtis – užtikrinti greitesnį ir efektyvų teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis). Kaip jau buvo nurodyta, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalųjį vertinimą. Tokio vertinimo apimtis – nurodomų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų formalusis patikrinimas, tikslas – įsitikinti, jog pateikti įrodymai pagrindžia ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Ieškinys sprendimu už akių gali būti atmestas tik tais atvejais, jeigu juo reiškiami materialiniai subjektiniai reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kitaip tariant, tais procesiniais atvejais, kai ieškovas apskritai nenurodo faktinių aplinkybių ir nepateikia faktinių duomenų, pagrindžiančių reiškiamus materialinius subjektinius reikalavimus, kai pareikštas reikalavimas akivaizdžiai kertasi su pateiktais įrodymais ir nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis arba kai pareikštasis reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas teisiškai.

Apeliantė, formuluodama ieškinio faktinį pagrindą, be kitų aplinkybių, nurodė, kad ji, Vilniaus miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ 2010 m. spalio 8 d. pasirašė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šilumos tiekėjas (uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, o šilumos vartotojas (apeliantė) priimti šias prekes (paslaugas) ir už jas atsiskaityti. Be to, nurodė, kad atsakovai neapmoka apeliantės teikiamų sąskaitų, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. susidarė 593,24 Eur skola už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas. Apeliantė prie ieškinio pridėjo šią trišalę šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, pridėjo 2015 m. balandžio 24 d. pažymą apie įsiskolinimą už šildymą ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, mokesčių už šilumą, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas apskaičiavimo lenteles. Atsakovė ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu privalo mokėti už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį (Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis). Tokias pačias pareigas turi ir jos šeimos nariai, gyvenantys nuomojamoje patalpoje (Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalis). Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės ir prie ieškinio pridėti įrodymai yra pakankami jos materialiniam subjektiniam reikalavimui dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo sprendimu už akių patenkinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino sutarčių su tiekėjais nepateikimą į bylą atsakovų pasyvaus procesinio elgesio atveju ir sprendimu už akių atmetė šį apeliantės reikalavimą.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių institutą, netinkamai vertino apeliantės nurodytus bei pateiktus įrodymus ir neteisingai išsprendė jos materialinį subjektinį reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia sprendimą už akių – panaikina jo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo, ir šia apimtimi priima naują sprendimą – tenkina šį apeliantės reikalavimą. Be to, sprendimas už akių keistinas ir procesinių palūkanų (sumos, nuo kurios skaičiuojamos šios palūkanos) apimtimi (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliantė atleista nuo žyminių mokesčių mokėjimo už ieškinį ir apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Pakeitus sprendimą už akių ir patenkinus apeliantės materialinį subjektinį reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo, iš atsakovų lygiomis dalimis papildomai priteistinas 13 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Be to, patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą už akių:

panaikinti sprendimo už akių dalį, kuria atmestas savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ reikalavimas dėl 593,24 Eur skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas priteisimo, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – patenkinti reikalavimą ir priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš Z. M., R. M. (R. M.) ir R. M. (R. M.) 593,24 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas;

pakeisti sprendimo už akių dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo:

priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš Z. M., R. M. ir R. M. 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą 1 258,64 Eur sumą nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Palikti kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo už akių dalį nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš Z. M., R. M. ir R. M. į valstybės biudžetą 28 Eur žyminį mokestį.

Teisėjas Vytautas Zelianka