Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1560-818/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-04-18
Bylos Nr.
e1-1560-818/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10203-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1560-818/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10203-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. G. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent - jis, 2023 m. kovo 21 d., apie 17.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo broliui P. K. kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veido sritį ir vieną kartą koja jam spyrė į kaklo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam P. K. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 23 d. įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Parodė, kad savo teises ir pareigas suprato, teisė turėti gynėją jam yra išaiškinta, tačiau nuo gynėjo dalyvavimo atsisako. Parodymus duos lietuvių kalba. Dėl psichinių ligų gydytas nebuvo, jomis nesirgo, šiuo metu neserga, Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nėra, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, mano, kad neturi priklausomybės alkoholiui. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Jam 2023-03-23 įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis, o būtent, kad broliui P. K. žodinio konflikto metu kumščiu sudavė įtarime nurodytą smūgių skaičių į veido sritį ir vieną kartą į kaklo sritį. Santykiai su broliu P. K. yra normalūs, anksčiau smurto brolio atžvilgiu nenaudojo. 2023-03-20 buvo jų mamos mirties metinės, dėl to su broliu P. K. vartojo alkoholinius gėrimus, kitą rytą, tai yra 2023-03-21 buvo pagiringas, bet dar išgėrė degtinės du ar tris stikliukus ir vieną skardinę alaus, alų gėrė būdamas kartu su broliu P. K.. Kadangi jam sutuoktinė A. G. 2023-03-20 vakare pasisakė, kad jo brolis P. prie jos priekabiauja, jis nusprendė su broliu šią situaciją pasiaiškinti. Tarp jų įvyko nedidelis žodinis konfliktas, jis įvyko jiems būnant namuose, bet jo liepimu brolis P. sutuoktinės vis tik atsiprašė. Maždaug už valandos, jam netikėtai užėjus į namus, pamatė sutuoktinę, kuri rinko daiktus ir už jos nugaros stovinį brolį P., kuris buvo su ranka užsimojęs prie jos sėdmenų, tarsi ruošiantis juos priliesti ar trenkti, dėl to jis supyko ir broliui pasakė: „ką tu darai, gal tu nesveikas?". Brolis pradėjo teisintis, tuo metu sutuoktinė išėjo iš namų. Brolis link jo ištiesė ranką ir čiupo jam už kaklo, tai jam fizinio skausmo nesukėlė, bet A. G. supyko ir broliui kumščiu trenkė į veido sritį nemažiau keturių kartų, pataikydamas į dantis, į nosį ir į antakį, taip pat su koja jam trenkė į kaklą, visus smūgius sudavė vienu metu, jiems su broliu būnant namuose dviese. Įvykio niekas nematė. Supranta, kad jo veiksmai broliui galėjo sukelti fizinį skausmą, bet jis jau nesusivaldė dėl brolio priekabiavimo prie jo sutuoktinės. Įvykio metu brolis buvo stipriai neblaivus, jis buvo išgėręs anksčiau minėtus alkoholinius gėrimus. Po suduotų smūgių brolis pabėgo, jis nežinojo, kad brolis iškvietė policiją, kadangi po įvykio jį sutuoktinė išvežė kitur, kad konfliktas nesitęstų. Nuo pareigūnų nesislapstė, kviečiamas iškart atėjo į policiją. Namai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso 7 asmenims, tarpų jų jam ir broliui P.. Jis su sutuoktine ten atsikraustė gyventi maždaug prieš mėnesį, brolis P. K. ten irgi gyvena, bet dažnai jis išvažiuoja pagyventi pas jų seserį arba pas draugus, jo dažnai nebūna namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 21 d. apklaustas nukentėjusysis P. K. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytoje vietoje, lietuvių kalbą supranta, vertėjas jam nereikalingas. 2023-03-21, apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose jis su broliu A. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jis išėjo iš namu ir nuėjo į šiltnamį, reikėjo prileisti vandens. Jam būnant šiltnamyje, atbėgo jo brolis A. G. ir pradėjo jį mušti, trenkė kelis kartus kumščiu jam į veido sritį, kuria ranka, neatsimena ir kiek kartų, neatsimena, bet ne mažiau trijų kartų. Tada jis prisėdo ir tada brolis vieną kartą spyrė jam iš kojos į kaklo sritį. Tada P. K. nuėjo į namus, tik spėjo užeiti į verandą ir tuomet brolis vėl prie jo pribėgo ir vėl trenkė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį, tuomet jis pabėgo į mišką, iškvietė policiją ir laukė miške, kol atvyks policija. Mušdamas brolis sukėlė jam fizinį skausmą. Jo brolis A. G., kai išgeria alkoholio, būna agresyvus, konfliktinis, neprognozuojamas. Atvykusi policija jo brolio namuose nerado, jis kažkur pasišalino. Atvykusi greitoji pagalba nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir paleido gydytis ambulatoriškai. Maždaug prieš savaitę laiko brolis A. G. sumušė jo kitą vyresnį brolį A. K., brolis rašė pareiškimą.

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 21 d. 17.05 val., registruotas pranešimas, ROIK Nr. 0123000156672, kad namuose puola muštis brolis. GMP nereikia. Vaikų nėra. Laukia kieme.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad buvo gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2023-03-21, apie 17.02 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, vartojant alkoholinius gėrimus, tarp neblaivaus P. K. (1.48 promilių girtumas) ir jo brolio A. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. G. panaudojo fizinį smurtą, rankomis ir kojomis trenkė (nenustatyta, kiek kartų) P. K. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas P. K. fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūrėtas namas esantis (duomenys neskelbtini). Namas nėra aptvertas, prieš namą iš kairės pusės yra šiltnamis, prie kurio stovi kibiras bei laistytuvas. Užėjus į namą, patenkama į koridorių, tiesiai yra virtuvė, iš kairės pusės stovi stalas, ant kurio stovi skirtingi stiklainiai bei indai, iš kairės pusės yra kambarys, kuriame iš kairės pusės stovi stalas, tiesiai taip pat stovi stalas, ant kurio stovi kompiuterio monitorius. Iš dešinės pusės yra pečius, šalia kurio stovi lova. Visame name išmėtyti skirtingi buitiniai daiktai bei šiukšlės. Namo aplinka yra netvarkinga, matosi girtavimo požymiai. Daugiau reikšmingų tyrimui daiktų ar pėdsakų nėra

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 21 d. 19.25 val. A. G. buvo nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo P. K. parodymai, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2023 m. kovo 21 d. apie 17.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo broliui kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veido sritį ir vieną kartą koja jam spyrė į kaklo sritį, dėl ko nukentėjusiajam P. K. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario - brolio) sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G. – jauno darbingo amžiaus, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. G. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui, t. y. 1 metai laisvės apribojimo (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančiose programose); visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p., 5 d. 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. G. per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti A. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius