Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1575-125/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2A-1575-125/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
UAB „Agrovet“
Atsakovas
UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“, AB ,,Klaipėdos vanduo“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1575-125/2013

Teisėjas Mantas Ūsas Proceso Nr. 2-06-3-00043-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 37; 42.11.3; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Agrovet“ ieškinį, dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, atsakovėms UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“, AB ,,Klaipėdos vanduo“, tretysis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis ab initio šias AB „Klaipėdos vanduo" ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys" 2011-12-29 sudarytos Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2011/SUT.05-115 sąlygas: 4.1. p. sąlyga - Pirmasis partneris neperima teisių ir pareigų pagal Antrojo partnerio sudarytas rašytines ar žodines sutartis su vartotojais/abonentais, taip pat neperima reikalavimo teisės į vartotojų/abonentų skolas, susidariusias iki 2011-12-31; 4.3. p. sąlygą - Skolas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, susidariusias iki 2012-01-01 apskaito ir išieško Antrasis partneris. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra viešųjų vandens paslaugų vartotoja, kuri viešąsias vandens paslaugas, įskaitant ir nuotekų tvarkymo paslaugas, perka iš atsakovės pagal 2008-12-01 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 2008/12-01 (toliau - Sutartis). Sutartis sudaryta su atsakove UAB „Klaipėdos rajono vandenys" yra taikoma su išimtimis. Ieškovė tvirtina, kad Jungtinės veiklos sutarties 4.1. ir 4.3. punktai pažeidžia ieškovės teises tuo, kad UAB „Agrovet" neturi galimybės atlikti AB „Klaipėdos vanduo" atžvilgiu priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymo (CK 6.130 str.). Ieškovė nurodo, kad AB „Klaipėdos vanduo" turėjo perimti ne tik su abonentais sudarytų sutarčių sąlygų vykdymą, tačiau ir visas skolas bei visus tarpusavio įsipareigojimus, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymu bei skolų administravimą, tame tarpe skolų išieškojimą bei naudojimosi privačiais nuotekų tinklais sąlygas ir tvarką. Ieškovė tvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimas, kurio pagrindu sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, laikytinas administraciniu teisės aktu, kurio normos privalomos atsakovėms, šių administracinių teisės normų pažeidimas laikytinas pažeidimu viešajai tvarkai, todėl ginčijami Jungtinės veiklos sutarties punktai yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.18 str. 1d.) bei pažeidžia: universalaus teisių perėmimo sąlygas (CK 6.101 str. 4d.); imperatyvią teisės normą - numatančią, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles (CK 1.101 str. 1 d.); Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 3 d. nuostatas, numatančias, kad viešasis vandens tiekėjas per 3 mėnesius privalo pateikti pasiūlymą sudaryti viešąsias vandens tiekimo sutartis buvusio vandens tiekėjo abonentams (vartotojams), o iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo geriamojo vandens tiekimas vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais (vartotojais) sudarytų sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas (1 t., 3-8 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-10 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB ,,Agrovet“ 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir 27,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad AB „Klaipėdos vanduo“ turėjo perimti visas teises ir pareigas iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ universaliu kreditoriaus teisių perėmimo būdu, motyvuodamas tuo, kad įstatymo leidėjas CK 6.101 str. 4 d. reikalavimo perleidimui universaliu būdu, numato specialiąsias taisykles, kurios gali būti reglamentuotos tik įstatymu, be to tokiais atvejais nenumatytas kreditoriaus valios išreiškimas, kadangi universalus teisių perėmimas vyksta tuo metu, kai išnyksta, pasibaigia šių teisių turėtojas ir tik tada kitam asmeniui pereina visos buvusio asmens teisės. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad Jungtinės veiklos sutartimi, atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ universaliu būdu neperėmė atsakovės UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ kreditoriaus teisių. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad Viešųjų paslaugų sutartis sudaryta vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kuris yra privalomas administracinis aktas jame nurodytiems subjektams, ir jo nevykdymas pažeidžia viešąją tvarką, dėl ko ši sutartis turi būti pripažinta niekine (CK 1.81 straipsnis), kadangi įstatymo leidėjas juridiniams asmenims yra suteikęs teisę laisvai sudarinėti sandorius ir šis laisvės principas gali būti apribotas tik įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Teismas pripažino, kad Viešųjų paslaugų sutartyje nenumatyta kreditoriaus teisė perleisti ar neperleisti reikalavimą, nes tokio pobūdžio AB „Klaipėdos vanduo" ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys" santykiai nebuvo ir negalėjo būti reglamentuojami 2011-11-08 Viešųjų paslaugų sutartimi. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ginčijamais jungtinės veiklos sutarties punktais, buvo pažeistos jos kaip skolininkės teisės ir labiau suvaržytos jos prievolės (CK 6.101 str. 1d.), motyvuodamas tuo, kad ieškovės nurodyti galimi jos teisių pažeidimai yra susiję ne su Jungtinės veiklos sutartimi, o su Viešųjų paslaugų sutartimi, ir šie ginčai, šiuo metu, sprendžiami Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad Jungtinės veiklos sutarties ginčijami punktai pažeidžia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 str. 3 d. normą, kadangi Jungtinės veiklos sutartis neįtakoja ieškovės teisių ir pareigų pagal sudarytas sutartis su Viešųjų paslaugų tiekėju.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir teismo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą - ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į didelę apeliacinio skundo apimtį ir bylos sudėtingumą, prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei priimti prie bylos pridedamus įrodymus ir atnaujinti įrodymų tyrimą. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės. Esminį nesutarimą tarp šalių sukelia skirtingos ieškovės ir atsakovių pozicijos dėl 2008-12-01 Sutarties tarp buvusio vandens tiekėjo ir abonento sąlygų taikymo/netaikymo bei teisių, o taip pat šalys nesutaria dėl teisių ir pareigų perėmimo iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys" pagal 2011-11-08 tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo" pasirašytą sutartį Nr. 2011/SUT.05-107 apimties. Teismo pareiškimas, kad ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties nuostatos neturi jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, akivaizdžiai išeina už byloje pareikštų reikalavimų ribų, nes šalys nekėlė klausimo dėl to, kad Viešųjų paslaugų sutartis kaip nors pažeistų ieškovės teises. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas tik prielaidomis apie faktines bylos aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės ir protokoluose užfiksuotų šalių pareiškimų, todėl pirmosios instancijos teismas neatskleidė tikrosios bylos esmės ir netinkamai pritaikė ir netinkamai aiškino materialiąsias teisės normas. Teismo nurodytas ieškinio atmetimo motyvas, jog ieškovė neįrodė, kad Jungtinės veiklos sutarties nurodyti punktai, pažeidžia jos teises bei pareigas, yra nesuderinamas su materialiosioms teisės normoms, nes įstatymuose asmenims nėra nustatyta pareigos įrodyti, kaip konkrečiai niekinis sandoris pažeidžia jų teises, o toks teismo reikalavimas yra perteklinis. Ieškovė nurodo, jog Jungtinės veiklos sutarties 4.1 p. ir 4.3 p. sąlygos prieštarauja administraciniam aktui t.y. 2011-11-08 „Viešųjų paslaugų - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje" sutarčiai Nr. 201 l/SUT.05-107, ir juo įgyvendinamiems įstatyminiams imperatyvams: 1) poįstatyminiame teisės akto 3.2.2. p. numatytam teisių ir pareigų perimamumo principui, kuris tiesiogiai įgyvendina GVTNTĮ 16 str. 1 d. išdėstytus reikalavimus; 2) poįstatyminiam teisės akto 6.1. p. nuostatoms. Atsakovių susitarimas, kuriuo nustatoma, kad AB „Klaipėdos vanduo" neperima teisių ir pareigų pagal UAB „Klaipėdos rajono vandenys" sudarytas rašytines ar žodines sutartis su vartotojais/abonentais, negali atimti iš ieškovės teisės, numatytos GVTNTJ 21 str. 3 d., santykiuose su naujuoju vandens tiekėju, be Vyriausybės nustatytos viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų, taikyti individualiai šalių aptartas sąlygas bei galimybę atlikti priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, užkertamas kelias reikšti piniginius reikalavimus AB „Klaipėdos vanduo" tiesiogiai dėl paslaugų, suteiktų iki 2012-01-01 ir kt. Atsakovė neturėjo teisės sudaryti kitokios sutarties, kuria vienašališkai pakeistų ar apribotų sutarties su Klaipėdos rajono savivaldybe nuostatų prasmę ir turinį. Ieškovė remiasi CK 6.193 str. įtvirtintu sąžiningo sutarčių aiškinimo ir subjektyvaus sutarties aiškinimo principu ir nurodo, kad tam, kad teisingai išaiškinti sutartį ir atskleisti tikruosius šalių ketinimus, reikia ne tik išanalizuoti sutarties tekstą, bet privalu įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokiais šalių veiksmais. Ieškovė taip pat nurodo, jog sutartis Nr. 201 l/SUT.05-107 turi kelių rūšių sutarčių elementų, todėl šiai sutarčiai turėtų būti taikomos atskirų rūšių sutartis, įskaitant reorganizavimą, reglamentuojančios teisės normos. Tai patvirtina GVTNTĮ 16 str. 1 d. ir sutarties Nr. 201 l/SUT.05-107 3.2.2. p., kurie numato, kad AB „Klaipėdos vanduo" perims vandens tiekimo veiklą ir visas teises ir pareigas iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys". AB „Klaipėdos vanduo" perėmus visas teises ir pareigas iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys", įvyko universalus teisių ir pareigų perėmimas, todėl AB „Klaipėdos vanduo" laikytinas atsakingu už UAB „Klaipėdos rajono vandenys". Iš sutarties Nr. 201 l/SUT.05-107 3.2.2 p. formuluotės matyti, kad neabejotinai buvo siekiama įtvirtinti, kad perimamos visos teisės ir pareigos, tokios, kokios jos yra perėmimo momentu, t. y. Tarybos sprendimu patvirtintoje sutartyje, kuri vertintina kaip administracinis aktas, suformuluota universalų teisių perėmimą įtvirtinanti nuostata, tačiau Jungtinės veiklos sutartyje iš esmės įvyko dalinis reikalavimo teisių perleidimas. Atsakovams, nusižengiant Tarybos sprendimu patvirtintos sutarties nuostatoms, išskaidžius teises ir pareigas skolininkų (vartotojų) atžvilgiu pagal laikotarpius, buvo pažeistos ieškovo kaip skolininko teisės ir tai vertintina kaip imperatyvios CK 6.101 str. 1 d. normos pažeidimas. Dėl kito ieškovo nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo - prieštaravimo viešajai tvarkai, teismas nevertino viešosios tvarkos turinio, neatskleidė šio sandorių negaliojimo pagrindo esmės, ko pasėkoje negalėjo tinkamai kvalifikuoti situacijos ir taikyti įstatymo. Klaipėdos rajono savivaldybė priėmė sprendimą Nr. T11-591, kuriuo AB „Klaipėdos vanduo" pavesta vykdyti vandens tiekėjo funkcijas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, ir kuris kartu su Viešųjų paslaugų teikimo sutartimi, tapo viešąją tvarką nustatančiu administraciniu teisės aktu, kuris yra privalomas visiems subjektams, kurie patenka į tokio akto administravimo sritį, šiuo atveju tiek UAB „Klaipėdos rajono vandenys", tiek AB „Klaipėdos vanduo", ieškovei, tiek kitiems vartotojams. Atitinkamai, Jungtinės veiklos sutartimi pakeitus Tarybos sprendimu patvirtintos sutarties (administracinio akto) nustatytą tvarką, buvo pažeistos šiuos santykius reglamentuojančios administracinio pobūdžio normos, kas laikytina viešosios tvarkos pažeidimu. Ieškovė nurodo, jog atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, neatitinkanti CPK 142 str. normų, kuris turėjo būti laikomas nepateiktu ir teismas turėjo priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas. Atsakovės nurodo, jog ieškovo skundo dalis dėl neteisingai nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir bylos esmės neatskleidimo nesuteikia pagrindo tvirtinti šio argumento, kuris galėtų sudaryti pagrindą peržiūrėti sprendimą. Dėl ieškovo skundo dalies dėl netinkamai pritaikytų materialiųjų teisės normų atsakovės nurodo, jog nėra pagrindo taip tvirtinti, kadangi ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis jos nurodytais pagrindais, o turėjo teisę pateikti reikalavimą CK 1.78 str. 5 d. pagrindu, t.y. dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo. Bet kuriuo atveju, teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėjo pagrįstos išvados, jog ieškovė neįrodė, kad Jungtinės veiklos sutarties nurodyti punktai pažeidžia jos teises ir pareigas. Dėl ieškovės argumentų dėl teismo nepasisakymo apie ieškinyje nurodytus reikšmingus imperatyvių normų paržeidimus atsakovės nurodo, jog Jungtinės sutarties šalys yra privatieji juridiniai asmenys, kurių teisnumas reglamentuotas įstatymu, o ginčijama sutartis yra atsakovų dvišalis sandoris, kuris nustato teises ir pareigas jos dalyviams, bet ne tretiesiems asmenims. Ieškovės argumentai, jog AB „Klaipėdos vanduo", tapusi nauju vandens tiekėju turi išieškoti abonentų skolas, kurios susidarė tuo metu, kada šias paslaugas abonentams teikė UAB „Klaipėdos rajono vandenys", kadangi 2011-11-08 sutartyje Nr. 201 l/SUT.05-107 tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo" numatyta, jog AB „Klaipėdos vanduo" nuo 2012-01-01 perima visas teises ir pareigas, susijusias su vandens tiekimo veikla, klaidingi, kadangi specialioji įstatymo – GVTNTĮ 21 str. 3 d. norma išsamiai reguliuoja joje nurodytus santykius ir aiškiai nustato, kad paslaugos teikiamos ne pagal buvusio tiekėjo sutartį, bet pagal jos sąlygas ir kad naujam tiekėjui būtina sudaryti naujas sutartis. Jeigu ieškovė nesutinka su tiekėjo pasiūlymu sudaryti naują sutartį, ji turi teisę ginčytis įstatymo nustatyta tvarka. Bet įstatymas nesuteikia jai pagrindo reikalauti, kad būtų pakeistos/panaikintos kitų privačių juridinių asmenų sutarties sąlygos. Ieškovės argumentai dėl sutarties aiškinimo taisyklių, tikrųjų šalių sutarties tikslų ir faktinių duomenų, pagrindžiančių svarbias bylos aplinkybes vertinimo neturi įtakos ieškinio dalykui ir teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės nurodyti galimi jos teisių pažeidimai yra susiję ne su Jungtinės veiklos sutartimi, o su Viešųjų paslaugų sutartimi, ir šie ginčai šiuo metu sprendžiami Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl pareigos perimti visas teises ir pareigas įvertinimo atsakovės nurodo, jog teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai įvertino ieškovės poziciją dėl įvykusio (apelianto nuomone) universalaus teisių perėmimo, pagrįsdamas įstatymo normomis. Universalus teisių perėmimas vyksta tuo metu, kai išnyksta, pasibaigia šių teisių turėtojas. Tada kitam asmeniui pereina visos buvusio asmens teisės. Nagrinėjamu atveju taip nėra, kadangi po to, kai UAB „Klaipėdos rajono vandenys" nutraukė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, UAB „Klaipėdos rajono vandenys" (naujas pavadinimas AB „Klaipėdos rajono vandenys) toliau vykdo savo veiklą, jis yra savarankiškas ūkinis vienetas ir juridinis asmuo. Be to, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai nenumato galimybės, kad privačiųjų juridinių asmenų teisės būtų perleidžiamos administracinio akto pagrindu. Ieškovės pasiūlymas pripažinti, jog ginčijamos sutarties pagrindu įvyko universalus teisių perėmimas pažeidžia taip pat ir visus privalomus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinės atskaitomybės pateikimo ir pelno mokesčio mokėjimo reikalavimus. 2013-05-28 AB „Klaipėdos vanduo" gavo auditorės išvadas, kurios negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir jos yra susijusios su byloje reikšmingomis aplinkybėms. Dėl sandorio, prieštaraujančio viešajai tvarkai, negaliojimo vertinimo, ieškovė tvirtina, kad teismas nepagrindė sprendimo šioje dalyje. Atsakovės su tuo nesutinka - teismas ištyrė ir įvertino šalių veiksmus, organizuojant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas nenustatė, kad viešosios paslaugos būtų teikiamos nesilaikant GVTNTĮ, kitų įstatymų reikalavimų, arba pažeidžiant kitų asmenų teises. Dėl kitų procesinio pobūdžio pažeidimų ieškovė tvirtino, kad teismas turėjo priimti sprendimą už akių, o to nepadaręs - pažeidė įstatymą ir jo teises. Tačiau šis argumentas nepagrįstas, nes sprendimo už akių priėmimą imperatyviai draudžia įstatymas (CPK 285 str. 2 d).

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovių pateiktų audito išvadų ir nurodo, jog nauji įrodymai nepriimtini, atsižvelgiant į nesąžiningą atsakovių procesinį elgesį ir piktnaudžiavimą pirmosios instancijos teisme, bei į tai, kad šių įrodymų pateikimas neatitinka CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių naujų įrodymų apeliaciniame procese pateikimui. Be to, ieškovė nurodo, jog atsakovių pateiktos eksperto išvada negali būti vertinama kaip tokia, kadangi nebuvo pateiktas prašymas ekspertizei, nebuvo suteikta galimybė ieškovei pateikti klausimų, auditorės išvada peržengia jos specializacijos ribas, todėl neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir ja negalima remtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-12-01 tarp UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ (Vandens tiekėjo) ir UAB ,,Agrovet“ (abonento) buvo sudaryta Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2008/12-01 su abonentu (juridiniu asmeniu) Nr. 162. (1 t., 9-12 b.l.). 2011-10-27 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-591, dėl pritarimo viešųjų paslaugų –geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų –teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui. Taryba įgaliojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti sutartį bei kitus nurodytus dokumentus su AB ,,Klaipėdos vanduo“ (1 t., 13 b.l.). 2011-11-08 Klaipėdos rajono savivaldybė ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ pasirašė Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. 2011,,SUT.05-107, kurios 3.1. punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad Viešųjų paslaugų tiekėjas Vandens tiekimo veiklą Teritorijoje pradės vykdyti nuo 2012-01-01. Šios sutarties 3.2.2. punkte numatyta, kad Viešųjų paslaugų tiekėjas perima visas teises ir pareigas, susijusias su Vandens tiekimo veiklos vykdymu Teritorijoje iš UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“. Šios sutarties 1 punkte numatyta, kad Vandens tiekimo veikla – ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių, teisinių ir ekonominių priemonių, reikalingų geriamajam vandeniui išgauti, pristatyti ir parduoti abonentui/vartotojui, skirtų abonento/vartotojo nuotekoms tvarkyti, taip pat susijusių su infrastruktūros eksploatavimu, remontu, rekonstrukcija ir plėtra (1 t., 14-20 b.l.). 2011-12-29 sudarytoje tarp AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2011/SUT.05-115, 4.1.p. numatyta, kad ,,Pirmasis partneris neperima teisių ir pareigų pagal Antrojo partnerio sudarytas rašytines ar žodines sutartis su vartotojais/abonentais, taip pat neperima reikalavimo teisės į vartotojų/abonentų skolas, susidariusias iki 2011-12-31. Šios sutarties 4.3. p. numatyta, kad skolas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, susidariusias iki 2012-01-01 apskaito ir išieško Antrasis partneris (1 t., 21-25 b.l.). 2013-01-02 AB ,,Klaipėdos vanduo“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ sudarė susitarimą dėl 2011-12-29 Jungtinės veiklos sutarties Nr.2011/SUT.05-115 nutraukimo, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad šalys 2012-12-31 sudarė Materialiojo turto nuomos sutartį ir į tai, kad Antrojo partnerio darbuotojai, kurie buvo būtini tinkamam Antrojo partnerio įsipareigojimų pagal tarp šalių 2011-12-29 sudarytą Jungtinės veiklos sutartį vykdymui, nuo 2013-01-01 perėjo dirbti pas Pirmąjį partnerį. Šalys susitaria nuo 2013-01-03 nutraukti 2011-12-29 sudarytą Jungtinės veiklos sutartį (1 t., 34 b.l.). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012-11-22 Nr. (5.1.40-A5-6043) raštu atsakydamas į UAB ,,Agrovet“ paklausimą išdėstė savo nuomonę, kad pagal Viešųjų paslaugų sutarties 3.2.2. punktą, šios paslaugos tiekėjas AB ,,Klaipėdos vanduo“ privalo perimti ir teises ir pareigas pagal UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytas sutartis, įskaitant ir išimtis numatytas sutarties 6.1 punkte, tai yra dėl viešųjų vandens tiekimo sutarčių pateikimo per 3 mėn., buvusiems tiekėjo abonentams/vartotojams. Iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugas teikti pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais/vartotojais sudarytas sutartis (1 t., 66-67 b.l.). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-03-29 Nr. (5.1.40-A5-1588) raštu atsakydamas į UAB ,,Agrovet“ paklausimą išdėstė savo nuomonę, kad AB „Klaipėdos vanduo" taikyti papildomus išleidžiamų nuotekų užterštumo kriterijus bei tuo pagrindu nustatyti didesnę nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, galėtų tuo atveju, jeigu su UAB „Agrovet" būtų sudaryta nauja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, kuri numatytų papildomus išleidžiamų nuotekų užterštumo kriterijus arba atitinkamai būtų papildytas 2008-12-01 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr.2008/12-01, 1.7 punktas (1 t., 74 b.l.). 2013-03-14 AB ,,Klaipėdos vanduo“ rašte Nr.2013/5.01-755 adresuotame UAB ,,Agrovet‘ nurodoma, kad įmonės išleidžiamų padidintos taršos nuotekų tarifui apskaičiuoti ir toliau bus taikoma 2008-12-01 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2008/12-01, taip pat faktiniai nuotekų užterštumo duomenys. UAB ,,Agrovet“ išreiškus pageidavimą pasirašyti paslaugų tiekimo sutartį su AB ,,Klaipėdos vanduo“, bus suderintos ir galimos išleidžiamų nuotekų taršos koncentracijos bei pateikta sutartis pasirašymui (1 t., 79 b.l.). 2013-04-19 Klaipėdos rajono savivaldybės rašte Nr. (5.1.40)-A50-1964 adresuotame AB ,,Klaipėdos vanduo“ nurodyta, savivaldybės mero V. D. nuomonė, dėl Viešųjų paslaugų sutarties 3.2.2. punkto. Teigiama, kad ši sutartis nenumatė jokių išimčių kiek tai susiję su teisėmis ir pareigomis kylančiomis iš UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ vartotojų/abonentų skolų ar UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ skolų vartotojams/abonentams. Mano, jog negalima 3.2.2. punkto susieti vien tik su data, nuo kurios veiklą pradeda vykdyti AB ,,Klaipėdos vanduo“, tokiu būdu nepagrįstai susiaurinama sutarties esmė (1 t., 114 b.l.).

Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso, bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Nagrinėjamos bylos dalykas iš esmės yra Jungtinės veiklos sutartis, kurios 4.1. ir 4.3. punktai ieškovės teigimu pažeidžia jos kaip skolininkės teises bei kitaip suvaržo jos prievolę (6.101 str. 1d.). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teisme, tarp tų pačių šalių, nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-617-125/2013, kurioje šalys savo reikalavimus grindžia 2011-11-08 tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės sudarytos Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, sutartimi. Vienas ginčas kilęs tarp UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir UAB „Agrovet“ dėl iki 2011-12-31 susidariusio įsiskolinimo už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalimo paslaugas. Kitas ginčas yra tarp AB „Klaipėdos vandenys“ ir UAB „Agrovet“ dėl įsiskolinimo, susidariusio nuo 2012-01-01, už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas priteisimo. Trečiasis byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp AB „Klaipėdos vandenys“ ir UAB „Hidrona“ dėl naudojimosi UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklais, reikalingais AB „Klaipėdos vandenys“ viešajam vandens teikimui ir nuotekų tvarkymui (1 t., 43-44 b.l.).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės. Ieškovės argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu ir nustatė bylos faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Jungtinės veiklos sutartimi buvo apspręsti santykiai dviejų juridinių asmenų, t.y. atsakovių, o ieškovei kylančios šių santykių pasekmės yra nustatomos Viešųjų paslaugų sutartimi. Ieškovė nurodo, jog teismo sprendimas grįstas prielaidomis apie faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad Jungtinės veiklos sutarties ginčijami 4.1 ir 4.3 punktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pažeidė ieškovės teises.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčijamos Jungtinės veiklos sutarties 4.1 ir 4.3 punktai, kurių esmė ta, kad naujas tiekėjas neperima iš seno tiekėjo reikalavimo teisių į abonentų skolas (4.1. p.) kad skolas, susidariusias iki tiekėjo pakeitimo, apskaito ir išieško senas tiekėjas (4.3. p.), yra pažeidžiantys ieškovės teises ir pripažintini niekiniais, kadangi prieštarauja GVTNTĮ 21 str. 3 d. nustatytiems imperatyvams. Ieškovės manymu, 2011-11-08 sutartyje Nr. 201 l/SUT.05-107 tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo" numatyta, jog AB „Klaipėdos vanduo" nuo 2012-01-01 perima visas teises ir pareigas, susijusias su vandens tiekimo veikla, kaip numatyta ir Tarybos sprendimu patvirtintoje Viešųjų paslaugų teikimo sutarties 3.2.2. ir 6.1. punktuose, todėl naujasis tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo" turi išieškoti abonentų skolas, kurios susidarė tuo metu, kada šias paslaugas abonentams teikė UAB „Klaipėdos rajono vandenys".

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Viešųjų paslaugų sutartyje nenumatyta kreditoriaus teisė perleisti ar neperleisti reikalavimą, nes tokio pobūdžio AB „Klaipėdos vanduo" ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys" santykiai nebuvo ir negalėjo būti reglamentuojami 2011-11-08 Viešųjų paslaugų sutartimi, kurios šalimi UAB „Klaipėdos rajono vandenys" nėra ir kurioje nėra numatytas kreditoriaus teisių perleidimas. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog GVTNTĮ 21 str. 3 d. suformuluota imperatyvi taisyklė sudaro pagrindą abonentams pagrįstai tikėtis ir turėti teisėtus lūkesčius, kad, pasikeitus vandens tiekėjui, civilinių teisinių santykių reglamentavimas iš esmės nepasikeis. Ši įstatymo nuostata aiškiai apibrėžia, kad geriamojo vandens tiekimo sąlygos nesikeičia iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo. Tokia įstatymo formuluotė leidžia teigti, jog įstatymų leidėjas aiškiai apibrėždamas galiojusių vandens tiekimo sąlygų terminą tik iki sutarties sudarymo ne tik siekė užtikrinti, kad sudarant viešųjų vandens tiekimo sutartis šalių nebesaistytų iki tol galiojusios vandens tiekimo sąlygos, tačiau ir informuoti šalis, kad ginčo atveju nebegaliojančių sutarčių nuostatos negali būti laikomos pagrindu naikinti sudaromų sutarčių nuostatas.

Pagal GVTNTĮ 21 str. viešosios vandens tiekimo sutartys sudaromos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis. Pagal šio straipsnio 3 dalį konkrečioje teritorijoje naujam viešajam tiekėjui įgijus teisę ir pareigą vandens tiekimo vykdymui ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui, per 3 mėnesius sudaromos naujos sutartys su buvusio tiekėjo abonentais (vartotojais). Iš esmės šis straipsnis nustato, jog naujos sutartys yra sudaromos standartinėmis sąlygomis ir tik į ateitį, t.y. nuo to momento, kada naujas tiekėjas pagal sutartį įgyja teisę ir pareigą vykdyti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugas toje teritorijoje, o ne laikotarpiui kai veiklą vykdė senasis tiekėjas.

Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog būtina įvertinti šalių tikruosius ketinimus ne tik iš pačios sutarties, bet ir faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokiais šalių veiksmais. Tokį vertinimą ieškovė daro atsižvelgiant į AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus viešus pasisakymus apie UAB „Klaipėdos rajono vandenų“ prijungimą, galimą įmonių reorganizavimą ir AB „Klaipėdos vanduo“ ketinimą palikti skolas dukterinei įmonei. Teismas laiko, jog ieškovės teiginiai, kad sutartis Nr. 201 l/SUT.05-107 turi kelių rūšių sutarčių elementų yra nepagrįsti. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokios kitos sutarties rūšies. Reorganizavimu laikytinas juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų įrodančių atsakovių, kaip juridinių asmenų, statuso keitimą, reorganizavimą, pabaigą ar kitas ieškovės nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadas apie kažkokius atsakovių ketinimus, neatitinkančius Viešųjų paslaugų tiekimo sutartimi prisiimtų pareigų.

Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Jungtinės veiklos sutartimi teisės ir pareigos negalėjo būti perimamos universaliuoju būdu. Ieškovė nurodo, jog iš Viešųjų paslaugų teikimo sutartyje aiškiai suformuluota universalų teisių perėmimą įtvirtinanti nuostata, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, jog toks teisių perėmimas galimas tik pasibaigus juridiniam asmeniui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia ieškovės išvada. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir universalų teisių perėmimą, vadovaudamasis įstatymo normomis ir teismų praktika. Teismas pagrįstai nustatė, jog universalus kreditoriaus teisių perėmimas galimas tik įstatymų nustatytais pagrindais, t.y. juridinio asmens reorganizavimo atveju, kai pasibaigia juridinis asmuo ir perimamas jo turtas. Nagrinėjamu atveju, nei viena iš atsakovių nebaigė veiklos, UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir toliau vykdo savo veiklą. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų sutarties 3.2.2. punktas nustatantis, jog perimamos visos teisės ir pareigos turėtų būti aiškinamas visų sutarties sąlygų kontekste ir atsižvelgiant į Jungtinės veiklos sutarties pobūdį, t.y. sutarties sudarymą pereinamajam laikotarpiui, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas viešųjų paslaugų tiekimas, siekiant užtikrinti sklandų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veiklos perdavimą, atitinkamai 2013-01-02 atsakovės pasirašė 2011-12-29 Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo susitarimą.

Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikia naujus įrodymus, t.y. straipsnių iš laikraščių bei internetinių tinklapių kopijos, kurie taip pat buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau šie įrodymai nebuvo priimti (1 t., 191-197). Apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktų įrodymų negali vertinti kaip tinkamų įrodymų sutarčių aiškinimui ir įmonių tikrųjų planų ir ketinimų, pasirašant sutartį. Pateikti įrodymai yra laikraščių straipsniai, atspindintys redakcijos arba korespondento poziciją, o ne įmonių poziciją. Atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui taip pat pateikė naujus įrodymus – auditorės išvadą (2 t., 9-13 b.l.). Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad auditorės pateikta išvada išeina už audito išvados ribų, kadangi auditorės išvadoje vienas klausimas yra teisinio pobūdžio, kurio atsakymui auditorė neturi kvalifikacijos, o antrasis klausimas, pateiktas dėl atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ taikomų buhalterinės apskaitos vedimo principų atitikimo teisės aktų reikalavimams, nėra ginčo dalykas šioje byloje. Darytina išvada, jog šis įrodymas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas šioje byloje.

Ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių, taip pat yra atmestinas. Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d. normomis, sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai, nagrinėjamu atveju atsakovės jau buvo pateikusios atsiliepimą su įrodymais, todėl nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos teisėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas yra atmestas, todėl atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tenkintinas. Atsakovė pateikė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2 t., 14-17), atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį ir sudėtingumą, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, įvertino įrodymus, pateikė argumentus dėl įstatymo taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nėra pagrindo tenkinti skundo bei naikinti šį sprendimą, taip pat nėra kitų pagrindų jo panaikinimui arba pakeitimui (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Agrovet“ atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ 2000 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas