- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-12-360/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019-12-30 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose 2019-11-12 gautas VSDFV prašymas informuoti apie G. P. nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu Skuodo rajono apylinkės teismo 1999-10-14 nuosprendžiu, kaltės formą.
2. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019-12-30 nutartimi VSDFV prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361, 362 straipsniuose numatytas nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas bei su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka, o nuosprendis įvykdytas, VSDFV su nuosprendžio vykdymu nėra susijusi, todėl pagal esamą teisinį reguliavimą nėra pagrindo aiškinti nuosprendį pagal pateiktą prašymą.
Šalies argumentai
3. Skundu G. P. prašo nutartį panaikinti ir priimti dėl prašymo naują sprendimą – išaiškinti, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 1999-10-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88/99, jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos iki 2003-05-01 galiojusio baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 246 straipsnio 3 dalį dėl transporto priemones vairuojančio asmens eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kuri nusikalstamos veikos kaltės forma yra padaryta dėl neatsargumo.
3.1. Nurodo, kad 1999-10-14 nuosprendyje nenurodyta kaltės forma, todėl VSDFV prašė teismo išaiškinti nuosprendį. Pagal 2014-04-17 įstatymu Nr. XII-837 pakeistą Lietuvos Respublikos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakciją, reglamentuojančią, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, VSDFV kilo abejonės, ar, esant priimtam 1999-10-14 nuosprendžiui, gali jam, G. P., skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Ši teisinė kolizija ir šiuo metu yra susijusi priežastiniu ryšiu būtent su paminėto nuosprendžio vykdymo problematika, todėl pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad 1999-10-14 nuosprendis pilnai įvykdytas ir VSDFV nesusijusi su jo vykdymo procesu. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai turėjo priimti VSDFV prašymą ir jį išnagrinėti.
3.2. Skunde dėstoma, jog 1961 m. BK 9 straipsniu buvo numatyta, jog nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų norėjo; nusikaltimas laikomas padarytu tyčia ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorėjo šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti. 10 straipsnyje buvo reglamentuota, jog nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. 1961 m. BK 9 ir 10 straipsnių nuostatos tapačios dabar veikiančio baudžiamojo kodekso 15 ir 16 straipsnių dispozicijų nuostatoms, kuriomis pasisakoma apie tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą.
3.3. G. P. skunde pastebi, kad VSDFV abejoja, ar jis 1999-10-14 nuosprendžiu būdamas vairuotoju ir nuteistas už avariją, tuo nebuvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Bet tokiu atveju teismas būtų privalėjęs jo veiką kvalifikuoti kaip tyčinį sunkų kūno sužalojimą (1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalis), bet ne pagal 1961 m. BK 246 straipsnio 3 dalį. Akivaizdu, kad jam inkriminuota veika dėl avarijos, už ką jis 1999 metais nuteistas, neturi nei tiesioginės, nei netiesiogines tyčios elementų, buvo neatsargios nusikalstamo pasitikėjimo formos, nes būdamas neblaivus ir turėdamas vienintelį tikslą pasiekti namus, vairavo automobilį, artėdamas prie dviratininko, siekdamas išvengti užvažiavimo ant pastarojo, susimėtė, suko vairą dešinėn, bet partrenkė žmogų, prieš sėsdamas už vairo tikrai nežinojo ir negalvojo, kad partrenks žmogų.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog dabartinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio (Kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. 1999-10-14 nuosprendžiu jis nuteistas pagal tuometinio BK 246 straipsnio 3 dalį būtent dėl transporto priemonės vairuojančio asmens pažeidimo eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių. Tuo patvirtinama, kad jo nusikalstamos veikos kaltės forma išaiškintina kaip padaryta dėl neatsargumo.
4. Skundu VSDFV prašo nutartį panaikinti ir įpareigoti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl nuosprendžio išaiškinimo, t. y. informuoti apie G. P. nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu 1999-10-14 nuosprendžiu, kaltės formą: veika padaryta tyčia ar dėl neatsargumo. Nurodo, kad VSDFV sprendžiamas klausimas dėl G. P. teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį nuteistiems už tyčinio nusikaltimo padarymą asmenims pareigūnų pensija neskiriama. Duomenis apie asmenų teistumą VSDFV teritoriniai skyriai gauna iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – Registras) pagal duomenų teikimo sutartį. Registre nėra duomenų apie nusikalstamos veikos kaltės formą, jeigu nuosprendis priimtas iki 2003-05-01. VSDFV ir jos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė vertinti ir aiškinti teismo sprendimų, todėl neturi įgaliojimų spręsti dėl G. P. nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pripažintas kaltu 1999-10-14 nuosprendžiu, kaltės formos.
Motyvuojamoji dalis
G. P. skundas tenkintinas, VSDFV skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019-12-30 nutarties, pastarajai negali pritarti. Nors, viena vertus, kaip teisingai pastebima skundžiamoje nutartyje, iš tikrųjų aktualus 1999-10-14 nuosprendis jau yra įvykdytas, o tai reikštų, kad su juo susiję baudžiamosios teisės normų reguliuoti teisiniai santykiai pasibaigė. Kita vertus, reikia įvertinti konkrečiu atveju esančias faktines aplinkybes.
6. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundų nagrinėjimo medžiagos, susiklostė situacija, kai asmuo siekia įgyvendinti savo teisėtus interesus, tačiau to padaryti negali dėl to, jog konkrečiame teismo sprendime nebuvo pažodžiui nurodyta, kokia kaltės forma nustatyta pripažinus asmenį kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo. Apylinkės teismas, į kurį ir buvo kreiptasi su prašymu informuoti apie G. P. kaltės formą, prašymo netenkino ir prašomos informacijos nenurodė. Tačiau visiškai nepasisakyti klausimu, kuris iš esmės atsirado tik todėl, jog tam tikrame to paties apylinkės teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta kaltės forma, sudarytų prielaidas pernelyg formaliai žiūrėti į teisingumą iš esmės.
7. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas.
8. Aptartų nuostatų kontekste, apygardos teismas sprendžia, jog VSDFV prašymo išnagrinėjimas bei jame keliamo klausimo išsprendimas būtų racionalus bei teisingas, todėl apygardos teismas turi panaikinti apylinkės teismo nutartį bei priimti naują sprendimą. G. P. Skuodo rajono apylinkės teismo 1999-10-14 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 BK 246 straipsnio 3 dalį. Pagal 1961 m. BK 246 straipsnį, numačiusį atsakomybę dėl transporto priemones vairuojančių asmenų eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kvalifikuotos asmenų nusikalstamos veikos buvo pripažįstamos kaip padarytos neatsargia kaltės forma arba kitaip neatsargūs nusikaltimai. Tokią nuostatą atitinka ir 1999-10-14 nuosprendyje nustatytos bei aptartos aplinkybės.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019-12-30 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
išaiškinti, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 1999-10-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88/99, pagal 1961 m. BK 246 straipsnio 3 dalį dėl transporto priemones vairuojančio asmens eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo nuteistas G. P. nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma (dėl neatsargumo).
Nutartis neskundžiama.