Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3224-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1-3224-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43342-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3224-1013/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43342-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994 (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – skirta subendrinta bausmė 40 MGL dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens įsigijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 1,12 g (?-9 tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 13,7 %) ir jas laikė iki 2019 m. spalio 10 d. apie 15.14 val., kai policijos pareigūnai prie namo (duomenys neskelbtini), pas jį kairės pusės striukės kišenėje rado vieną polietileninį maišelį su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 1,12 g (?-9 tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 13,7 %).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. atvažiavo pas D., kuris buvo prašęs jį nuvežti į oro uostą. Išėjus iš D. namo, ėjo iki automobilio. Prie jų privažiavo automobilis, priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Paklausė, ar jie su savimi turi draudžiamų daiktų, narkotinių medžiagų. Jis iš karto prisipažino, kad taip ir pasakė, kad striukės kišenėje turi. Pareigūnas iš kairės pusės striukės kišenės ištraukė vieną maišelį su kanapėmis. Rastas kanapes įsigijo prieš dvi valandas iki sulaikymo čigonų tabore pas nepažįstamą asmenį. Pirko už 24 eurus. Maišelyje turėjo būti 2 gramai kanapių, jis tokį kiekį pirko. Pavartoti nespėjo. Pirko savo reikmėms. Kanapes pradėjo vartoti nuo 16 metų. Vartodavo retsykiais, ne pastoviai. Pastaruoju metu vartoja 9 mėnesius. Jis pas save namie narkotinių medžiagų nelaiko. Vakar operatyviniai darbuotojai, kurie sulaikė, klausė jo iš kur jis įsigijo kanapes, jie klausė ar jis turi kanapių namie. Jis pareigūnams siūlė važiuoti pas jį į namus, tačiau pareigūnai nevažiavo. Pareigūnai sulaikė jį ir D.. Nežino, kodėl D. buvo sulaikytas, pas jį pareigūnai narkotinių medžiagų nerado. Jis neįrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Jis visada perka 2 gramus kanapių, kuriuos suvartoja per keturias dienas. Kanapes visada laiko prie savęs, į namus neneša, todėl kad gyvena ne vienas – su mama, tėčiu, močiute ir sese (b. l. 33, 40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas B. M. (B. M.) parodė, kad 2019 m. spalio 10 d. dirbo su A. Ž. pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-39576-19. 2019 m. spalio 10 d. stebėjo namą, (duomenys neskelbtini). Jie pamatė iš minėto namo išeinančius asmenis – vienas jų buvo D. R., kitas, kaip vėliau buvo nustatyta – M. B.. Kadangi buvo įtarta, kad M. B. gali būti susijęs su D. R. ir jo galimai įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, todėl jie abu – D. R. ir M. B. 15.14 val. buvo sulaikyti. Paklausus apie su savimi turimus draudžiamus daiktus, M. B. nurodė, kad kairėje striukės kišenėje yra permatomas polietileninis maišelis su „žole“. M. B. paaiškino, kad narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms. Prie tarnybinio pranešimo buvo pateiktas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, kuris buvo rastas pas M. B. (b. l.16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo B. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės identiškos aplinkybės (b. l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-12).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4686)-IS1-5385 nurodyta, kad žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio, 2019 m. spalio 10 d. rasto pas M. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,12 g (?-9 tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 13,7 %). M. B. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. l. 19-20).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. spalio 10 d. apie 15.14 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dirbdami pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-39576-19, patikrino M. B., kuris pareigūnams paaiškino, kad jo kairėje striukės kišenėje yra permatomas polietileninis maišelis su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, kurią pateikė pareigūnams (b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda arba areštu.

Teismas, ištyręs byloje surinktus anksčiau nurodytus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad M. B. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. neteisėtai įgijo ir laikė su savimi narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 1,12 g. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. 140-(4686)-IS1-5385, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, kanapės (antžeminės dalies) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Įvertinus M. B. įgytų ir su savimi laikytų narkotinių medžiagų kiekį, M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašė baudą išdėstyti dalimis per šešis mėnesius (b. l. 68-70).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (narkotines medžiagas įsigijo iš nepažįstamo asmens asmeniniam vartojimui), į M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. B. – jauno amžiaus, nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 54), baustas administracine tvarka (b. l. 47-52), anksčiau teistas (b. l. 57-63), duomenų apie gydymąsi psichiatrinėje įstaigoje ar gydymąsi nuo priklausomybės ligų nėra. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, nustatant kiek didesnį, negu minimalus šios bausmės rūšies dydis, skirtinas už baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 str. 3 d. 1 p.). Taigi M. B. skirtina 27 MGL (1350 Eur) bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 18 MGL dydžio, t. y. 900 Eur, bauda (BK 64¹ str. 1 d.). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 10 d. 15.14 val. iki 2019 m. spalio 11 d. 12.00 val. (vieną dieną) (b. l. 23, 34). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad M. B. prašė leisti baudą mokėti dalimis per šešis mėnesius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei kaltinamojo išreikštą poziciją dėl baudos mokėjimo, įvertinęs paskirtos baudos dydį, tai, kad jis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, sprendžia, kad M. B. nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę tyrimo objektai ir jų pakuotės supakuoti į voką, 2019 m. spalio 28 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (b. l. 22), sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) MGL, t. y. 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti M. B. 18 (aštuoniolikos) MGL, t. y. 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, M. B. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 10 d. 15.14 val. iki 2019 m. spalio 11 d. 12.00 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. po tyrimo likusius tyrimo objektus ir jų pakuotes supakuotas į voką, 2019 m. spalio 28 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti M. B., kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė