Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-105-526/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-20
Bylos Nr.
eAN2-105-526/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00778-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-105-526/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00778-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1.; 16.11.3.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12259-2025 už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, D. P. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda. D. P. nubaustas už tai, jog 2025 m. rugsėjo 4 d., 9.40 val., Taikos pr. 29, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka. Tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio valiuotojo pažymėjimo ar galiojančio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Sustabdytas uniformuoto policijos pareigūno, išlipo iš transporto priemonės, tikrinančiam policijos pareigūnui neleidus. Sustabdytas ir tikrinamas policijos pareigūnų, neįjungė įrengtų įspėjamųjų šviesos signalų (avarinės šviesos signalizacijos). Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 91.3, 226 punktų reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundo ir atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad skundą pateikęs D. P. savo kaltę kategoriškai neigė ir tvirtino, kad teisės pažeidimų nepadarė, nurodydamas, kad jo vairuojamas automobilis įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, sustojęs avarinę šviesos signalizaciją įjungė, o iš automobilio išlipo dėl neteisėtų policijos pareigūno veiksmų, kadangi šis neprisistatė ir atsisakė tai padaryti. Tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus vertino kritiškai - kaip pasirinktą gynybos būdą ir juos atmetė, kadangi šią versiją visiškai paneigė ne tik nuoseklūs ir tarpusavyje iš esmės visiškai sutampantys teisme apklaustų pareigūnų parodymai, bet ir bylos medžiagoje esantys garso ir vaizdo įrašai. Teismas nurodė, jog skundą pateikęs D. P. teigė, kad priėjęs pareigūnas neprisistatė, jokio tarnybinio pažymėjimo nepateikė, nors jis, D. P., prašė prisistatyti, policijos pareigūnai elgėsi netinkamai, agresyviai, nepaaiškino dėl kokių priežasčių ar kokiu tikslu jis buvo sustabdytas, nors tokią prievolę turi pagal įstatymą. Tačiau teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. P. neabejotinai suvokė, kad jį sustabdė ir reikalavimą pateikti vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą duoda būtent policijos pareigūnai, vykdantys eismo kontrolę. Taip pat teismas nurodo, jog skundą pateikęs D. P. abejojo policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų patikimumu, nurodė, jog nebuvo daromas visas įvykio vaizdo ir garso įrašas, pateikti vaizdo įrašai nėra autentiški, bet modifikuoti ir sumontuoti darbuotojų, tačiau teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai neduoda pagrindo abejoti pareigūnų kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų patikimumu. Teismas pažymėjo, jog nors D. P. deklaratyviai teigia, jog vaizdo įrašai buvo dirbtinai sumontuoti, o jose užfiksuoti duomenys iškraipyti, tačiau detaliai peržiūrėjus vaizdo įrašus, nepastebėta jokių jų iškraipymų ar iškarpymų. Vaizdo įrašai yra pakankamos trukmės, jog būtų galima nustatyti visas šiuo atveju svarbias įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariami vaizdo įrašai ir juose užfiksuotos aplinkybės kartu su kitais byloje surinktais duomenimis patvirtina D. P. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Be to, teismas nurodė, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas įvykio aplinkybes patvirtino ir D. P. daromus nusižengimus betarpiškai stebėję teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. S. ir M. R., o netikėti šių pareigūnų parodymais teismui nėra pagrindo, kadangi šie liudytojai nuosekliai papasakojo, kokiomis aplinkybėmis pastebėjo daromą nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis asmenį sustabdė, kaip vyko bendravimas. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka informaciją, fiksuotą jaunesniojo tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime, o liudytojų A. S. ir M. R. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, jų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Teismas pažymėjo ir tai, kad minėti liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu ir patikimumu. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti pareigūnų parodymais, bei aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, būtų šališki, tendencingi ar neobjektyvūs.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 2 d. nutartį bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pripažinus, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o įrodymai nepatikrinti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog byla buvo išnagrinėta formaliai, neįvertinus esminių procesinių aplinkybių, atsisakant tirti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, o įrodymai vertinti nekritiškai, remiantis vien institucijos savideklaraciniais raštais. Nurodo, jog byla faktiškai buvo redukuota iki vien jo, apelianto D. P., veiksmų vertinimo ir kontrolė, nors ginčas nuo pat pradžių buvo susijęs su: įrodymų gavimu, fiksavimu ir vientisumu, policijos pareigūnų procedūrinių pareigų laikymusi, pareigūnų parodymų patikimumu, tarnybinės transporto priemonės teisėta eksploatacija, ir viso proceso teismine kontrole. Apelianto vertinimu, toks bylos nagrinėjimas neatitinka administracinio proceso esmės ir paneigia realų bylos nagrinėjimą. Be kita ko, nurodo, jog nutartyje paliktas galioti sprendimas dėl transporto priemonės ,,neįregistravimo nustatyta tvarka“, nors toje pačioje nutartyje konstatuojamas registracijos galiojimas iki 2026-06-11. Mano, jog toks vidinis sprendimo prieštaravimas savaime rodo, kad faktų ir teisės analizė nebuvo atlikta sistemiškai, o išvada suformuota ignoruojant pačios nutarties turinį.

3.2. Apelianto nuomone, administracinėje nusižengimo byloje neįmanoma vertinti asmens veiksmų teisėtumo, nevertinant: kaip buvo fiksuota situacija, ar buvo laikytasi pareigūnų pareigų, ar nebuvo procedūrinių pažeidimų, galinčių diskredituoti įrodymus. Mano, jog teismas tokiu būdu panaikino teisminę kontrolę, o procesą pavertė formaliu ir institucijos versijos patvirtinimu. Apelianto tvirtinimu, teismo sprendimas turi būti motyvuotas taip, kad iš jo butų aišku, kodėl atmetami konkretūs argumentai ir kodėl viena įrodymų versija patikimesnė už kitą, o formalus argumentų atmetimas be išsamios analizes neatitinka sprendimo motyvuotumo reikalavimo. Nurodo, jog šiuo atveju nutartyje nėra pasisakyta dėl: vaizdo įrašų fragmentavimo reikšmes, skirtingų įkėlimo laikų, skirtingų vaizdo įrašų ID, budėjimo maršruto dokumentų neišreikalavimo pagrindo, ROIK pradėjimo reikšmes, sekimo aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Apelianto manymu, tokie trūkumai rodo motyvų stoką, kuri savaime yra savarankiškas pagrindas nutarties panaikinimui. Mano, jog administracinėje byloje teismas privalo patikrinti ne tik asmens veiksmus, bet ir valstybes institucijos veiksmų teisėtumą, o atsisakymas tai daryti reiškia ne bylos nagrinėjimą, o formalią instancijos sprendimo legitimizaciją. Pažymi, jog byloje nuosekliai kėlė klausimą dėl: kūno kamerų įrašų pilnumo ir vientisumo, skirtingų įkėlimo laikų, skirtingų vaizdo failų ID, pasitarimų metu prie patrulio automobilio išjunginėjamos kūno kameros. Apelianto manymu, tai nėra subjektyvūs teiginiai, tai patys pareigūnai teisme patvirtino, kad: pasitarimų su kolega metu kūno kamera būdavo išjunginėjama, nes keletą kartu buvo einama tartis. Nurodo, jog nepaisant to, teismas nepareikalavo metaduomenų, nepareikalavo įrašų įkėlimo žurnalų, neskyrė jokios ekspertizės, ir vietoje to nekritiškai rėmėsi policijos raštais, kuriuose deklaruojama, jog ,,įrašai yra vientisi ir nekoreguoti“, nors teismo metu patys policininkai paneigė policijos pateiktus raštus apie autentiškumą ir prisipažino kad vaizdas iš kūno kamerų buvo fragmentuotos. Apelianto nuomone, tai sudaro akivaizdų loginį ir teisinį prieštaravimą: negali būti laikomi ,,vientisais“ įrašai, kai patys pareigūnai patvirtina sisteminius fiksavimo nutraukimus. Apelianto manymu, tokiu atveju teismas privalėjo arba motyvuotai paneigti šį prieštaravimą, arba skirti ekspertizę. Nepasirinkęs ne vieno iš šių procesinių sprendimų, teismas faktiškai priėmė institucijos deklaraciją kaip įrodymą, nepaisydamas posėdžio metu nustatytų faktų. Apelianto nuomone, teismas faktiškai institucijos raštą iškėlė aukščiau objektyvių faktų, taip paneigdamas įrodymų vertinimo principus.

3.3. Apelianto tvirtinimu, iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad jam, D. P., buvo sistemingai ribojama galimybė užduoti klausimus pareigūnams susijusius su jų tarnybos, statuto ir įstatymų žinojimu, klausimai buvo nutraukinėjami formuluote ,,nesusiję su bylos esme“, tuo tarpu pareigūnų parodymai priimami be kritinio vertinimo. Mano, jog tai reiškia, kad procesas prarado šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo pobūdį, o jo teisė ginčyti įrodymus buvo faktiškai eliminuota. Pažymi, jog toks procesinis modelis sukuria situaciją, kai viena proceso pusė yra apsaugota nuo kritines kontrolės, o kita ribojama ginčyti jų veiksmus. Mano, jog tai neatitinka nei nacionalinio proceso principų, nei Konvencijos 6 straipsnio standartų. Pažymi, kad visi Konvencijos 6 ir 13 straipsnių pažeidimai buvo nuosekliai keliami Klaipėdos apylinkes teisme, jie buvo fiksuoti teismo posėdžio garso įrašuose ir procesiniuose dokumentuose ir jeigu šie pažeidimai nebus pašalinti apeliacinėje instancijoje, ši byla bus tęsiama tarptautiniu lygmeniu. Apeliantas nurodo, jog nepriklausomai nuo apeliacinės instancijos sprendimo rezultato, jis yra pasiryžęs išnaudojęs visas nacionalines teisės gynimo priemones kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, prašydamas įvertinti valstybės atsakomybę dėl Konvencijos 6 ir 13 straipsnių pažeidimų.

3.4. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jo nuosekliai keltų aplinkybių, kurios objektyviai leidžia daryti išvadą, jog jo atžvilgiu buvo vykdomas tikslinis sekimas, o ne atsitiktinė ar įprasta eismo priežiūra. Papildomai pažymi, kad teismas atsisakė išreikalauti budėjimo maršruto dokumentus, kurie yra esminiai nustatant, ar policijos ekipažas veikė savo kompetencijos ir paskirtos teritorijos ribose. Nurodo, jog administracinėje byloje negali būti preziumuojama, kad pareigūnai bet kur ir bet kada vykdo funkcijas teisėtai, tai turi būti patikrinama dokumentais. Apeliantas mano, jog budėjimo maršruto nebuvimas bylos medžiagoje reiškia, kad nėra patvirtinta, ar ekipažas buvo paskirtas patruliuoti būtent toje vietoje, nėra patvirtinta, ar jų buvimas nebuvo atsitiktinis ar savavališkas, nėra nustatyta, ar veiksmai buvo atliekami pagal tarnybinį pavedimą. Apelianto tvirtinimu, teisminė kontrolė negali apsiriboti prielaida, kad valstybės institucijos visada veikia teisėtai. Mano, jog teisėtumas turi būti įrodomas.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jog apeliantas D. P. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo ir nesutinka, jog jo automobilis nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nepripažįsta, jog išlipo iš transporto priemonės, tikrinančiam policijos pareigūnui neleidus, tvirtindamas, jog policijos pareigūnai patys neteisėtai jį sekė, neprisistatė, nepateikė jam savo pažymėjimų ir kitais veiksmais pažeidė jo sustabdymo tvarką.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. nubaustas už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jog 2025 m. rugsėjo 4 d., 9.40 val., Taikos pr. 29, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka. Tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio valiuotojo pažymėjimo ar galiojančio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Sustabdytas uniformuoto policijos pareigūno, išlipo iš transporto priemonės, tikrinančiam policijos pareigūnui neleidus. Sustabdytas ir tikrinamas policijos pareigūnų, neįjungė įrengtų įspėjamųjų šviesos signalų (avarinės šviesos signalizacijos). Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 91.3, 226 punktų reikalavimus.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartį mano, jog D. P. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą.

10. Pažymėtina, jog byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog ne policijos pareigūnai, o būtent D. P. įvykio vietoje nesilaikė policijos pareigūnų nurodymų, išlipo iš savo automobilio, policijos pareigūnams neleidus to daryti, nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalizacijos, nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Būtent tokias įvykio aplinkybes nurodė ir abu policijos pareigūnai, sustabdę D. P.. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nebekartodamas iš naujo pirmosios instancijos teismo nutartyje išsamiai ir detaliai aptartų policijos pareigūnų M. R. ir A. S. parodymų, konstatuoja, jog nuoseklūs ir tarpusavyje iš esmės visiškai sutampantys teisme apklaustų pareigūnų parodymai ir bylos medžiagoje esantys garso ir vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo ir paneigia jo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodomą versiją, kad jis administracinių nusižengimų nepadarė, o policijos pareigūnai patys pažeidė jo sustabdymo tvarką.

11. Apeliaciniame skunde D. P. abejoja policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų patikimumu, nurodo, jog nebuvo daromas visas įvykio vaizdo ir garso įrašas, pateikti vaizdo įrašai nėra autentiški, bet modifikuoti ir sumontuoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų patikimumu. Pažymėtina, jog Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vaizdo įrašai iš jaunesniojo tyrėjo A. S. 2025 m. rugsėjo 4 d. naudotos kūno kameros buvo iškelti naudojant kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemą. Vaizdo įrašai iš minėtos sistemos iškelti nekeičiant ar koreguojant jų apimties ir turinio. Be to, pirmosios instancijos teismui papildomai užklausus dėl pareigūnų „Body“ kamerų įrašų, 2025 m. gruodžio 1 d. raštu Klaipėdos AVPK atsakė, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25284050108 esantys „Body“ kamerų įrašai yra pateikti pilnos apimties ir nekoreguoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys vaizdo įrašai nėra iškarpyti ar iškraipyti, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jų patikimumo atmestini kaip nepagrįsti.

12. Apeliaciniame skunde D. P. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nurodė, jog automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, tačiau nutartyje parašė, kad byloje esantis PRUM IS išrašas patvirtina, kad transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos registracija) paskutinės registracijos pabaigos data - 2026-06-11. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodoma, jog byloje esantis PRUM IS išrašas patvirtina, kad transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos registracija) paskutinės registracijos pabaigos data - 2026-06-11. Tačiau byloje esančiame PRUM IS išraše nurodyta, kad transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Vokietijos Federacinės Respublikos registracija) paskutinės registracijos pabaigos data ne 2026-06-11, o 2025-06-11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši paprasta apsirikimo klaida nekeičia pačios esmės, t. y. jog D. P. vairuojamo automobilio registracija įvykio metu neabejotinai buvo pasibaigusi, todėl automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, o pats D. P. tai tikrai žinojo.

13. Apeliaciniame skunde D. P. nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis kėlė daug klausimų: dėl vaizdo įrašų fragmentavimo reikšmės, skirtingų įkėlimo laikų, skirtingų vaizdo įrašų ID, budėjimo maršruto dokumentų neišreikalavimo pagrindo, ROIK pradėjimo reikšmės, sekimo aplinkybių teisinės kvalifikacijos, kūno kamerų įrašų pilnumo ir vientisumo, skirtingų įkėlimo laikų, skirtingų vaizdo failų ID, pasitarimų metu prie patrulio automobilio išjunginėjamos kūno kameros, tačiau į visus šiuos klausimus nebuvo tinkamai sureaguota ir atsakyta, teismas nepareikalavo metaduomenų, įrašų įkėlimo žurnalų, neskyrė jokios ekspertizės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. P. keliami klausimai ir prašomi atlikti tyrimo veiksmai yra pertekliniai, jais būtų siekiama patvirtint ar paneigti būtent D. P. keliamą įvykio versiją, kuri, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepagrįsta, todėl atmestina. Pažymėtina, jog nei teisėsaugos institucijos, nei teismai, neprivalo besąlygiškai vykdyti visų apelianto D. P. reikalavimų ir atlikinėti visų įmanomų jo prašomų veiksmų, kadangi tiek ikiteisminis, tiek teisminis administracinio nusižengimo bylos tyrimas negali būti begalinis, jį riboja žmogiškieji ir finansiniai resursai bei proporcingumo, teisingumo principai.

14. Apeliaciniame skunde D. P. taip pat nurodo, jog procesas pirmosios instancijos teisme prarado šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo pobūdį, o jo teisė ginčyti įrodymus buvo faktiškai eliminuota, todėl nepriklausomai nuo apeliacinės instancijos sprendimo rezultato, jis yra pasiryžęs išnaudojęs visas nacionalines teisės gynimo priemones kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, prašydamas įvertinti valstybės atsakomybę dėl Konvencijos 6 ir 13 straipsnių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą yra kiekvieno asmens teisė, kuri negali būti ribojama, tačiau asmuo privalo turėti realų pagrindą tokiam kreipimuisi. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia D. P. teisių pažeidimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

15. Apeliaciniame skunde D. P. taip pat pažymi, kad teismas atsisakė išreikalauti policijos pareigūnų budėjimo maršruto dokumentus, kurie, apelianto nuomone, yra esminiai nustatant, ar policijos ekipažas veikė savo kompetencijos ir paskirtos teritorijos ribose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, budėjimo maršruto dokumentų išreikalavimas šiuo atveju taip pat būtų perteklinis veiksmas, nesusijęs su šios bylos nagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir tokio D. P. reikalavimo, juo labiau, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokio pagrindo įtarti, jog D. P. buvo tyčia policijos pareigūnų sekamas ar stabdomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog D. P. atžvilgiu buvo vykdomas tikslinis policijos pareigūnų sekimas, o ne atsitiktinė ar įprasta eismo priežiūra.

16. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo D. P. veikoje, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio l dalies l punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas