Vilniaus apygardos teismo nutartis

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad padėjo pagaminti, gabeno, laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, o A. R. nuteistas už tai, kad padėjo ir sukurstė pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent A. B. Vilniuje, Liepkalnio g. 39, prie parduotuvės „Maxima“, A. R. pateikus priemones: savo asmens duomenis, medicininę pažymą, 4 fotonuotraukas ir pinigus: 2008 m. spalio mėnesį, Vilniuje, Liepkalnio g. 39, prie parduotuvės „Maxima“, pateikus 500 Lt, 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje, Vilniuje, Liepkalnio g. 68, pateikus 1000 Lt, 2008 m. lapkričio mėn. pradžioje, Vilniuje, Liepkalnio g. 66, pateikus 2500 Lt, A. R. sukursčius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šias priemones perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pagaminusiam A. R. netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku gabeno nuo Lentvario g. 7, Vilniuje iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir laikė savo piniginėje nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2009 07 15 d., kol buvo paimtas (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d., o A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5, 6 d. ir 300 str. 2 d.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis, pažadėjęs nukentėjusiajai L. S. pagaminti vairuotojo pažymėjimą, iš jos paėmė 200 Lt, po ko 2008 m. rudenį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Ozo g. aikštelėje prie „Siemens arenos“ iš L. S. paėmė 1000 Lt, po ko 2008 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Vilniuje, Kareivių g. prie „Statoil“ degalinės iš L. S. paėmė 700 Lt, po ko 2008 m. gruodžio mėn. viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus r., Nemenčinėje, Švenčionių g. 44, aikštelėje už parduotuvės „Maxima“ iš L. S. paėmė 1400 Lt, tačiau savo pažado neįvykdė, vairuotojo pažymėjimo nepagamino ir pinigų negrąžino, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. S. 3300 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis 2009 m. pavasarį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Santariškių g., pažadėjęs nukentėjusiajam D. L. padėti surašyti prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo praėjus pusei termino, iš jo paėmė 500 Lt, tačiau nesiėmė priemonių, kad toks prašymas būtų tinkamai surašytas, nesikreipė į atitinkamas įstaigas dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo ir paimtų pinigų D. L. negrąžino, taip savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. L. 500 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis 2009 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Sodų ir Šopeno g. sankryžoje, pažadėjęs nukentėjusiajam J. K. padėti surašyti prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo praėjus pusei termino, iš jo paėmė 800 Lt, tačiau nesiėmė priemonių, kad toks prašymas būtų tinkamai surašytas, nesikreipė į atitinkamas įstaigas dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo ir paimtų pinigų J. K. negrąžino, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. K. 800 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis 2009 m. birželio mėn. pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus m., Ukmergės g. 282, prie parduotuvės „Senukai“, pažadėjęs nukentėjusiajam J. S. pagaminti vairuotojo pažymėjimą, iš jo paėmė 500 Lt, tačiau savo pažado neįvykdė, vairuotojo pažymėjimo nepagamino ir pinigų negrąžino, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. S. 500 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad A. R. buvo užsakęs tikrą vairuotojo pažymėjimą, jam buvo pažadėtas tikras vairuotojo pažymėjimas už atlygį. Byloje taip pat nustatyta, kad A. R. A. B. pateikė medicininę pažymą, 4 nuotraukas, asmens duomenis. Tai, anot apelianto, patvirtina, kad susitarimas su A. B. buvo dėl tikro dokumento. Priešingu atveju, nei medicininės pažymos, nei 4 fotonuotraukų nebūtų reikėję. Be to, A. B., apklaustas teismo posėdžio metu, pats patvirtino, kad jis galvojo, jog pažymėjimai bus normalūs, negalvojo, kad jie bus suklastoti.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad A. R. būtų žinomas „tyrimo metu nenustatytas asmuo, pagaminęs netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)“, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar toks asmuo realiai egzistavo, nes tai patvirtinančių įrodymų nėra, tik A. B. minėtas asmens vardas „Virgis“. Kadangi jokių duomenų apie asmenį, vardu „Virgis“, A. B. nepateikė (nors, jo paties teigimu, jam teikė nemenkas pinigų sumas), A. R. mano, kad tokio asmens tikrovėje nebuvo. Tokia A. B. pozicija turėtų būti vertinama kaip pasirinkta gynybos taktika – A. B. patogu kaltę dėl vairuotojų pažymėjimų perkelti kitam asmeniui.

Skunde pažymima, kad A. R. elgesys nesiskyrė nuo kitų A. B. klientų: 2008 m. spalio mėn. A. B. „agentas“ S. L. jam pasakė, kad turi pažįstamą, kuris už pinigus gali padaryti vairuotojo pažymėjimą, patikino, kad viskas bus daroma legaliai, tik todėl A. R. ir susigundė gauti tikrą, o ne suklastotą dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad A. R. būtų užsakęs netikrą dokumentą.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. R. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, bet užsakydamas A. B. tikrą vairuotojo pažymėjimą nemanė, kad jis darė nusikaltimą. Jei būtų žinojęs, kad tai nusikaltimas, jis būtų neužsakinėjęs vairuotojo pažymėjimo.

A. R. priduria, kad jei teismas mano, jog jis padarė nusikalstamą veiką, tuomet remiantis BK 37 str. jis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes net A. B. suprato, kad A. R. vardu vairuotojo pažymėjimo negalima naudoti pagal paskirtį, t. y. juo pasinaudoti kaip tikru, o pačiam A. R. niekada nekilo abejonių dėl pažadėto dokumento tikrumo. Be to, jam net nebuvo žinoma apie jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo egzistavimą.

Taip pat A. R. prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi darbą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, jis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir augina du mažamečius vaikus.

Be to, teismas padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo neteisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 10 07 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008 (Teismų praktika Nr. 30, 303 psl.), pasisakydama Dėl svetimo turto įgijimo apgaule (BK 182 str. 1 d.), nurodė, kad pagal BK 182 str. 1 d. sukčiavimas - tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo kaip nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo išdavoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė - tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas" jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreipiamas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

Apeliantas pažymi, kad jis prisipažino padaręs faktines veikų aplinkybes, tačiau niekada nepripažino padaręs nusikalstamas veikas, ir tai matyti iš jo parodymų - jis norėjo padėti gauti vairuotojo pažymėjimus, nesilaikant nustatytos tvarkos vairuotojo pažymėjimo gavimui.

Dėl 3 epizodo - padėjimo pagaminti, gabenimo ir laikymo netikrą A. R. vairuotojo pažymėjimą, apeliantas stebisi, kaip jis galėjo padėti gaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, jei jis nedavė jokių patarimų ir nurodymų, neteikė priemonių, nešalino kliūčių, nesaugojo ir nepridengė jokių bendrininkų, neslėpė nusikaltėlio, nusikalstamos veikos darymo įrankių ar priemonių, veikos pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų, iš anksto nežadėjo realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytų ar pagamintų daiktų. Nei jis, nei A. R. nežinojo, kad bus gaminamas netikras vairuotojo pažymėjimas - abu jie buvo įsitikinę, kad pažymėjimas tikras, tik gautas, nesilaikant nustatytos tvarkos vairuotojo pažymėjimo gavimui. Byloje nesurinkta nė vieno įrodymo, kad jam ar A. R. buvo žinoma, kad bus gaminamas netikras vairuotojo pažymėjimas.

Skunde pažymima ir tai, kad A. B., gavęs iš Virgio pažymėjimą, pamanė, kad jis blogas, todėl paskambino Virgiui ir paaiškino, kad pažymėjimas keistas. Virgis nuramino, teigdamas, kad pažymėjimas geras, nes keitėsi jo išvaizda. A. B. nusiramino ir laikė jį pas save, norėdamas perduoti A. R. Tik policijai paėmus iš A. B. vairuotojo pažymėjimą, iš policininkų jis sužinojo, kad pažymėjimas netikras, nes gautas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, o dar vėliau suprato, kad jis ne tik gautas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, bet ir padirbtas. Taigi A. B. vežiojosi vairuotojo pažymėjimą, nežinodamas, kad jis netikras, o BK 300 str. 2 d. numatyta atsakomybė už žinomai netikro ar žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymą ir gabenimą, todėl jo padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 2 d.

Dėl 1 epizodo - turto vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomos teritorijos, apeliantas nurodo, kad jis pripažino, jog 2007 12 30 d. nuo 16 iki 17 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į saugomą, aptvertą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 20 maišų su cementu po 20 Lt, bendrai 400 Lt vertės sumai ir šioje byloje su nukentėjusiuoju susitaikė. Apelianto nuomone, pripažinus, kad jis nepadarė minėtų nusikalstamų veikų, jis turėtų būti išteisintas ir dėl turto vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomos teritorijos, paliekant galioti priimtą nutarimą dėl susitaikymo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. nurodė, jog teismas nuosprendyje tik perrašė jo, kito kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, pacitavo specialisto išvadą ir konstatavo, kad tokiu būdu yra įrodyta, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (P. L. atžvilgiu), 300 str. 2 d. (dėl padėjimo pagaminti, gabenimo ir laikymo netikrą A. R. vairuotojo pažymėjimą), 182 str. 1 d. (L. S. atžvilgiu), 182 str. 1 d. (D. L. atžvilgiu), 182 str. 1 d. (J. K. atžvilgiu), 182 str. 1 d. (J. S. atžvilgiu). Apelianto manymu, tokiu būdu teismas grubiai pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 punktų reikalavimus, nes nuosprendyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindė išvadas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir išvadų.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistųjų skunduose nėra nurodyti argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, tačiau kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, bei vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d., konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Asmens teisė į nešališką teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., BPK 20 str. 5 d., 44 str. 5 d. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, dėl jo nešališkumo negali kilti abejonių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti ne tik subjektyviai nešališkas, t. y. neturėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, bet ir objektyviai nešališkas, t. y. turi nebūti realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, kolegijai kyla pagrįstų abejonių nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu.

BPK numato griežtus reikalavimus nuosprendžio formai ir turiniui. Nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. Šios nuosprendžio dalys yra būtinos, jos turi būti tarpusavyje suderintos, sudaryti vieningą visumą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pažeidė imperatyvias nuosprendžio surašymo nuostatas.