Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos A. J. atžvilgiu dėl 4843,65 Lt) laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos R. M. atžvilgiu dėl 1200 Lt) laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos R. M. atžvilgiu dėl 600 Lt) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, D. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tyčią sukčiauti, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011-06-29 internetinėje pažinčių svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su A. J., prisistatė jai kaip sunkiaatletis, pasakė, kad 2011-08-13 turi išvykti į varžybas Singapūre, ir pasiūlė jai vykti kartu, taip įgydamas A. J. pasitikėjimą, po ko paprašė jos apmokėti dalį kelionės išlaidų – 2852 Lt bei paskolinti asmeniniams reikalams 1984 Lt, A. J. patikėjus juo ir 2011-07-14 perdavus 600 JAV dolerių (1494 Lt), bei 2011-07-18 – 1350 JAV dolerių (3349,65 Lt), D. R. užvaldė šiuos pinigus ir pasislėpė, tuo A. J. padarė 4843,65 Lt turtinę žalą.

Be to, jis, turėdamas tyčią sukčiauti, apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą, o būtent: 2011 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, internetinėje pažinčių svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su R. M., kuriai prisistatė vardu D., ir po to, 2011-09-08, sakydamas, kad kelionei į užsienį reikalingi pinigai, iš R. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 1200 Lt, tuo padarydamas R. M. 1200 Lt turtinę žalą.

Be to, jis, turėdamas tyčią sukčiauti, pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, o būtent: 2011-09-09 telefonu bendraudamas su R. M., ją įkalbinėjo pirkti automobilį „Ford Focus“, po ko paprašė persiųsti avansu 600 Lt, R. M. patikėjo juo ir 2011-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ siunta išsiuntė 600 Lt, tačiau D. R. nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. M. atšaukė pinigų siuntimą.

Teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės sukčiavus bei pasikėsinus apgaule įgyti R. M. turtą – 600 Lt. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi pinigų iš nukentėjusiosios R. M. neįgijo, taip pat mano, kad už kitas veikas yra nuteistas per griežtomis bausmėmis. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. parodė, kad jai paskambinęs D. R. įkalbėjo ją pirkti automobilį „Ford Focus“, kad automobilio pirkimui reikia sumokėti 600 Lt avansą, kurį ji turėjo išsiųsti autobusu į Vilnių, ten pinigus būtų paėmęs jo pusbrolis „D. R.“ (1 t. 32, 85 b. l.). Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tuos pinigus – 600 Lt ji išsiuntė, tačiau, kai pas ją 2011-09-14 buvo atvykę policijos pareigūnai, ji suprato, jog ją D. R. apgaudinėja, todėl ji atšaukė pinigų siuntimą, kad po to jai skambinęs D. R. grasino teismais. Siuntos kvitas (1 t. 92 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusioji R. M. 2011-09-14 D. R. į (duomenys neskelbtini) autobusu siuntė siuntinį. Pats nuteistasis D. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino, jog prašydamas tiek A. J., tiek ir nukentėjusiosios R. M. pinigų, joms prisistatė kitu asmeniu, t. y. ne savo tikru vardu ir pavarde, kad su nukentėjusiosiomis kalbėjo apie automobilio pirkimą, nors R. M. siūlomas įsigyti automobilis buvo išgalvotas, nes taip norėjo išvilioti pinigus iš pastarosios (1 t. 118–119 b. l., 2 t. 7 b. l.). Nors nuteistasis tvirtino, kad nukentėjusiosios R. M. siųstų pinigų jis nenuėjo pasiimti, nes jam pagailo jos, tačiau iš bylos matyti, kad nukentėjusiosios R. M. pinigų jis neįgijo dėl to, kad nukentėjusioji, supratusi, jog yra apgaudinėjama, atšaukė pinigų siuntą. Taigi, šie duomenys rodo, kad nuteistasis apgaule (automobilio pirkimu) siekė įgyti nukentėjusiosios pinigus, tačiau jų neįgijo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. ne savanoriškai atsisakius pabaigti nusikalstamą veiką, o dėl to, kad R. M. atšaukė pinigų siuntimą. Dėl to tokia nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota kaip pasikėsinimas sukčiauti, kadangi jis apgaule įkalbėjo nukentėjusiąja jam atsiųsti pinigus pirkti automobilį, ir tuos pinigus jis būtų gavęs, jei pati nukentėjusioji, supratusi, jog yra apgaudinėjam, nebūtų atšaukusi pinigų siuntimo. Taigi, nors nuteistasis D. R. ir neįgijo nukentėjusiosios R. M. turto – 600 Lt, tačiau objektyviąją sukčiavimo pusę įgyvendino, nes nukentėjusioji buvo apgauta, įkalbėjus ją pirkti automobilį, kurio iš tikrųjų nebuvo, be to, nukentėjusioji pinigus automobiliui pirkti jau buvo pateikusi siųsti nuteistajam, todėl apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pasikėsinus apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. pasikėsinus sukčiauti. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį dėl D. R. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir apeliantą dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti.

Taip pat nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam sušvelninti paskirtą bausmę, mano, kad jam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį galėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėjo būti atidėtas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmes nuteistajam pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuteistasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia. D. R. išsituokęs, turi vaiką, tačiau duomenų, kad materialiai išlaikytų jį ar, kad apeliantas yra neįgalus, byloje nėra, taip pat nuteistasis nedirba, nuo 2012-01-25 neberegistruotas darbo biržoje (1 t. 141 b. l.), baustas administracine tvarka, ne kartą anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kaltinamas naujas nusikalstamas veikas padaręs neišnykus teistumui. LITEKO duomenimis apelianto atžvilgiu teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose apeliantas kaltinamas padarius analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat jo atžvilgiu 2014-01-20 ir 2014-01-24 buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai taip pat už BK 182 straipsnyje numatytų veikų padarymą. Dėl to ankstesni apelianto teistumai, jų skaičius rodo, kad D. R. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, kadangi vėl įvykdė naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, D. R. yra recidyvistas, kadangi neišnykus teistumui už tyčines nusikalstamas veikas, jis vėl padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas (BK 27 straipsnio 1 dalis), anksčiau jam paskirtos bausmės (bauda, laisvės atėmimas) bei taikytas lygtinis paleidimas prieš terminą iš pataisos įstaigos teigiamos įtakos D. R. nepadarė, jis padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas ne tik skundžiamu nuosprendžiu, bet ir po to priimtais 2014-01-20 bei 2014-01-24 nuosprendžiais. Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. R. paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytus sukčiavimus paskirtos bausmės savo dydžiais yra žymiai mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, daroma išvada, kad D. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Dėl to nėra pagrindo nuteistajam paskirtų bausmių mažinti ar pakeisti kitomis bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes tarpusavyje, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, dėl to nėra pagrindo ją mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pastebėtina, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tiek už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir paskirta subendrinta bausmė savo dydžiais yra mažesnės nei teismo posėdyje prokuroro siūlytos bausmės, ką patvirtina teismo posėdžio protokole užrašyta prokuroro baigiamoji kalba.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors D. R. nuteistas už nesunkius nusikaltimus 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dėl ko yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kad teisme jo atžvilgiu nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti D. R. paskirtos bausmės vykdymo.

Remiantis tuo kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.