Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-326-337/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
1S-326-337/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kategorijos
Teisėja Arūnas Neverdauskis Nr. 1S-326-337/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. J. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. įtariamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir valandos, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančią savo sodybą, kur iki 2015 m. gegužės 31 d., 23 val., sodybos kieme stovėjusio automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone neteisėtai laikė: vienvamzdį, 12 kalibro šautuvą su numeriais ant vamzdžio ir šautuvo atramos su buože L 11092, 12 kalibro šautuvo vienvamzdį šautuvo vamzdį su numeriu L 47461, tris 12 kalibro užtaisytus šovinius ir dvi iššautas 12 kalibro šovinio tūteles, iki kol juos ten rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis Sigitas Dambrauskas ir patrulė Dovilė Timofėjevienė, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d.

Be to A. J. įtariamas tuo, kad 2015 m. gegužės 31 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, savo kieme, siekdamas neteisėto paperkamų policijos pareigūnų neveikimo vykdant įgaliojimus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui Sigitui Dambrauskui ir patrulei Dovilei Timofėjevienei tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame šalia automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pasiūlė pažadėdamas duoti jiems kyšį, kad nebūtų suformintas jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 253 str. 1 d., tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. A. J. buvo laikinai sulaikytas 2015-06-02 bei skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-06-03 nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nustatant jos taikymo terminą iki 2015 m. liepos 21 d.

A. J. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-06-03 nutartį, prašo ją panaikinti bei skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, jog jis registruotas Darbo biržoje, ieškosi darbo, turi gyvenamąją vietą, taip pat pensinio amžiaus motiną, kuriai reikalinga jo pagalba. Be viso to teigia turintis protinių sutrikimų, gulėjęs Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Tvirtina, jog sulaikomas nesipriešino, nuo policijos pareigūnų nesislapstė, o byloje nėra jo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų patvirtinančių įrodymų

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-06-03 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, A. J. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas – tai yra bylą iš esmės nagrinėjančio teismo kompetencija, taip pat nesprendžia klausimų susijusių su kardomosios priemonės pakeitimu į švelnesnę, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų įtarti A. J. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 str. 1 d., 227 str. 2 d., pakanka. Tokiais duomenimis yra liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, taip pat kita ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam A. J. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, tai yra, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, o taip pat padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų, A. J. įtariamas padaręs dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis yra ne kartą teistas (už nusikalstamas veikas nuosavybei, smurtines veikas, kyšio davimą ir pan.) bei įtariamas nusikalstamas veikas padaręs neišnykus ankstesniam teistumui, dar ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs 2 metų 7 mėnesių 21 dienos paskirtos bausmės). Taip pat matyti, jog dėl A. J. yra atliekamas ir kitas ikiteisminis tyrimas (dėl veikų numatytų BK 140 str. 2 d., 245 str.). Taigi šiuo atveju pats inkriminuojamų bei praeityje padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis rodo neigiamą įtariamojo A. J. požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir bendruomeninio gyvenimo normas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Taip pat pažymėtina, jog nors įtariamasis A. J. neigia slėpęsis nuo policijos pareigūnų bei priešinęsis sulaikymo metu, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų matyti priešingai – jis iš savo sodybos pasišalino jau 2015-05-31 (įtarime nurodytų įvykių metu), policijos pareigūnams fiksuojant įvykių aplinkybes, 2015-06-01 apie 04 val. sugrįžo, tačiau pamatęs policiją pareigūną nevykdė jo reikalavimų bei vėlgi bandė pabėgti, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės – elektros impulsinis prietaisas „Taser“, sulaikytas A. J. buvo 2015-06-02. Taigi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma apylinkės teismui suteikė pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip pat pažymėtina, jog teismas, skirdamas kardomąją priemonę, įvertino, jog ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, taigi nustatė trumpesnį kardomosios priemonės taikymo terminą, nei buvo prašoma prokuroro pareiškime. Visgi aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kardomosios priemonės taikymo terminai yra skaičiuojami mėnesiais (įstatymas numato 3, 6 ir pan. mėnesių ribinius terminus), taigi, atsižvelgiant į BPK nustatytą kardomųjų priemonių skyrimo bei jų terminų pratęsimo tvarką, jie turėtų būti nustatomi ne nurodant konkrečią datą (šiuo atveju yra nurodyta 2015 m. liepos 21 d., kas sudaro 49 dienas suėmimo). Tačiau šios aplinkybės nedaro skundžiamos nutarties neteisėta.

Nors A. J. skunde nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, intensyviai ieškosi darbo (registruotas Darbo biržoje), taip pat turi pensinio amžiaus motiną, kuriai reikalinga jo priežiūra, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmiau išdėstytų pagrindų, pagrindžiančių griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo įtariamajam pagrįstumo bei negali būti pakankamu pagrindu panaikinti A. J. taikomą kardomąją priemonę. Taip pat pažymėtina, jog prašymas suėmimą pakeisti švelnesne kardomąją priemone yra prokuroro, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, kompetencijoje, todėl toks klausimas skundą nagrinėjančiame teisme nėra sprendžiamas.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam A. J. suėmimas paskirtas esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms bei būtinybei taikyti šią kardomąją priemonę, nutartis priimta nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutaria:

Įtariamojo A. J. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas