- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- Ik-34-624/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00971-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Gintaras Dzedulionis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybos, Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Dzedulionio, dalyvaujant pareiškėjui J. P., nedalyvaujant atsakovių Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos atstovams, trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. skunde, kurį patikslino 2013-01-07, prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-03-26 sprendimą Nr. 1D-2272-(2); 2) priteisti solidariai iš atsakovų 2010-2012 metais neišmokėtą pareigūnų valstybinės pensijos dalį – 17 553.08 Lt. Nurodo, kad Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2008-12-17 sprendimu Nr. 11SP-5113 jam buvo paskirta 959.77 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Tačiau 2010-02-26 atsakovė jam išmokėjo tik 343.29 Lt dydžio valstybinę pensiją. Su prašymu 2010-03-26 kreipėsi į VRM išmokėti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Atsakovė 2010-03-26 sprendime Nr. 1D-2272-(2) nurodė, kad valstybinė pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 str. nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuris įsigaliojo 2012-09-21, kuriuo pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijai. Atsakovė, taikydama Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas, už 2010, 2011 metus ir 2012 metų 8 mėnesius išmokėjo sumažintą valstybinę pensiją. Iš viso per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 atsakovė, nepagrįstai taikydama Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiškėjui neišmokėjo 16 717.22 Lt valstybinės pensijos. Mano, kad pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, jam buvo perskaičiuota nepagrįstai, tokiu būdu pažeidžiant pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Įvertinus 5 procentų palūkanas iš viso per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 pareiškėjui neišmokėta 17 553.08 Lt valstybinės pensijos dalis. Valstybei nustačius minėtą teisinį reguliavimą, jis negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Atsižvelgiant į CK 6.247 ir 6.249 str. 1 d., neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – neišmokėtai pareigūnų valstybinės pensijos daliai. Tokios faktinės aplinkybės apima visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas bei sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti (b. l. 133-136).
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas atitinka konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, ir nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą, motyvuodamas šio akto nekonstitucingumu. Pareiškėjui, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, buvo perskaičiuota valstybinė pensija, o kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, pensija buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. Mokėti pareiškėjui visą paskirtą valstybinę pensiją neturėjo pagrindo, kadangi galiojo Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis ir buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensiją. Mano, kad nėra pagrindo naikinti VRM 2010-04-06 sprendimą Nr. 1D-2272 (2). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, tačiau Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios nuo 2012-09-01, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, į tai, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012-09-21, ir į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo praktiką preziumuojama, kad kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų priteisti iš atsakovų 17 553.08 Lt pensijos dalį bei panaikinti VRM 2010-03-26 sprendimą Nr. 1D-2272(2) (b. l. 144-145).
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-10-11 įsakymu Nr. 486, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjime nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294, rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų (toliau - pensijos) skyrimo mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kariams. Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu. Pareiškėjui 2008-12-17 sprendimu nuo 2008-12-01 buvo paskirta 959.77 Lt pensija už tarnybą neterminuotai. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota, kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, valstybinė pensija jam buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., atitinkamai už 2010 m. sausio mėn. išmokėta 343.29 Lt valstybinė pensija. Toliau pareiškėjui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Tarnyba šiuo metu neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui jo prašomo dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo (b. l. 17-19).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui J. P. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008-12-17 sprendimu nuo 2008-12-01 buvo paskirta 959.77 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 21). Pareiškėjas 2010-03-10 su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją (b. l. 6). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsakydama į pareiškėjo skundą, 2010-03-26 sprendime Nr. 1D-2272-(2) nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribota valstybinė pensija perskaičiuojama taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Kadangi pareiškėjas 2010 m. sausio mėn. turėjo draudžiamųjų pajamų, jo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo apskaičiuota mokėtina pensijos dalis – 343.29 Lt. Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiškėjui paskirtos pensijos ir išmokėti nepriemoką nėra pagrindo (b. l. 9-10).
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2010-03-26 sprendimo Nr. 1D-2272-(2) teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 17 553.08 Lt. Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintame skunde prašo panaikinti 2010-04-06 sprendimą Nr. 1D-22272-(2), tačiau sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas 2010-03-26 ir jo Nr. 1D-2272-(2), kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas nesutinka būtent su šiuo sprendimu, todėl laikytina, kad patikslintame skunde klaidingai nurodyta ginčijamo sprendimo priėmimo data ir numeris.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01) buvo nurodyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) nustatė, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01, nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios.
Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-03-26 sprendimą Nr. 1D-2272-(2). Ginčijamame sprendime atsakovė nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirta ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribota valstybinė pensija perskaičiuojama taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Todėl pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir paskirta 808.13 Lt valstybinė pensija. Kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos dėl pensijų perskaičiavimo yra galiojančios, įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiškėjui paskirtos pensijos ir išmokėti nepriemoką nėra pagrindo (b. l. 29-30). Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas buvo grindžiamas minėtomis teisės aktų nuostatomis, atitinkamai – nėra jokio pagrindo teigti, kad jis neteisėtas. Pažymėtina, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas neribojo pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl jam neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2010-01-01 taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas – 17 553.08 Lt. Kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-01-21 pažymos Nr. 11PP (P)-685, pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 15 298.81 Lt valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 147).
Pareiškėjui, kaip matyti iš minėtos pažymos, paskirta valstybinė pensija per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 buvo perskaičiuota taikant ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas ir per minėtą laikotarpį susidarė 5459.04 Lt valstybinės pensijos nepriemoka.
Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą: LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2008-12-01 buvo paskirta 959.77 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 21). Taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 buvo sumažintas, atitinkamai neišmokėta iš viso 5459.04 Lt (b. l. 147), pagrįstai. Pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, nebuvo išmokėta 15 298.81 Lt (b. l. 147). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 15 298.81 Lt – priteisiama ne iš Vidaus reikalų ministerijos, bet iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas prašė priteisti 5 procentų palūkanas nuo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies. Pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą valstybinę pensijos dalį kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant administracines bylas dėl valstybinės pensijos priteisimo (2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 ir kt.), suformuotas aiškinimas, jog Civilinio kodekso 1.1 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinio kodekso 1.1 str. 2 d. nustatyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Specialūs įstatymai, reglamentuojantys valstybinės pensijos mokėjimą, nenumato tokio pobūdžio nuostolių kompensavimo. Kadangi egzistuoja įstatymo garantuotas teisinis mechanizmas pažeistoms pareiškėjo teisėms į pensiją ginti ir pareiškėjas šiuo mechanizmu naudojosi, pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam visą priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už praeitą laikotarpį. Viešosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinių pensijų mokėjimo santykius, dėl pensijų neišmokėjimo nenumato kitokių teisinių pasekmių – procesinių palūkanų, delspinigių, netesybų ar pan., todėl jos negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo J. P. reikalavimas priteisti 5 procentų palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne viešuosiuose) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 15 298.81 Lt (penkiolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 81 ct) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Kitoje dalyje pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.