- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- AN15-22-220/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00284-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Pažeidėjas
- G. P.
sekretoriaujant Simonai Beišienei.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo įstatyminiam atstovui G. P., advokatui M. S.,
teismo posėdyje išnagrinėjo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 str. 3 d., ir 6 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P., 2017 m. liepos 9 d., apie 16.21 val., T. Ivanausko g. 45A, Sodų g., Tauragėje, vairavo dviratį, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiavo per sankryžą šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Škoda Yeti“ ir buvo jo partrenktas. Įvykio metu susižalojo pats, apgadintas automobilis ir dviratis. Dviračiu važiavo neužsidėjęs dviratininko šalmo. G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5,9,56,58,59,154 punktus.
Dėl padaryto pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis su draugu su dviračiais važiavo per sankryžą, jis važiavo pirmas, o draugas iš paskos. Prieš pat sankryžą jis sustojo apsižiūrėti į abi puses. Pamatęs toliau esantį automobilį ir įvertinęs, kad jis spės pravažiuoti, jis įvažiavo į sankryžą ir jau įvažiavus į priešingos krypties juostą buvo parblokštas atvažiuojančio automobilio. Negali pasakyti kiek metrų nuo jo iki to atvažiuojančio automobilio buvo. Laiko, kad jis nebūtinai turėjo per sankryžą persivesti dviratį, nes galima juo sankryžą ir pravažiuoti. Po autoįvykio automobilio vairuotojas buvo prie jo pribėgęs, tačiau ką su juo kalbėjo jis neprisimena. Jis buvo sužalotas, o taip pat buvo apgadintas ir jo dviratis. Mano, kad jam pataikė į užpakalinį ratą. Jis važiavo be šalmo, o ar degė dviračio žibintai nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaip matyti iš bylos medžiagos, autoįvykis įvyko 2017 m. liepos 9 d., apie 16.21 val., T. Ivanausko g. 45A, Sodų g. sankryžoje, Tauragėje. Iš šalutinio kelio Sodų g. išvažiavo dviratininkas į pagrindinį kelią (T. Ivanausko g.) ir jis buvo parblokštas automobiliu Škoda Yeti“ v. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. A.. Automobilis priklausė UAB“ Rimsauga“. Autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis, tai yra skilęs priekinis stiklas, apgadintas priekinis buferis ( žr. ikiteisminio tyrimo medžiaga ( toliau- medžiaga) b.l. 11). Dviratis apžiūrėtas nebuvo, tik jis yra nupaveiksluotas (medžiaga b.l. 9). Iš medžiagoje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio schemos (medžiagos b.l.4-10) matyti, kad automobilis po autoįvykio sustojo automobilio judėjimo krypties kelio priešingo judėjimo krypties juostoje nuo sankryžos krašto 5 metrų atstumu. Dviratininkas gulėjo ant šaligatvio, prie priešingos krypties juostos nuo sankryžos krašto apie 6,2 metrų atstumu. Dviratis nuo automobilio buvo nutolęs 3,7 m. atstumu. Vertinant G. P. ir liudytojo A. A. paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, kad sankryža, kurioje įvyko autoįvykis, yra pavojinga, nes kelkraštis apaugęs krūmais, todėl išvažiuojant į pagrindinį kelią būtinas atidumas. Važiuojant iš Sodų gatvės į pagrindinį kelią T. Ivanausko g., iš kairės pusės yra krūmais apaugusi tvora ir apsunkintas matymas iš kairės pusės. Šiuos jų paaiškinimus patvirtina ir padarytos sankryžos nuotrauka( medžiagos b.l. 6). Kaip teigia G. P., jis prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią prie sankryžos sustojo ir apsidairęs bei įsitikinęs, kad automobilis, kurį matė atvažiuojant jam iš kairės, yra jam nepavojingas, todėl užlipęs ant dviračio pradėjo judėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu G. P., apklausiant jį iš karto po eismo įvykio ( medžiagos b.l. 89), nenurodė, kad jis prieš sankryžą sustojo apsidairyti, o toliau jis jau nurodo, kad prieš pravažiuojant sankryžą jis sustojo apsidairyti, tačiau automobilių nematė ( medžiagos b.l. 34-35). Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis važiuodamas pagrindiniu keliu leistinu greičiu tik prieš pat susidūrimą su dviratininku jį pamatė, todėl nespėjo sustabdyti. Atstumas tarp jų buvo apie 2-3 metrus. Jis su dviratininku susidūrė automobilio priekiu savo dešinės pusės judėjimo juostoje, o ne priešpriešinėje eismo juostoje. Jis nespėjo net automobilio sustabdyti, todėl norėdamas išvengti dar kaip nors susidūrimo pasuko automobilį į kairę, tačiau susidūrimo neišvengė ir nubloškė dviratininką ant šaligatvio esančio prie priešingos eismo judėjimo juostos. Jam atrodo, kad dviratininkas ant jo automobilio kapoto buvo užvirtęs.
Kaip matyti, pradžioje dėl šio autoįvykio Tauragės AVPK nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nustatė, kad dviratininkas prieš pravažiuodamas sankryžą turėjo nulipti nuo dviračio arba važiuoti įsitikinęs, kad tai yra daryti saugu pravažiuoti sankryžą, tačiau jis taip nepadarė, todėl dviratininkui nesilaikius Kelių eismo taisyklių ( toliu – KET) 60 p. reikalavimų, pagrindiniu keliu važiavęs automobiliu A. A. dviratininką parbloškė. Taip pat buvo nurodyta, kad autoįvykio metu niekas nežuvo ir nebuvo sunkai sutrikdyta sveikata ( medžiagos bl. 12-13). Šį nutarimą advokatas M. S. 2017-07-28 apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai nurodydamas, kad atsisakymas nebuvo teisėtas ir pagrįstas, nes nebuvo išsiaiškintos įvykio aplinkybės, tai yra kokiu greičiu važiavo automobilis, ar jis turėjo galimybę sustabdyti automobilį, kokios buvo autoįvykio sąlygos, taip pat būtina ištirti priežastinį ryšį tarp padarytų apžeidimų bei dėl to kilusių pasekmių. Taip pat šiame skunde buvo keliamas klausimas ir dėl dviratininko kūno sužalojimo, tai yra jo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto. ( medžiagos bl. 90). Nors šis skundas buvo nepatenkintas, tačiau prokuroro nutarimą apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, šis prokuroro nutarimas buvo panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas( medžiagos b.l. 94, 97) . Tačiau 2017-12-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nurodžius, kad byloje nėra nustatyta, kad A. A. būtų pažeidęs KET, kad jis viršijo greitį nėra nustatyta, o dviratininko veiksmai pažeidžiant KET buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu. Be to buvo akcentuota, kad dviratininkui yra padaryti nežymūs sveikatos sužalojimai. Dėl visų šių aplinkybių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ( medžiagos b.l. 103) .Tačiau vėl advokatas šį nutarimą apskundė ir savo 2017-12-27 skunde iš esmės kėlė klausimą dėl dviratininko sužalojimo laipsnio nustatymo. Prokuroras, atsižvelgęs į skunde išdėstytus motyvus dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo 2018-01-19 panaikino minėtą nutarimą ir nurodė atlikti papildomą tyrimą susijusį su sveikatos sutrikdymo masto nustatymu ( medžiagos b.l. 111, 114). Atlikus papildomus tyrimus, taip pat išsprendus advokato M. S. prašymą dėl ekspertizės atlikimo, kuris buvo atmestas, prokuroras 2018-03-16 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą (medžiagos 125, 130,142), o taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros Vyriausiasis prokuroras 2018-04-17 nutarimu atmetė advokato M. S. prašymą dėl 2018-03-16 prokuroro nutarimo panaikinimo ( medžiagos b.l. 157,165). Taip pat advokato skundas dėl Tauragės apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro 2018-04-17 nutarimo panaikinimo buvo atmestas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo ( medžiagos b.l. 172). Kaip teigia advokatas M. S., jis ikiteisminio tyrimo byloje pagrinde kėlė klausimą dėl netinkamo sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo G. P., o ne dėl įvykio aplinkybių, todėl jis šioje administracinio nusižengimo byloje prašo išsiaiškinti visas autoįvykio aplinkybes ir dėl to prašo paskirti byloje ekspertizę užduodant ekspertui klausimus dėl automobilio greičio, susidūrimo vietos, ar automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti autoįvykio, ar buvo priežastinis ryšys ( techniniu požiūriu) tarp automobilio vairuotojo veiksmų ir eismo įvykio kilimo, kokia pagrindinė sąlyga ( techniniu požiūriu) buvo kilti šiam eismo įvykiui. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad advokatas nuo pat pirmojo skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą kėlė klausimą ne tik dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, tačiau ir dėl įvykio aplinkybių, nustatant eismo įvykio dalyvių kaltę. Taip pat tai matosi ir iš jo prašymo ikiteisminio tyrimo metu paskirti ekspertizę, kurių klausimai yra analogiški klausimams dėl ekspertizės paskyrimo iš šioje administracinio nusižengimo byloje. Jo nurodytą prašymą dėl ekspertizės paskyrimo prokuroras atmetė. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-05-10 nutarties matyti, kad advokatas savo skunde taip pat kėlė klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, (jau netgi kompleksinės teismo medicinos- eismo įvykio), tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas, įvertinęs visas bylos aplinkybes susijusias su eismo įvykio kilimu, nustatė, kad tokios ekspertizės skirti nėra pagrindo, nes objektyvusis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra teisinis požymis ir jo įrodinėjimas yra ne ekspertų kompetencija, nes ekspertai eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Teismas sutinka su šiuo ikiteisminio tyrimo teisėjo nuostata. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl nepilnamečio G. P. kaltės, kuris pažeidė KET reikalavimus. Taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas pasisakė ir dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo- nebuvo abejojama specialisto išvada. Visos šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirtos visos aplinkybės dėl autoįvykio kilimo bei buvo nustatyta, kad autoįvykis įvyko dėl nepilnamečio G. P. kaltės.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, pagrįstu įstatymu.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT bylų Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir apklausius byloje dalyvavusius asmenis G. P. bei liudytoją A. A. nustatyta, kad sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis yra pavojinga ir yra apribotas matomumas įvažiuojant į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, todėl kertant sankryžą iš šalutinio kelio reikia būti labai atsargiam. Kadangi buvo ribotas matomumas, todėl teismas laiko, kad vairuotojas ir pamatė dviratininką prieš pat savo automobilį esant 2- 3 atstumu. KET 9 p. numato, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kaip teigia G. P., jis prieš kirsdamas sankryžą sustojo apsidairyti. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad matė atvažiuojantį automobilį, o ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad automobilio nematė ir todėl užlipęs ant dviračio kirto sankryžą. Taip pat KET 58 p. numato, kad dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja, o KET 59 p. numato, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Kaip teigia G. P., jo manymu, jis įsitikino, kad buvo saugu, todėl tęsė judėjimą važiuodamas dviračiu, o ne jį vesdamasis. Kadangi pati jau sankryža buvo pavojinga, todėl teismas laiko, kad dviratininkui nepakako atsargumo priemonių sustoti ir apsidairyti, tačiau būtina buvo nulipti nuo dviračio ir jį persivesti per sankryžą, kaip to reikalauja KET 58 ir 59 punktai. Vadinasi G. P. tinkamai neįvertino susidariusios situacijos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip kaip reikalauja KET 9 punktas. Jeigu jis matė artėjantį automobilį, tai jis turėjo įvertinti automobilio greitį ir palaukti kol jis pravažiuos, o jeigu jo nematė, tai turėjo taip pravažiuoti ar persivesti dviratį per sankryžą, kad būtų saugu kitiems eismo dalyviams. Tačiau, kaip matome, jis neįsitikino saugumu ir pažeisdamas aukščiau minėtas KET reikalavimus, nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, kurios jis ir buvo nublokštas nuo dviračio, kelio ir tokiu būdu jis dar pažeidė ir KET 154 p. reikalavimus, tai yra nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nedavė kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti liudytojo A. A. paaiškinimais, kad jis pamatė dviratininką savo eismo juostoje tik prieš 2-3 metrus ir nespėjo automobilio sustabdyti bei norėdamas išvengti susidūrimo pasuko į priešpriešinio kelio juostą ir nubloškė dviratininką ant šaligatvio. Teismas laiko, kad aukščiau nustatytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo dviratininko kaltę dėl autoįvykio kilimo, ką nustatė ir ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nutraukę ikiteisminį tyrimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė advokato skundą taip pat nurodęs, kad dėl autoįvykio yra kaltas dviratininkas. Šio ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties advokatas neskundė.
Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje pakankamai yra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad G. P. pažeidė bendrąsias KET 5,9 punktų reikalavimus bei konkrečius KET 56,58,59,154 punktų reikalavimus ir dėl jo kaltų veiksmų kilo autoįvykis, tai yra jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Taip pat jis važiavo dviračiu be šalmo, tuo pažeisdamas KET 56 p. reikalavimus. Nei ikiteisminio tyrimo byloje, nei šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad A. A. būtų pažeidęs kokias nors KET reikalavimus. Šioje byloje esant aiškioms autoįvykio kilimo priežastims bei nustatytiems KET pažeidimams, nėra pagrindo byloje skirti kokią nors ekspertizę susijusią su autoįvykio kilimu, nes tai jau būtų perteklinis veiksmas. Kaip jau buvo minėta teisiniu požiūriu G. P. kaltė yra įrodyta.
Kadangi G. P. važiuodamas dviračiu nesilaikė KET reikalavimų ir buvo apgadintas dviratis ir automobilis, todėl pagrįstai jo pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį bei to pačio straipsnio 6 dalį, nes dėl jo kaltų veiksmų buvo apgadintos transporto priemonės bei jis, būdamas nepilnametis, dviratį vairavo be šalmo .
G. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į G. P. asmenybę. Jis anksčiau nėra baustas, yra nepilnametis, dėl autoįvykio pats nukentėjo, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti ir paskyrus sankcijose numatytų baudų minimumus. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Kadangi G. P. yra nepilnametis, taikytinos ANK 44 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bauda mažintina perpus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 p., 636 straipsniu, teismas
nutaria:
G. P. pripažinti kaltu pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį ir 6 dalį, ir nubausti:
– pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį – 20 Eur (dvidešimties eurų) bauda;
– pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį – 5 Eur (penkių eurų) bauda;
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. P. paskirti galutinę nuobaudą– 20 Eur (dvidešimt eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, Registro Nr. ROIK: 17070377761.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.