- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-406-238-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 91-1-00628-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. S., ir G
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,Šakių Nemunas“
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam K. S., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB ,,Šakių Nemunas“ parduotuvės) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį - areštu 30 (trisdešimčiai) parų; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. T. V. sodybos) - laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmės, paskirtos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB ,,Šakių Nemunas“ parduotuvės) ir pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos jas apimant ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintoji bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. T. V. sodybos), paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinio ieškovo UAB ,,Šakių Nemunas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. S. priteista 376,31 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 8 d., apie 22 val. 30 min. Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje, Valenčiūnų kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdaužė skylę UAB “Šakių Nemunas” parduotuvės Nr. 37 įėjimo durų apatinėje dalyje, padarydamas 300 litų turtinę žalą, pro šią skylę įsibrovė į parduotuvę, iš kurios pagrobė įvairių alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, maisto produktų už 1831,26 Lt, taip UAB “Šakių Nemunas” padarė 2131,26 Lt turtinę žalą.
Be to, K. S. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009 m. gruodžio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Šakių rajone, Kidulių seniūnijoje, Degėsių kaime, išėmė R. T. V. priklausančios sodybos gyvenamojo namo verandos lango rėmą su stiklais, įsibrovė į namą, iš kurio pavogė R. T. V. priklausantį 1000 litų vertės muzikinį centrą, kambarinę televizijos anteną, kurios vertė 30 litų, 10 litų vertės mobiliojo ryšio telefono kroviklį ir du 4,5 metro ilgio dviejų gyslų elektros kabelius, kurių vertė 9 litai, taip R. T. V. padarė 1049 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad paskirtoji bausmė yra akivaizdžiai per didelė. Teismas neįvertino tai, kad jis kaltu prisipažino, taip padėjo išaiškinti nusikaltimą, tačiau teismas to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, padaryti nuostoliai nėra dideli, jis nori kuo greičiau išeiti į laisvę ir atlyginti padarytus nuostolius.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
K. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad K. S. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, nusikalstamos veikos baigtos, atsižvelgta į jų pavojingumo laipsnį, į padarytos ir neatlygintos turtinės žalos dydį, asmenybę.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis administracine tvarka nebaustas.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. anksčiau teistas septynis kartus taip pat už tyčinius nusikaltimus, turi neišnykusį ir įstatymų tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal LR BK 27 straipsnio 1 dalį laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad vagystę iš UAB ,,Šakių Nemunas“ ir svetimo turto sugadinimą K. S. padarė praėjus tik dviems mėnesiams po to, kai 2009-10-08 buvo paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi įvykdytos naujos tyčinės veikos, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčinius nusikaltimus, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
LR BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. LR BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Pirmosios instancijos teismas nenustatė K. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir už nusikaltimus, numatytus LR BK 178 straipsnio 2 dalyje paskyrė laisvės atėmimo bausmes po vienus metus ir šešis mėnesius, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 straipsnio 3 dalyje – areštą trisdešimčiai parų. Laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra žymiai mažesnės negu tos rūšies bausmės vidurkis, nurodytas straipsnio sankcijoje, arešto bausmė – artima vidurkiui, todėl atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra įstatyminio pagrindo K. S. paskirtą bausmę dar labiau švelninti.
Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą dvejiems metams lėmė tai, kad bausmė buvo paskirta už kelias nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 63 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pirmosios instancijos teismas taikė bausmių apėmimą ir sudėjimą iš dalies, numatytus LR BK 63 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus, sudedant bausmes iš dalies, galutinė subendrinta bausmė savo trukme turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas.
Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis kaltu prisipažino ir taip padėjo išaiškinti šį nusikaltimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (LR BK 54 str.). Teismai paprastai pripažįsta LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, šis prisipažinimas gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių (surinktų įrodymų, nusikalstamos veikos pėdsakų ir pan.)
Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. S. ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 98, 102-103) ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltu prisipažino visiškai. Tačiau 2009-12-10 įtariamojo apklausos metu jis klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nurodydamas, kad vagystę iš UAB ,,Šakių Nemunas“ parduotuvės ir svetimo turto sugadinimą įvykdė kartu su G. K., kurio atžvilgiu byla dėl vagystės ir svetimo turto sugadinimo nutraukta 2010-01-22 prokurorės nutarimu (t. 1, b. l. 145-146). Be to, nelaikytina, kad K. S. prisipažinimas padėjo pareigūnams išaiškinti nusikaltimą, kadangi dar iki 2009-12-10 įtariamojo K. S. apklausos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai Šakių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, negyvenamoje sodyboje, kratos metu, aptiko ir paėmė K. S. paslėptus iš UAB ,,Šakių Nemunas“ parduotuvės pavogtus daiktus (t. 1, b.l. 51-61), o apvogtos parduotuvės vedėja V. J. liudytojos apklausos metu nurodė, kad tokia kepure, kuri rasta nusikaltimo vietoje, į parduotuvę ateidavo tik K. S. (t. 1, b. l. 88-89). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, nepripažįstama kaltininko LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu kaltininko nusikalstama veika išaiškinama teisėsaugos institucijų ir dėl to kaltininkas apie ją duoda iš dalies teisingus parodymus, siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Be to, apeliantas nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, t. y. nesistengė bent iš dalies atlyginti UAB ,,Šakių Nemunas“ padarytos turtinės žalos, dėl to negalima daryti išvados, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nepripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta motyvuotai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 straipsnyje, apeliacinio skundo argumentais nuosprendį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.