Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-354-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-07
Bylos Nr.
1A-293-354-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
V. E.
Civilinis ieškovas
R. K.
Advokatai
Dainius Žiedas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-354/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8., 1.2.4.5., 2.1.15.1.2., 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,nuteistojo V. E. gynėjai advokatei Joanai Dumbliauskaitei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K.,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. atstovui advokatui Dainiui Žiedui,nuteistajam V. E.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

R. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. E. R. K. priteista 349,44 Lt turtinės ir 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. spalio 6 d., tarp 20 val. ir 20.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, kilus buitiniam konfliktui, (duomenys neskelbtini) namo kieme ir sandėliuke, panaudodamas fizinį smurtą, ne mažiau kaip 7 kartus smogė nukentėjusiajam R. K. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam galvos sumušimą ir galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, kairiajame žaste, dešinėje blauzdoje ir sulaužydamas dešinės plaštakos III-ojo piršto vidurinį pirštikaulį, dėl kurio sužalojimo R. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. K. prašo pašalinti 2009 m. birželio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas, kurios neatitinka baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-61/2009 nustatytų faktinių aplinkybių, skirti V. E. laisvės apribojimo bausmę 12 mėnesių, priteisti R. K. 5000 Lt neturtinės žalos ir iš V. E. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje netiksliai nurodė nusikaltimo padarymo laiką, nes iš liudytojų parodymų ir skambučių ataskaitos, skambinant pagalbos telefonu 112, matyti, kad 2008-10-06 buvo skambinta 19:37 val. ir pranešta policijos pareigūnui apie užpuolimą sandėliuke. Apelianto teigimu, nusikaltimo padarymo laiko nustatymo netikslumas verčia manyti, jog teismas nepakankamai detaliai analizavo tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kaltinamajame akte nurodytus faktus, tiek teismo posėdyje liudytojų pateiktus liudijimus.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje neteisingai nurodė konflikto pradžią ir priežastis, nes neminima, jog į kaltinamojo klausimą dėl kamino paaukštinimo tinkamumo, nukentėjusysis V. E. nurodė, jog tokius klausimus sprendžia specialios tarnybos, dėl ko jie apsižodžiavo – kaltinamasis įžeidžiančiai replikavo „profesorius, aš tau parodysiu tarnybas, pamatysi, kas tau bus", o nukentėjusysis, kaip atsaką į pašaipią repliką, kaltinamąjį pavadino „kaimiečiu", kas atskleidžia priešingą teismo išvadą, kad kaltinamojo pozicija buvo nuolanki ir geranoriška, nes jis skubotai R. K. žodžius dėl specialių tarnybų kompetencijos spręsti kamino atitikimo ar neatitikimo nustatytiems standartams traktavo, kaip grasinimą ar įžeidimą nors tam nebuvo jokio pagrindo, su nukentėjusiuoju elgėsi užgauliai.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai nurodė, jog „vyrai kieme apsižodžiavo ir apsistumdė", nes prasidėjus konfliktui, V. E. ir R. K. tik apsižodžiavo ir pirmasis fizinis kontaktas įvyko nukentėjusiojo sandėliuke, kaltinamajam užpuolus pastarąjį, o apsistumdymas kieme vyko konflikto baigoje, bet ne pradžioje.

Apeliantas skunde teigia, kad nuosprendyje įrašytas teiginys – „ne tik kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, bet ir nukentėjusysis kaltinamajam", nėra teisingas, nes jis tik mėgino apsiginti lazda nuo užpuoliko, kuris apsigynė nuo smūgio, o ant kaltinamojo kūno taip pat galėjo atsirasti kai kurių nežymių sužeidimų dėl to, kad jie abu buvo parkritę kieme ant žemės.

Skunde nurodoma, kad teismas teigdamas, kad kaltinimas dalyje dėl nukentėjusiojo dantų sužalojimo neįrodytas bylos medžiaga, neatkreipė dėmesio, jog nukentėjusįjį pas odontologą nukreipė ir tyrėja, ir specialisto išvadą Nr. 380/08(13) rengęs specialistas, o odontologė R. D. prišlifavo R. K. suskilinėjusius priekinius dantis. Apeliantas skunde nurodo, kad jam buvo suduoti apie 7 smūgiai į galvą, kurie ir sąlygojo dantų nuskilimą, o duomenų, kad tokie dantų pažeidimai galimi tik kartu esant lūpų ar burnos srities sužalojimams, byloje nėra, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad dantų nuskilimo faktas nepagrįstas bylos medžiaga.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis „davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes", „prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir savo parodymais padėjo išaiškinti jos aplinkybes" ir nepagrįstai tai pripažino BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skunde nurodoma, kad V. E. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik iš dalies, nes iš pradžių nurodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo užpuolimo, kas užfiksuota 2008-10-06 D. J. tarnybiniame pranešime, 2008-10-09 įtariamojo apklausos protokole teigė, esą nukentėjusysis pirmasis pradėjo konfliktą, jį įžeidinėjo, už tai kaltinamasis jam kelis kartus smogė kumščiais, taip pat aiškino, kad nurimus ir ruošiantis skirstytis, R. K., paėmęs iš savo sandėliuko lazdą, puolė jį, sudavė 3-4 smūgius, t. y. pateikė klaidinančius liudijimus, siekė nuslėpti faktą, kad grumtynės vyko ne tik kieme, bet ir sandėliuke, kas yra itin svarbu.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad teismas klaidingai nusprendė, nesant V. E. atsakomybės sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9 p. Skunde nurodoma, kad veikos padarymo dieną 23:15 val. kaltinamajam buvo nustatytas 0,63 promilių girtumas, 2009-05-19 teisiamajame posėdyje tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja D. K. teigė, jog įvykio metu kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, kas, jų teigimu, buvo matyti iš V. E. kalbos, elgesio, taip pat nepamatuoto įžeidumo ir agresyvumo.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė ir atsižvelgė į V. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kas sąlygojo ir neteisingos bausmės paskyrimą.

Be to, skunde teigiama, kad teismas, nepagrįstai sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neteisingai nurodė, kad bylos medžiaga nepatvirtina nukentėjusiojo patirto dantų kraštų suskilinėjimo fakto, kad, esą, ieškovas nepatyrė pažeminimo ar depresijos. Apeliantas skunde nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta smurtiniu nusikaltimu, nukreiptu į vieną svarbiausių saugomų vertybių – asmens sveikatą, dėl ko jis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, ilgiau nei mėnesį trukusius nepatogumus dėl sulaužyto piršto, prastos savijautos, galvos svaigimo, atsirado ilgalaikės pasekmės dėl nuskilinėjusių 8 dantų, kreivai suaugusio sulaužyto piršto kaulo, kurį, pasak medikų, ateityje gali tekti operuoti. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į visas šias aplinkybes ir žalos dydį, lyginant su tuo, kurį jis prašė priteisti, žymiai sumažino nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. bei jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistasis V. E. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl V. E. kaltės nesunkiai sutrukdžius apelianto sveikatą ir padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. Apeliantas neginčija V. E. veikos kvalifikacijos, tačiau, visgi, skunde teigia, kad apylinkės teismo išvados skundžiamame nuosprendyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kas, R. K. nuomone, leidžia abejoti, ar teismas pakankamai detaliai išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus.

Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje neteisingai nurodė įvykio laiką, konflikto kilimo pradžią ir priežastis, neteisingai įvardino pirmojo fizinio kontakto tarp jo ir nuteistojo vietą, nepagrįstai nurodė, kad ir nukentėjusysis sudavė smūgius kaltininkui. Savo skunde R. K. taip pat teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pastarąjį grindė ne visais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Dėl to kolegija pažymi, kad teismas nuosprendį pagrindžia įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.), o, be to, apeliantas neįvardijo jokių konkrečių duomenų, kuriuos būtų ignoravęs apylinkės teismas ir kas būtų turėjęs įtakos teismo sprendimui. Todėl ankščiau minėtą nukentėjusiojo teiginį kolegija vertina, kaip nepagrįstą ir deklaratyvų.

Pažymėtina, kad nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados pripažįstamos neatitinkančiomis bylos aplinkybių tik tada, kai šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti šio teismo išvadas, kai yra prieštaringų įrodymų, turinčių daug reikšmės teismo išvadoms, kuomet teismas nenurodo nuosprendyje, dėl ko priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė nuteistojo kaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar bausmės paskyrimą. Kolegijos nuomone, nei viena iš paminėtų ir skunde įvardintų, apelianto teigimu, apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų neteisingų ir nepagrįstų išvadų nėra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis bylos aplinkybėms.

Kita vertus, kolegija pažymi, kad remiantis BPK 305 str. 1 d., reglamentuojančia apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies išdėstymą, skundžiamo nuosprendžio surašymas nėra priimtinas. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti ne tik išvardijami teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, tačiau, atskleidžiant jų turinį, išdėstomi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai įrodymai (dokumentai). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų išvardijimu, kas, kolegijos nuomone, esminiai įtakojo nukentėjusiojo abejones dėl teismo išvadų pagrįstumo. Tačiau pats savaime ydingai surašytas teismo dokumentas (nuosprendis) nėra pagrindas daryti išvadą, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais, nes teismo išvados yra pagrįstos – atitinkančios byloje nustatytoms aplinkybėms.

Skundžiamame nuosprendyje teismas aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių nėra galimybės nustatyti tikslaus konflikto kilimo laiko, nors kaltinamajame akte konflikto kilimo laikas buvo įvardintas 20.30 val. (t. 1, b. l. 82). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusysis, tiek įvykio liudytojai ir kaltininkas V. E. nurodė skirtingą konflikto laiką. Nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su V. E. konfliktas užsimezgė 19.30 val. (t. 1, b.l.11-12), vėliau apklausiamas nurodė, kad – 20 val. (t. 1, b. l. 13-14). Liudytoja D. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie 19 val. pamatė kažką įbėgant į sandėliuką ir kieme ant žemės gulintį savo sūnų R. K. (t. 1, b. l. 36-37; 161). Liudytoja J. P. nurodė, kad pokalbis apie kaminą tarp R. K. ir V. E. užsimezgė apie 20 val. (t. 1, b. l. 38-39), o teisiamojo posėdžio metu nurodė – 19.30 val. (t. 1, b. l. 161). Liudytoja D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad apie 19.30 val. matė R. K., einantį link V. E. ir mosikuojantį pagaliu (t. 1, b. l. 40-41; 162), o nuteistasis V. E. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 20.45 val. kieme sutiko R. K., kurį užkalbino, tačiau pastarasis pradėjo įžeidinėti, todėl jie kieme susikibo, apsistumdė, įsižeidęs jis trenkė nukentėjusiajam kelis kartus kumščiais, o pastarasis trenkė jam atgal, vėliau išsinešė iš sandėliuko pagalį, kuriuo jam sudavė dar 3-4 smūgius, ir taip elgėsi, kol jis neatėmė iš R. K. pagalio ir neprispaudė apelianto prie žemės (t. 1, b. l. 62-63). Iš aptartų parodymų matyti, kad apklausti asmenys, tame tarpe pats apeliantas, nurodė skirtingą konflikto tarp R. K. ir V. E. pradžios laiką. Tokius parodymus galėjo lemti kiekvienam asmeniui būdingi tam tikri subjektyvūs požymiai. Taigi, nesant galimybės nustatyti tikslų konflikto laiką, apylinkės teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, remdamasis policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstyta informacija, kad pranešimas apie įvykį buvo gautas 2008-10-06 20.48 val. (t. 1, b. l. 1; 3), ir tuo, kad policija buvo kviečiama iš kart po įvykio (liudytojos D. D. parodymai, t. 1, b. l. 41; 162), pagrįstai konstatavo konflikto vyksmo laikotarpį nuo 20 val. iki 20.45 val.

Nepagrįstai apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neteisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė ir kitas aplinkybes. Tiek iš nuteistojo, tiek ir paties apelianto parodymų yra aišku, kad konfliktas kilo dėl užsitęsusių nesutarimų, kuomet V. E. pasistatė kaminą. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 11-12) pripažino, kad dėl pastatyto kamino jis V. E. skundė valstybinių įstaigų pareigūnams ir įvykio dieną, kai V. E. buvo kaminą pailginęs ir jo pasiteiravo, ar kaminas dabar jau bus geras, jis V. E. išvadino ,,kaimiečiu“ (t. 1, b. l. 14) ir atsakė, jog apie kamino aukštį spręs atitinkamos tarnybos (t. 1, b. l. 157-159). Tokiu būdu yra visiškai aišku, kad konfliktas kilo dėl pastatyto kamino, dėl užsitęsusių nesutarimų tarp R. K. ir V. E., ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai ir aiškiai nurodė, kad V. E., įsižeidęs ant R. K. dėl pasakytų jo atžvilgiu žodžių, užpuolė pastarąjį sandėliuke ir kumščiu sudavė smūgius į galvą, o apeliantas gynėsi nuo pastarojo sugriebta lazda sandėliuke. Vėliau muštynės persikėlė į kiemą, kur jas jau matė liudytojai J. P. ir D. D., kurios patvirtino, kad mosikuodamas pagaliu R. K. ėjo link V. E. ir kelis kartus juo trenkė nuteistajam (t. 1, b. l. 41; 161-162). Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad smūgių jis nuteistajam nesudavė, nors pats ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 14) ir teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 157) tvirtino, jog konfliktui iš sandėliuko persikėlus į kiemą, jis lazda sudavė V. E.. Kad konflikto metu buvo sužalotas ne tik R. K., bet ir V. E., patvirtina specialisto išvada Nr. G 398/08(13), kurioje nurodyta, jog V. E. nustatytiems sužalojimams (odos nubrozdinimas veide, kraujosruvos nugaroje ir dešiniajame žaste) padaryti reikėjo ne mažiau 3-jų kontaktų su kietais bukais daiktais (t. 1, b. l. 47).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurias savo skundu kritikuoja apeliantas, nagrinėjamoje byloje neturėjo įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei kito baudžiamojo įstatymo pritaikymui, nei kaltininko atsakomybei ir bausmei. Be to, kaip matyti iš aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, jos atitinka apylinkės teismo išvadas, išdėstytas skundžiamame nuosprendyje.

R. K. nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių inkriminuoti V. E. dar vieną faktinę aplinkybę, o būtent pastarojo kaltę nuskėlus apeliantui dantis, ir tuo pagrindu padidinti priteistinos neturtinės žalos sumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tik bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas inkriminuoti V. E. ir jo 12, 11, 21, 22, 32, 31, 42, 41 dantų nuskėlimą (t. 1, b. l. 127). Apylinkės teismas išsamiai nuosprendyje pasisakė dėl minėto R. K. kaltinimo ir pagrįstai nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai tokio fakto nepatvirtina.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 77-78) apeliantas neužsiminė apie jokius sužalotus dantis. Ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo atliekamas beveik 2 mėnesius, R. K. nesiskundė savo nuskeltais dantimis nei medikams, nei jo sužalojimų tyrimą atlikusiam specialistui. Kita vertus, byloje yra duomenų, kad apeliantas iš tikrųjų lankėsi pas odontologę, kuri prišlifavo užaštrėjusius 8 dantis. Liudytoja apklausta odontologė R. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirmą kartą R. K. apsilankė pas ją 2008-10-23 visai ne dėl nuskilusių dantų, o dėl karieso dantyse, todėl jam buvo užplombuoti du krūminiai dantys. Pasak liudytojos, jokių nuskilusių dantų pas R. K. nesimatė ir tik baigiant gydymą (gydymas baigtas 2009-01-06) pastarasis ėmė skųstis, jog braukiant liežuviu jaučia paaštrėjusius dantis, tačiau apie jokį sumušimą neminėjo ir skausmais nesiskundė (t. 1, b. l. 125-126; 159-160). Tuo tarpu apeliantas teisiamajame posėdyje aiškino, kad apie nuskilusius dantis minėjo tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjai, tiek ekspertui, atlikusiam jo sužalojimų tyrimą, tačiau pastarieji, pasak nukentėjusiojo, dėl kažkokių priežasčių to neįrašė į apklausos protokolą ir nenurodė specialisto išvadoje, siūlydami kreiptis pas odontologą (t. 1; b. l. 157-159). Tokie nukentėjusiojo aiškinimai niekuo nepagrįsti ir neįtikėtini dėl to, kad pas odontologę pastarasis kreipėsi visai ne dėl nuskilusių dantų, kurių nuskilimo liudytoja R. D. negalėjo įžiūrėti net kaip specialistė, o kaip buvo minėta, dėl krūminių dantų gydymo. Tai, kad odontologė, visgi, apelianto prašymu prišlifavo užaštrėjusius dantis, nėra pagrindas daryti išvadą, jog pažeista R. K. 8 dantų emalė, dantų užaštrėjimas yra nuteistojo įvykio dieną panaudotų nusikalstamų veiksmų prieš apeliantą padarinys. Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas ir skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neinkriminavo V. E. 8 R. K. dantų nuskėlimo, nes byloje nėra jokių šį faktą neabejotinai patvirtinančių duomenų, o abejonės, kiekvienu atveju, vertinamos kaltinamojo naudai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, nepažeidė nei Baudžiamojo proceso įstatymo, nei Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo pagrindus ir kriterijus. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. E. tyčiniais, smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko, be abejonės, apeliantui teko kęsti skausmą, patirti kitus negatyvius dvasinius išgyvenimus. Teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos sumą, kolegijos nuomone, padarė teisingą išvadą, kad apeliantas nepatyrė ilgalaikių sužalojimo padarinių ir negatyvių dvasinių išgyvenimų (pažeminimo, depresijos, reputacijos sumažėjimo), nes iš medikų pažymos matyti, jog R. K. nedidelė piršto potrauminė deformacija (t. 1, b. l. 180) – natūrali piršto imobilizacijos pasekmė, netrikdanti plaštakos funkcionavimo ir koreguojama individualia piršto mankšta (t. 1, b. l. 143). Iš aptartų ir byloje nustatytų aplinkybių yra aišku, kad smurtaujama prieš R. K. buvo daugiausia sandėliuke, nematant pašaliniams asmenims. Be to, pažymėtina, kad ir paties apelianto pasakymai, elgesys V. E. atžvilgiu nebuvo toks, kokio paprastai galima būtų tikėtis iš kaimyno, gyvenančio tame pačiame name. R. K. vietoj V. E. pasiūlytos diskusijos apie kamino ilgį ir dėl to kylančias problemas, pastarąjį išvadino ,,kaimiečiu“ ir užsiminė apie ketinimus toliau skųsti nuteistąjį atitinkamoms institucijoms, nepriklausomai nuo to, kaip ir kiek V. E. koreguotų kaminą. Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad konfliktas iš sandėliuko persikėlė į kiemą, tačiau, pasak liudytojų J. P. ir D. D. (t. 1, b. l. 161-162), kieme jau pats R. K., mosikuodamas lazda ėjo link V. E., sudavė smūgius pastarajam, tačiau V. E. atėmė iš nukentėjusiojo lazdą ir mušė jį. Be abejonės, aptartos aplinkybės nepaneigia V. E. kaltės, tačiau, visgi, jos yra svarbios atkuriant įvykio situaciją ir, kaip šiuo atveju, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos klausimą.

Kolegija, įvertinusi visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas, atlygintinos neturtinės žalos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas R. K. neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus ir todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo didinti R. K. priteistą neturtinę žalą.

Nukentėjusysis, ginčydamas teismo išvadas dėl pripažintos V. E. atsakomybę švelninančios aplinkybės ir nepripažintos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, prašo skirti jam didesnį laisvės apribojimo bausmės terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. E., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 62-63; 71-72), tiek teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 162-163), prisipažino dėl visų esminių kaltinimo aplinkybių – prisipažino pirmas užpuolęs ir sumušęs R. K.. Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kur pirmą kartą susikibo su R. K., parodė sandėliuką, kur vyko muštynės ir kur jos tęsėsi toliau kieme (t. 1, b. l. 67-68). Tardamas paskutinį žodį nuteistasis išreiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų, smerkė tokį savo elgesį (t. 1, b. l. 186). Taigi akivaizdu, kad V. E. laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl to. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., ir baudžiamojo įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu V. E. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš tikrųjų, patikrinus nuteistąjį 2008-10-06 23.15 val. jam buvo nustatytas lengvas girtumas (t. 1, b. l. 42). Tačiau negalima kategoriškai teigti, kad jis buvo girtas įvykio metu ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nukentėjusiojo ir liudytojos D. K. teiginiai, kad jie pažįsta girtus žmones, yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs pareiškimai. Tuo tarpu pats V. E. neneigė po įvykio gėręs alkoholį. Tą patį tvirtino ir liudytoja J. P., nurodydama, kad nuteistasis įvykio metu girtas nebuvo, tačiau po įvykio išgėrė degtinės ,,... čierką nervams nuraminti...“ (t. 1, b. l. 162). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. E. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9 p.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta, apeliantas nenurodė, todėl griežtinti V. E. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Apeliantas skundu taip pat prašo priteisti iš nuteistojo V. E. visas bylinėjimosi išlaidas. Nors savo apeliaciniame skunde prašomos priteisti sumos nukentėjusysis nenurodė, tačiau iš apeliacinės instancijos teismui advokato D. Žiedo pateikto pinigų priėmimo kvito bei vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad advokatui už paslaugas apeliantas sumokėjo 4000 Lt (t. 2, b. l. 17-18).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato kaip nukentėjusiojo atstovo honoraro sumą. Todėl, sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už teisinę pagalbą – atstovavimą bei dokumentų surašymą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokatui nukentėjusysis sumokėjo 2000 Lt, o už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą nagrinėjant skundą dar 2000 Lt.

Kolegijos manymu, tokia honoraro suma (4000 Lt) advokatui už nukentėjusiojo atstovavimą ir dokumentų surašymą nagrinėjamoje byloje, kurioje V. E. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, yra nepagrįstai didelė. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas D. Žiedas, kaip nukentėjusiojo R. K. atstovas, dalyvavo šešiuose teisiamuosiuose posėdžiuose – 2009-01-21 nuo 13 val. iki 14 val. (t. 1, 116-118); 2009-03-05 posėdis atidėtas (t. 1, b. l. 132-133); 2009-04-21 nuo 10 val. iki 10.30 val. (t. 1, b. l. 145-146); 2009-05-19 nuo 10 val. (posėdžio pabaiga protokole nenurodyta, byla nagrinėta iš esmės) (t. 1, b. l. 156-163); 2009-05-28 nuo 13 val. (posėdžio pabaiga protokole nenurodyta, byla nagrinėta iš esmės, t. 1, b. l. 184-186); 2009-06-09 nuo 10 val. (nuosprendžio paskelbimas, t. 1, b. l. 186). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas dalyvavo viename posėdyje 2009-09-23 nuo 9.40 val. iki 10.45 val. Iš byloje esančių dokumentų – civilinio ieškinio su pateiktais papildymais (t. 1, b. l. 105-106, 128,167-168), apeliacinio skundo (t. 2, b. l. 1-6), negalima vienareikšmiai spręsti, kas minėtus dokumentus parengė, nes jie visi pasirašyti nukentėjusiojo R. K., nenurodant jokių duomenų apie rengėją.

Kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir pan., daro išvadą, kad R. K. už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatui neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų.

Kolegija, spręsdama klausimą dėl apelianto prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 69 numatytą advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį, kuris sudaro 560 Lt (800 Lt (MMA) x 0,7 (numatyto koeficiento) ir apima 14 valandų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimą baudžiamojoje byloje nuo civilinio ieškinio parengimo iki atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Taigi, kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes bei patenkintų civilinių ieškinių dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų dydį (4469,57 Lt), turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, teisinės pagalbos apimtį procese, nukentėjusiojo sumokėtą pinigų sumą advokatui, taip pat siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomos priteisti teismo išlaidos yra aiškiai per didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, apelianto prašymas priteisti proceso išlaidas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. E. R. K. 2500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Virginija ŽindulienėZigmas Kavaliauskas