- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-440-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo S. P. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir nubaustas 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, o administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. S. P. atžvilgiu nutraukta, bei S. P. prašymą jam skirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas S. P. pripažino kaltu už tai, kad jis 2012 m. spalio 19 d. apie 5 val. Mokslininkų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Dodge Neon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,35 promilės girtumas). Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. vasario 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. S. P. atžvilgiu nutraukti, pripažinti S. P. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., bei skirti jam 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. P. 2012 m. spalio 19 d. buvo inkriminuoti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatyti teisės pažeidimai. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už minėtų teisės normų nevykdymą, būtina įrodyti eismo įvykio požymius, nustatyti, jog jo metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, transporto priemonės vairavimą, jos vairavusio asmens neblaivumą bei nustatyti, kad vairuotojas suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, policijai apie eismo įvykį nepranešė ir pasišalino. Nagrinėjamojoje S. P. byloje, pirmosios instancijos teismas įrodė išvardintus teisės pažeidimų požymius, išskyrus automobilio Dodge Neon vairavimą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, byloje pakanka rašytinių įrodymų, remiantis kuriais galima konstatuoti, kad S. P. 2012 m. spalio 19 d. apie 4.40 val. Gedimino pr. – J. Tumo Vaižganto g. sankryžoje, Vilniuje, automobilį Dodge Neon vairavo ir eismo įvykyje dalyvavo.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas V. P., susipažinęs su Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. įtvirtinta administracine atsakomybe, teismui parodė, kad 2012 m. rudenį, važiuodamas su keleiviu, matė, kaip Gedimino pr. trys pašaliniai asmenys nuo šviesoforo nustūmė į jį atsitrenkusį automobilį, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) nustumtas automobilis nuvažiavo link Žvėryno mikrorajono. V. P. nedelsdamas perdavė užfiksuotą informaciją Bendrojo pagalbos centro budėtojui. Liudytojo M. A. ir D. S. parodymai patvirtina, kad apie teisės pažeidimą pranešęs V. P. važiavo iš paskos eismo įvykį sukėlusio automobilio ir pastoviai pranešinėjo jo važiavimo kryptį. Pagal budėtojo teikiamą informaciją patruliai pastebėjo Geležinio Vilko g. iš paskos automobilio Dodge Neon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojantį V. P. vairuojamą taksi automobilį, kuris pasitraukė į antrą eismo juostą, leisdamas M. A. vairuojamam tarnybiniam policijos automobiliui persekioti Dodge Neon.
Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad pareigūnams sulaikius S. P. Mokslininkų g., asmuo neigė padaręs eismo įvykį, o ne automobilio vairavimą. Vėliau, duodamas parodymas pirmosios instancijos teismui, S. P. parodė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo A. B. pažįstamas vardu Tomas, kuris, išsigandęs jį sekančio taksi automobilio, paliko Dodge Neon automobilį ir pabėgo.
Pažymima, kad A. B. apklausos metu pateikė kitą versiją, kad Tomas buvo ne jo, o S. P. pažįstamas, t.y. pirmosios instancijos teismui duoti S. P. ir A. B. parodymai prieštaravo ir šie prieštaravimai pašalinti nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
S. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu S. P. veiksmų kvalifikavimu, nurodant, kad S. P. turėjo būti pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, išanalizavo, įvertino bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Iš 2012 m. spalio 9 d. administracinio teisės pažeidimo(b. l. 2) matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. P. buvo surašytas už tai, kad jis 2012 m. spalio 19 d. 4.40 val. Gedimino pr. – Jakšto gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Dodge Neon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1.38 promilių girtumo laipsnis, nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į šviesoforą ir jį nulaužė, apie eismo įvykį nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. numatyta galimybe nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pakeisti nuorodą į Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, S. P. veiksmus iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., o, remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. S. P. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Tam, kad asmenį galima būtų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, būtina nustatyti dvi aplinkybes: asmens, vairavusio transporto priemonę, kuria buvo sugadintas/apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, neblaivumo faktą bei tam tikro turto sugadinimą/apgadinimą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad byloje nebuvo pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti S. P. vairavimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą/apgadinimą, faktą, todėl jo veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., bet pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
S. P., apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, neneigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau kategoriškai nesutiko su ta aplinkybe, kad, vairuodamas automobilį Dodge Neon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu nulaužė šviesoforą. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, S. P. parodė, kad eismo įvykį automobiliu Dodge Neon sukėlė kartu buvusio A. B. pažįstamas Tomas, kuris automobiliu nuvažiavęs iki Žvėryno mikrorajone esančio tilto, pabėgo, palikdamas S. P. ir A. B. vienus. Tai, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo ne S. P., bet vaikinas vardu Tomas, patvirtino ir A. B.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo S. P. ir liudytojo A. B. parodymų yra esminių prieštaravimų, todėl jų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad minėti asmenys teisminio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu davė iš esmės vienodus parodymus, vienintelis netikslumas – dėl jų ryšio su vaikinu vardu Tomas. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, tokių mažareikšmių aplinkybių neatitikimai patys savaime negali būti laikomi vienareikšmišku pagrindu nesivadovauti šių asmenų parodymais. Be to, tai kieno pažįstamas – ar tai A. B., ar S. P., buvo vaikinas Tomas, neturi esminės reikšmės sprendžiant S. P. administracinės atsakomybės klausimą.
Pažymėtina ir tai, kad liudytojas taksi automobilio vairuotojas V. P., pranešęs policijos pareigūnams apie eismo įvykį, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 51-52), negalėjo tiksliai pasakyti, kas vairavo automobilį Dodge Neon. Iš šio asmenų parodymų matyti, kad jis paties eismo įvykio nematė, matė tik kaip kažkokie asmenys nustūmė į šviesoforą atsitrenkusį automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo šaligatvio ir nuvažiavo Žvėryno mikrorajono link. Akcentuotina ir tai, kad apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, V. P. teigė negalintis atpažinti eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo, nes buvo tamsu, jis negalėjo tiksliai įvardinti ir įvykio vietoje automobilyje Dodge Neon buvusių asmenų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. P. parodymais negali būti paneigta S. P. iškelta versija, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo kitas asmuo, o byloje neesant jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti neabejotiną išvada, kad S. P. padarė nagrinėjamą eismo įvykį, visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo S. P. naudai, todėl, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, S. P. veiksmus skundžiamame nutarime kvalifikavo ne pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., bet pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę asmenims, vairavusiems transporto priemonę būnant neblaiviems, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis. Ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo nėra. Tai, kad S. P. vairavo automobilį išgėręs patvirtina kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvęs liudytojas A. B., to neneigia ir pats S. P.. Be to, iš byloje pateikto alkotesterio parodymų (b. l. 9) matyti, kad policijos pareigūnams sustabdžius S. P. vairuojamą automobilį Dodge Neon ir patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., administracinė atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Nustačius, kas S. P. eismo įvykio nesukėlė, eismo įvykio metu automobilio Dodge Neon jis nevairavo, nėra pagrindo jo veiksmų kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai įvertino įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą skunde nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo.
Sprendžiant klausimą dėl S. P. pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, pasakytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skirdamas administracinę nuobaudą S. P. atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į padaryto pažeidimo pobūdį, į jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir skyrė pastarajam Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtintais nuobaudos tikslais bei Lietuvos Respublikos ATPK numatytomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, pagrįstai S. P. skyrė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą.
Nagrinėjant S. P. prašymą dėl jam paskirtos 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pažymėtina, kad tokią teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą numato Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d., kuriame įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. P. studijuoja, nuolatinių pajamų neturi, jį išlaiko tėvai, kurių materialinė padėtis yra sunki, tenkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 29 d.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Tenkinti S. P. prašymą ir jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 29 d.
Nutartis neskundžiama.