Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-495-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-06
Bylos Nr.
1A-489-495-2011
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00226-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Lemežis
Nuteistasis
N. A.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-489/2011

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00226-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Pavelo Frolovo, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,gynėjui adv. Simui Algirdui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta N. A. galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš N. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 20 207 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. A. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš saugyklos, o būtent:

jis, 2011-02-17 apie 3.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su plaktuku išdaužė UAB (duomenys neskelbtini) autobuso „Neoplan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) du vairuotojo pusės langus, įsibrovęs į autobuso vidų ištraukė iš autobuso panelės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį DVD grotuvą „Denever CAD-510“ – 349 Lt vertės.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 3.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su plaktuku išdaužė UAB (duomenys neskelbtini) autobuso „Neoplan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės langą, įsibrovęs į autobuso vidų, ištraukė iš autobuso panelės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį DVD grotuvą „VIETA“ su valdymo pulteliu – 360 Lt vertės bei 5 kompaktines plokšteles, neturinčias materialinės vertės, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) turto už 709 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Be to, N. A. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-02-17 apie 3.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su plaktuku išdaužė UAB (duomenys neskelbtini) autobuso „Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du vairuotojo pusės šildomus lango stiklus, kurio vieno vertė 6292 Lt, kito 5445 Lt vertė, bendrai 11737 Lt vertės, tokiais savo veiksmais sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-02-17 apie 3.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su plaktuku išdaužė UAB (duomenys neskelbtini) autobuso „Neoplan“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės lango stiklą – 8470 Lt vertės, tokiais savo veiksmais sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą 20207 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendį ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje prokuroras prašė jam skirti 1,5 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas nusprendė skirti jam griežtesnę bausmę, nors nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamas veikas jis padarė dėl labai sunkios materialinės padėties.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Vadovaujantis LR BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.

Pažymėtina tai, kad apeliantas pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą bei padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, abi apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie nusikaltimų nuosavybei, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nenustatė nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai padarė pagrįstai.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, visgi nėra pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Taip, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai buvo padaryta ne savo noru, o būtent dėl to, kad jis besislapstantis įvykio vietoje buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, šalia jo po autobusu buvo rasta ir jam priklausanti kuprinė su pagrobtais daiktais. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra šiuo atveju ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, o tik siekis palengvinti savo padėtį. Šią išvadą patvirtina ir apelianto teistumų skaičius už nusikalstamas veikas nuosavybei, aplinkybė, jog jau 2011 m. sausio mėnesį apelianto atžvilgiu buvo priimti trys nutarimai dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, dviem iš jų jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR ATPK 50 str. (už smulkųjį svetimo turto pagrobimą).

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios materialinės padėties.

Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taip apeliantas nuo 2010-06-02 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, niekur nedirba, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog būdamas jauno amžiaus, darbingas, jis pats ieškotųsi darbo. Bylos duomenimis apeliantas šiuo metu nėra užsiregistravęs ir Darbo biržoje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas apie savo sunkią turtinę arba beviltišką padėtį, paskatinusią jį padaryti nusikalstamas veikas, nieko neminėjo. Teisiamojo posėdžio metu jis net nesugebėjo tiksliai paaiškinti, ką būtų daręs su pagrobtais daiktais, jeigu jo nebūtų sulaikę apsaugos darbuotojai. Tiesiog nurodė, jog tikriausia grotuvą būtų bandęs parduoti. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytą aplinkybę apelianto atsakomybę lengvinančia nėra pagrindo.

Vertinant apelianto asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje devynis kartus teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus net metams laiko po paleidimo iš pataisos įstaigos, kur jis atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (LR BK 27 str. 1 d.). Gi pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina ir tai, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos (2010-05-31) apeliantas penkis kartus yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, du iš jų už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, baudų nesumokėjęs. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų nuosavybei darymas yra pastarojo gyvenimo būdas, kurio jis neketina keisti. Be to, kaip aukščiau jau buvo minėta, N. A. niekur nedirba, nėra registruotas Darbo biržoje, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuo 2010-06-02 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, tiek pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., tiek pagal LR BK 187 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas pritaikė Baudžiamojo įstatymo nuostatas ir bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė – ZalieckienėPavelas FrolovasStasys Lemežis