Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, reglamentuojančiomis žmogaus teisę į privatų gyvenimą, nurodo, kad informacijos apie tai, jog ji ketina tuoktis, kad planuojamas jos privataus gyvenimo esminis pasikeitimas, paskelbimas visuomenės informavimo priemonėje pažeidžia privataus gyvenimo apsaugą.

Pažymi, kad pačiame skunde yra nurodyta, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), prieš paskelbdamas informaciją, kreipėsi į ją su prašymu duoti leidimą skelbti minėtą informaciją, tačiau nepaisant to, jog jokio leidimo negavo, vis tiek paskelbė. Pareiškėjos įsitikinimu, šios aplinkybės leidžia konstatuoti ne tik Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, bet ir Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 dalies nuostatų (informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu) šiurkštų pažeidimą.

Pažymi ir tai, kad Sprendime daroma išvada, jog ji nagrinėjamu atveju laikytina viešuoju asmeniu, nepagrįsta jokiais motyvais ir argumentais. Sprendimas priimtas vien tik viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimo pagrindu, nesigilinant į kitas aplinkybes ir neatsižvelgiant į faktus, turinčius reikšmės tokiai išvadai.

Nurodo, kad jau nuo 2019 m. vasario 27 d. jai pačiai prašant buvo atleista iš Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės pareigų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. P-56), pareiškimas tuoktis su Publikacijoje minimu asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateiktas tik 2019 m. gegužės 28 d., tai yra praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo jos atleidimo iš užimamų pareigų. Taigi, Publikacijos paskelbimo metu jos jau nesiejo jokie tarnybiniai santykiai su Sprendime minima įstaiga, ji buvo privatus asmuo, todėl laikyti ją viešuoju asmeniu nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl Sprendime minimo 2019 m. kovo 13 d. Kalėjimų departamento išplatinto pranešimo apie Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus baigtą tarnybinį patikrinimą, pareiškėja teigia, kad su paviešinta privataus gyvenimo informacija minėtas tarnybinis patikrinimas neturi jokios sąsajos. Šiame tarnybiniame patikrinime neminimas asmuo, su kuriuo ji planavo tuoktis.

Nurodo, kad Sprendime taip pat daroma nieko nepagrįsta išvada, jog neva dėl to, jog ji kaltino Kalėjimų departamento sistemos pareigūnus verčiant ją bendrauti su nuteistaisiais, buvo atskleistos visuomeninę reikšmę turinčios privataus jos asmens gyvenimo aplinkybės ir asmeninės savybės. Pažymi, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) ir Sprendimą priėmusį inspektorė neanalizavo ir nevertino aplinkybės, kad Kalėjimų departamento sistemos pareigūnų atžvilgiu Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (LR BK 228 straipsnis), neatskleidžia, koks sprendimas buvo priimtas minėtame ikiteisminiame tyrime, ar pasitvirtino jos kaltinimai. Pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė turi esminę reikšmę nagrinėjamo skundo kontekste. Teigia, kad neatskleista ir informacija dėl minėtų Kalėjimų departamento pareigūnų darbo Kalėjimų departamento sistemoje, t. y., kad jie pasitraukė iš pareigų. Taigi, pareiškėjai liko neaiškus minėtos viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) publikacijos tikslas. Jai susidarė įspūdis, kad tikrasis Publikacijoje paskelbtos informacijos tikslas dar kartą sumenkinti jos, kaip asmens, drįsusio pranešti apie Kalėjimų departamente daromus pažeidimus, garbę ir orumą, savotiškai atkeršyti už tam tikrus minėtų pareigūnų patirtus nepatogumus. Anot pareiškėjos, šį įspūdį sustiprina ir ta aplinkybė, kad į 2019 m. liepos 19 d. planuojamos santuokos vietą atvyko buvęs Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas A. B., kurį kartu su kitais pareiškėja kaltino vertus ją bendrauti su nuteistaisiais. Jo atvykimo tikslas ir sužinojimo apie minėtą santuoką šaltinis liko neatskleistas.

Be to, pasak pareiškėjos, Sprendime visiškai nepasisakyta, kokiais pagrindais Publikacijoje išplatinta informacija apie jos privatų gyvenimą prilyginama visuomenės viešąjį interesą tenkinančiai informacijai. Kaip minima Sprendime, ji davė interviu 2019 m. sausio mėnesį, (2019 m. sausio 10 d. Delfi.lt publikacija), tačiau po to, 2019 m. vasario 27 d., jai pačiai prašant, buvo atleista iš tarnybos, kūrė asmeninį gyvenimą ir jokios sąsajos su Kalėjimų departamentu neturėjo, o (duomenys neskelbtini) viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) išplatino Publikaciją, kuria visuomenės susidomėjimas net nebuvo analizuojamas ir vertinamas. Taigi, mano, kad pripažinti tokią Publikaciją tenkinančia visuomenės viešąjį interesą nėra jokio pagrindo ir priežasčių, nes informacija apie Kalėjimų departamente daromus pažeidimus buvo skleidžiama daugiau nei prieš 6 mėnesius, visuomenės susidomėjimas tokia informacija žymiai sumenkėjo, juo labiau, kad minėta informacija nėra siejama su anksčiau paviešinta, o yra susijusi tik su jos asmeniniu, privačiu gyvenimu.

Tarnyba nesutinka ir su skundo argumentu, kad pareiškėja neturi viešo asmens statuso. Nurodo, kad Tarnybai atlikus visapusišką ir išsamų tyrimą, nustatyta, jog Publikacijoje paskelbta ginčo informacija sietina su pareiškėjos eitomis darbinėmis pareigomis, ji laikytina viešuoju asmeniu ir nepraradusi šio statuso. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, teismų praktika. Pažymi, kad skunde pareiškėjos atstovo nurodyti argumentai tėra tik jo paties subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokia teise ir teismų praktika.

Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos atstovo argumentais dėl tyrimo vienpusiškumo ir ne išsamumo, reikšmingų aplinkybių ne įvertinimo. Paaiškina, kad Publikacijos tema, kurią nusako pavadinimas („Spaudimu „susibendrauti“ su kaliniais besiskundusi buvusi Lukiškių prižiūrėtoja planavo tuoktis su agurkiniu“) yra apie pareiškėjos eitų tarnybinių pareigų metu viešai visuomenėje inicijuotą atvirą diskusiją viešojo intereso klausimais dėl kalėjimų sistemos (pareigūnų) daromo spaudimo bendrauti su nuteistaisiais, jos santuokos planavimo faktą su nuteistuoju (akcentuoja, kad apie prašymą įregistruoti santuoką civilinės metrikacijos įstaiga skelbia viešai savivaldybės interneto svetainėje (prireikus – ir kitais civilinės metrikacijos įstaigos pasirinktais būdais) ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki santuokos registravimo dienos); Publikacijos paskelbimo data atitinka pareiškėjos ir D. R. santuokos datą ((duomenys neskelbtini)

Nurodo, kad pareiškėjos viešas elgesys visuomenėje (Publikacijoje kalbama apie interviu žiniasklaidos priemonėms dėl bendravimo su nuteistaisiais („Kalinių prižiūrėtoja prabilo apie šokiruojančią patirtį Lukiškėse: „operai“ liepė užmegzti romaną su garsiais nusikaltėliais, www.delfi.lt, 2019-01-10), būnant kalėjimų sistemos pataisos pareigūne, viešuoju asmeniu, kurio statusas nėra prarandamas automatiškai pasitraukus iš tarnybos vykstant viešajai diskusijai, pagrįstai domino visuomenę ir pritraukė žiniasklaidos dėmesį, ir tokie faktai, kaip santuokos sudarymas su nuteistuoju (Publikacijoje neteigiama, kad ji, dirbdama pareigūne, bendravo su savo būsimu sutuoktiniu, tai nėra Publikacijos tema), turi viešąją pusę ir kartu su pareiškėjos ankstesniu elgesiu, suponuoja teisėtą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti, be to, patenka ir į Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies išimtis.

Iš tyrimo metu analizuotos trečiojo suinteresuoto asmens teiktos Tarnybai ir kitos surinktos reikšmingos tyrimui informacijos, Tarnyba daro išvadą, kad skundžiamos informacijos paskelbimas neperžengė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėja viešai dalino komentarus apie savo planuotą santuoką kitoms žiniasklaidos priemonėms, rašančioms ta pačia tema, kaip ir ginčo Publikacija (pvz.; žr. publikacija „Vestuvių detektyvas: kodėl nesituokė ir pasijuto persekiojama buvusi garsi Lukiškių kalėjimo pareigūnė?, www.lrytas.lt, 2019-07-21).

Vadovaudamasi nurodytais motyvais, Tarnyba mano, kad Žurnalistų etikos inspektorius priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl Sprendimas turi būti paliktas galioti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Remiantis bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 5 d. skundu kreipėsi į Tarnybą (gautas 2019 m. rugsėjo 16 d.; reg. Nr. SK-292), dėl publikacijoje „Spaudimu „susibendrauti“ su kaliniais besiskundusi buvusi Lukiškių prižiūrėtoja planavo tuoktis su agurkiniu“ (www.15min.lt, (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos, prašydama įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (b. l. 42-47). Pareiškėja skunde nurodė, jog Publikacijoje be jos sutikimo, neteisėtai gauta ir viešai paskelbta informacija apie jos privatų gyvenimą, t. y. jos ir asmens, su kuriuo pateiktas prašymas Civilinės metrikacijos skyriui (toliau - CMS) dėl santuokos sudarymo, pavardės, privataus gyvenimo planai.

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (SK-292)S-939, atsižvelgdama į skundo turinį, kreipėsi į pareiškėją su prašymu patikslinti skundą, nurodant kokia teisė – privataus gyvenimo ar asmens duomenų apsaugos – pažeista paskelbiant skundžiamą informaciją visuomenės informavimo priemonėje (b. l. 53).

Pareiškėja 2019 m. spalio 18 d. Tarnybai pateikė skundo patikslinimą, kuriame nurodė, skundą padavė dėl pažeistos teisės į privatų gyvenimą (b. l. 54).

Tarnyba 2019 m. spalio 22 d. raštu Nr. (SK-292) S-103 kreipėsi į UAB „15min“, prašydama pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimą dėl pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių (b. l. 55).

UAB „15min“ 2019 m. spalio 25 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Publikacijoje buvo paskelbti pareiškėjos ir asmens, su kuriuo ji ketina tuoktis, vardas ir pavardė, bei faktas, kad pareiškėja ketina su šiuo asmeniu tuoktis. Šią privataus pobūdžio informaciją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo teisę viešai paskelbti, nes egzistuoja teisėtas visuomenės interesas sužinoti šią informaciją, kadangi ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Mano, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepažeidė pareiškėjos teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir neperžengė teisės skleisti informaciją ribų (b. l. 56-60).

Žurnalistų etikos inspektorė 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (SK-292,2019) SPR-18 nusprendė pripažinti pareiškėjos L. K. skundą dėl publikacijoje „Spaudimu „susibendrauti“ su kaliniais besiskundusi buvusi Lukiškių prižiūrėtoja planavo tuoktis su agurkiniu“ (www.15min.lt, 2019-07-18) paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 37-41).

Iš pareiškėjos skundo Tarnybai turinio matyti, kad Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimu pareiškėja laiko tai, kad Publikacijoje be jos sutikimo, neteisėtai gauta ir viešai paskelbta informacija apie jos privatų gyvenimą, t. y. jos ir asmens, su kuriuo pateiktas prašymas Civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos sudarymo, pavardės, privataus gyvenimo planai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tame pačiame Konstitucijos straipsnyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ir ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Taigi aukščiausios galios teisės aktas – Konstitucija, įtvirtindama informacijos laisvę, nenustato absoliučios informacijos laisvės, reikalauja, kad, naudojantis šia konstitucine vertybe, įstatymų nustatyta tvarka būtų užtikrintos kitos konstitucinės vertybės, iš jų – žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas.

Asmens privataus gyvenimo apsaugai skirtas Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Pagal Įstatymą, informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tik šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais: 1) ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje privataus pobūdžio informacija apibrėžiama kaip žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų. Pažymėtina, kad sutikimas yra fakto klausimas ir atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes turi būti nustatoma, duotas jis ar ne. Privataus gyvenimo apsauga taip pat reiškia tai, kad asmuo turi teisę pats spręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Pareiškėja skunde nurodo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) kreipėsi į ją dėl sutikimo paskelti Publikacijoje ginčo informaciją, tačiau ji tokio sutikimo nedavė.

Tarnyba neginčija, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neturėjo pareiškėjos sutikimo atskleisti ginčo duomenis, tačiau privačios informacijos paskelbimo be asmens sutikimo teisėtumą Sprendime grindžia Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytomis išimtimis, t. y. esant teisėtam visuomenės interesui žinoti, kadangi ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes (3 punktas).

Remiantis viešojo informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. sausio mėnesį, eidama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo suimtųjų prižiūrėtojos pareigas, žiniasklaidai duodama interviu (2019 m. sausio 10 d. Delfi.lt publikacija – Priedas Nr. 1), papasakojo apie tai, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Imuniteto skyriaus pareigūnai ją vertė artimai bendrauti su nusikalstamų susivienijimų lyderiais, tačiau ji nesutikusi, todėl patyrusi kerštą: grasinimus, šantažą, dėl ko vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kalėjimų departamente buvo pradėtas ir tarnybinis patikrinimas. Pareiškėja neigė, jog ji artimai bendravo su nuteistaisiais (b. l. 61-73).