Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1997-619/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
2S-1997-619/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06524-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
A. K., D. K.
Kreditorius
Nordea Bank Finland Plc, K. Č., D. Č., M. Č.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1997-619/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06524-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja A. Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., D. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kreditoriai Nordea Bank Finland Plc, K. Č., D. Č., M. Č.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai A. K., D. K. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2012 m. gegužės 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti duomenis iš VĮ Registrų centras apie visus nekilnojamus daiktus, įregistruotus tiek vieno sutuoktinio, tiek kito sutuoktinio vardu, pateikti duomenis apie turimas akcijas, jų skaičių ir vertę, sukonkretinti, kaip pareiškėjai dalijasi santuokoje įgytą turtą, tinkamai apspręsti vaikų išlaikymo klausimus, pateikti įrodymus, kad yra pranešta kreditoriams apie bylos iškėlimą, nusiųstas jiems prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo kopija.

Šalies argumentai

Teismui pateiktu 2012-05-28 d. prašymu pareiškėjai prašė teismo prijungti šiuos rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centras išrašus apie abiejų sutuoktinių turimą turtą, duomenis apie turimas akcijas ir jų skaičių, vertę, pašto kvitą apie procesinių dokumentų išsiuntimą kreditoriams, patikslintą Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir prašymą nutraukti santuoką su kreditoriaus Nordea Bank atžyma apie gavimą. Nurodė, jog teismo prašomas pateikti santuokos liudijimo originalas yra civilinėje byloje Nr. 2-08628-465/2006, kurią pareiškėjai prašo teismo prijungti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjai teismo nurodytus trūkumus įvykdė tik iš dalies. Nutartyje nurodė, kad teismas užbaigtų bylų nesujungia ir neprijungia, todėl pareiškėjai turi teisę atsiimti santuokos liudijimo originalą iš archyvo arba išsiimti kartotinį santuokos liudijimą civilinės metrikacijos skyriuje ir pateikti teismui. Pažymėjo, kad kreditorės pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2005-04-25 pareiškėjai iš banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus gavo kreditą būsto pirkimui bei paskolos pareiškėjos motinai grąžinimui – pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad buvo nupirktas koks nors būstas. Dėl to pareiškėjams teismas nustatė terminą pakartotinai iki 2012 m. liepos 31 d. trūkumams pašalinti. 2012-06-28 d. pareiškėjas pateikė teismui santuokos liudijimo originalą (b.l. 127).

Pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nepašalino teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai A. K. ir D. K. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo. Nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad neįvykdė teismo nutarties, nes įvykdė visus 2012-05-14 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Nurodė, kad teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartyje nurodė naują trūkumą, atsiradusį po kreditorių pateikto atsiliepimo. Su tokiu teismo nurodytu trūkumu – nepateikta įrodymų, kad buvo nupirktas būstas pagal kredito sutartį nesutinka, nes teismas nesigilino į byloje pateiktus įrodymus, o būtent, kad kredito sutartyje nurodyta, kad kredito paskirtis yra gavėjo vartojimo poreikiams patenkinti, o ne būsto pirkimui, kaip atsiliepimuose teigia kreditoriai, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti duomenis, nes joks būstas už šį kreditą nebuvo pirktas, todėl tokių įrodymų objektyviai pareiškėjai negali pateikti. Taip pat iš nutarties nėra aišku, kodėl tai turėjo pateikti ir kodėl būtent šioje stadijoje, nes toks įpareigojimas galėjo būti sprendžiamas teismo posėdyje. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad įvykdė visus pagrįstus teismo nurodymus dėl trūkumų šalinimo ir nėra jokių kliūčių nagrinėti bylą.

Atsiliepimas

K. K. Č., D. Č., M. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismui pateikta sutartis pažeidžia jų teises, nes nesąžiningai nurodytas turto balansas. Teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėjus įtraukti į dalintino turto balansą turtą, kuris yra slepiamas, nes 168 000 Lt pervestų į D. K. sąskaitą, kaip dalintino turto nėra santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, o lėšų panaudojimo pagal pavedime nurodytą tikslinę paskirtį faktas teismui nėra žinomas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalino teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi dėl pareiškimo trūkumų šalinimo nustatė pareiškėjams keletą įpareigojimų, tačiau ginčijama 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi laikė netinkamai įvykdytais, nes teismo nurodymus pareiškėjai įvykdė tik iš dalies. Teismas nutartyje tik konstatavo, kad pareiškėjai teismo nurodymų neįvykdė.

Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu nagrinėjamos XXXV skyriaus nustatyta tvarka, prašymo turinys turi atitikti CPK 539 str. numatytus reikalavimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismas konstatavo, kad pareiškėjai tik iš dalies įvykdė teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį, t.y. nepateikė santuokos liudijimo originalo (b.l. 10-14). 2012 m. birželio 21 d. nutartyje teismas pasiūlė pateikti pareiškėjams įrodymus, patvirtinančius, kad buvo nupirktas koks nors būstas 2005-04-25 d. pareiškėjams gavus kreditą iš banko. Nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjų kreditorės nurodė, kad pareiškėjai slepia savo lėšas, neturi tikslo nutraukti santuoką, o tik siekia išvengti žalos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai pateikė teismui 2012 06 28 d. santuokos liudijimo originalą (b.l.21), tačiau nepateikė duomenų apie tai, jog gavus paskolą iš banko buvo nupirktas nekilnojamas turtas. Ginčijama 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškimą laikė nepaduotu, nutarties motyvuose nurodydamas, kad pareiškėjai teismo nurodymų neįvykdė, tačiau nutartyje nedetalizuojant ir neįvardinant kokių trūkumų. Kaip galima suprasti iš teismo priimtų nutarčių turinio, teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog pagal kredito sutartį buvo nupirktas koks nors būstas.

Remiantis CPK 539 str. 2 d. kartu su prašymu pareiškėjai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. numatytus reikalavimus. T.y. sutartyje turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas turtines teises ir pareigas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 2012-05-28 d. teismui pateikė tokią sutartį ir teismas ją laikė tinkama, nes nenurodė 2012-06-21 d. nutartyje jokių trūkumų sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes – įrodymus ar buvo nupirktas konkretus būstas galėjo išsiaiškinti teismo posėdžio metu (CPK 540 str.). Aplinkybė ar gautas kreditas buvo būsto pirkimui ar kitoms reikmėms, šalims nurodant, kad kredito sutartis buvo skirta gavėjų vartojimo poreikiams, o ne būsto pirkimui, suponuoja tai, kad tokių įrodymų šalis pateikti objektyviai negali, kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad šalys pateikė teismui į bylą pažymas iš VĮ Registrų centras apie jų turimą turtą (b.l.10).

Pažymėtina tai, kad kreditorių atsiliepime nurodytos aplinkybės yra susijusios iš esmės su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nutraukimo vertinimu iš esmės, kurį atlieka teismas bylos nagrinėjimo stadijoje (CK 3.53 str. 4 d.).

Dėl nurodytų aplinkybių, pripažintina, jog prašymo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu laikė nepaduotu pareiškėjams teismo įpareigojimų neįvykdžius, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir pareiškėjų A. K. ir D. K. prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė