Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Daisana“ skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja UAB „Daisana“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydama panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. cspr.1-53 (toliau – Sprendimas), įpareigojant Komisiją nagrinėti UAB „Daisana“ 2017 m. sausio 23 d. sprendimą.

Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas paliko nenagrinėtu pareiškėjos 2017 m. sausio 23 d. skundą. Nesutinka su tokiu Sprendimu, nes atsakovas neteisingai ir netiksliai traktuoja pareiškėjos prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui. Be to, atsakovas pareiškėjai nenurodė, kodėl jie negali ištaisyti savo neteisingo sprendimo ir Sprendimą priėmė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 str. 2 dalimi.

Taip pat nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėja nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtu.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–31).

Nurodo, kad pareiškėja, teikdama 2017 m. sausio 23 d. skundą Komisijai, suformulavo naują reikalavimą – įregistruoti D. T. daiktinę teisę į 1/86 dalį valymo įrenginių ir įregistruoti D. T. daiktinę teisę į 1/31 vandens gręžinio. Tačiau teritoriniam registratoriui – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymo dėl šių daiktinių teisių įregistravimo, pareiškėja nepateikė, todėl atsakovas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pabrėžė, kad pareiškėjai VĮ Registrų centro 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (1.1.4)s-7701 buvo išaiškinta, kad Komisijos 2016 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti UAB „Daisana“ prašymą iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti juridinius faktus apie įsiteisėjusį sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, gali būti skundžiamas teismui, nes įstatymai nesuteikia teisės papildyti ar pakeisti savo pačios sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 19 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslinti 7.1 punkte įregistruotą juridinį faktą – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, aprašyme nurodant, kad pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 ieškovams S. R., J. Š., I. B., A. S., M. S., V. V., E. R., M. B., D. T., A. P., I. Š., kiekvienam atskirai, pripažįstama nuosavybės teisė į 1/86 dalį valymo įrenginių, esančių žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36).

Tuo pačiu 2016 m. gruodžio 19 d. prašymu pareiškėja teritorinio registratoriaus prašė nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslinti 7.1 punkte įregistruotą juridinį faktą – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, aprašyme nurodant, kad pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 ieškovams S. R., J. Š., I. B., A. S., M. S., V. V., E. R., M. B., D. T., A. P., L. Š., kiekvienam atskirai, pripažįstama nuosavybės teisė į 1/31 dalį vandens gręžinio, esančio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36).

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, tenkinęs 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjos prašymą, 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (4.6.1 l.)RA-5769 informavo pareiškėją, kad jos prašymas patikslinti įregistruotų juridinių faktų aprašymą, patenkintas, kartu pateikė pareiškėjai tai patvirtinančius Nekilnojamojo turto registro (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) centrinio duomenų banko išrašus (b. l. 37).

Pareiškėja Komisijai pateikė 2017 m. sausio 23 d. skundą (b. l. 32), kuriuo prašė pakeisti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (4.6.1 l.)RA-5769 arba priimti naują sprendimą ir įregistruoti D. T. daiktinę teisę į 1/86 dalį valymo įrenginių, esančių žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. T. daiktinę teisę į 1/31 dalį vandens gręžinio, esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktinių teisių įregistravimo pagrindu nurodant Klaipėdos rajono apylinkės 2010 m. birželio 1 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010.

Komisija, išnagrinėjusi UAB „Daisana“ 2017 m. sausio 23 d. skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (4.6.1 l.)RA-5769, skundžiamu Sprendimu šį skundą paliko nenagrinėtą (b. l. 34–35).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjos 2017 m. sausio 23 d. skundas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (4.6.1 l.)RA-5769 paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytoją sudaro: 1) centrinis padalinys – centrinis registratorius; 2) teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai. Pagal minėto įstatymo 7 straipsnį Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytas funkcijas.

Teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (Įstatymo 8 str. 2 dalis).

Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai.

Pagal Įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio priimtų sprendimų apskundimą, 1 dalį, teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymo 31 straipsnyje nustatyta skundo pateikimo Centriniam registratoriui tvarka, o 32 straipsnyje įtvirtinta Centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarka. Centriniam registratoriui paduoti skundai dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų turi būti išnagrinėti per trisdešimt dienų (32 str. 1 dalis). Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija (32 str. 2 dalis).

Įvertinus išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog teritorinių registratorių sprendimams apskųsti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai ne kartą savo praktikoje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-20-520/2015, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymima, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr., pvz., 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje A143-191/2010).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja pateikė 2017 m. sausio 23 d. skundą kuriuo prašė pakeisti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (4.6.1 l.)RA-5769 arba priimti naują sprendimą ir įregistruoti D. T. daiktinę teisę į 1/86 dalį valymo įrenginių, esančių žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. T. daiktinę teisę į 1/31 dalį vandens gręžinio, esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktinių teisių įregistravimo pagrindu nurodant Klaipėdos rajono apylinkės 2010 m. birželio 1 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010.

Taigi, teikdama Komisijai 2017 m. sausio 23 d. skundą, iš esmės suformulavo naują reikalavimą – įregistruoti D. T. daiktinę teisę į 1/86 dalį valymo įrenginių ir įregistruoti D. T. daiktinę teisę į 1/31 vandens gręžinio. Vadinasi, pareiškėja siekdama, kad šis reikalavimas būtų patenkintas, pirma, privalėjo kreiptis į teritorinį registratorių, tačiau, bylos duomenimis, teritoriniam registratoriui – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymo dėl daiktinių teisių įregistravimo pareiškėja nepateikė, t. y. pareiškėja nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri, kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra privaloma. Todėl, vadovaudamasi nurodytų įstatymų nuostatomis, Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, pateikdama Centriniam registratoriui 2017 m. sausio 23 d. skundą dėl daiktinių teisių įregistravimo D. T., nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pagal Įstatymo 31 str. 1 dalį centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus. Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų (Įstatymo 32 str. 3 dalis). To paties straipsnio 4 dalis numato, kad centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą. Taigi Įstatymas aiškiai nustato, kokius sprendimus priima Centrinis registratorius, išnagrinėjęs ginčus ikiteismine tvarka.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjos skundas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo nagrinėtas. Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes, todėl atsakovė skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai paliko nenagrinėtu UAB „Daisana“ 2017 m. sausio 23 d. skundą, nes šia tvarka pareiškėja dar gali pasinaudoti.

Pažymėtina, kad Centrinio registratoriaus priimamiems sprendimams taikomi bendrieji individualiam administraciniam aktui nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

Konstatuotina, kad skundžiamas Sprendimas atitinka anksčiau paminėto įstatymo 8 str. 1 dalyje nustatytus reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra. Tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti Komisiją nagrinėti UAB „Daisana“ 2017 m. sausio 23 d. sprendimą, nes šis reikalavimas yra išvestinis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 132 str. 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Daisana“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.