Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 45.5 (S)

2007 m. liepos 12 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus atstovams J. V., advokatui S. A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-146-584/2007 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ Kauno filialo ieškinį atsakovui Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyriui dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji (LR CK 6.161 str.), atsakovas turėjo galimybę su ja susipažinti, pasiskaičiuoti teikiamų paslaugų kainą, ir spręsti dėl jos tinkamumo atsakovui, bei su pretenzijomis kreiptis į ieškovą. Be to, paties atsakovo, kaip rūpestingo, atidaus civilinių teisinių santykių subjekto, pareiga perėmus patalpas pasirūpinti dėl jų apšildymo bei kainos ir šiuos klausimus spręsti su ieškovu. Atsakovui buvo žinoma apie šiluminės energijos tiekimą, nes 2001-04-02 atsakovas pasirašė šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo sutartį Nr. 936/04 (1t.,b.l.54). Atsakovas ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojasi iki šiol, jų neatsisakė, todėl sąskaitų už patalpų šildymą iki 2004 m. kovo mėn. nepateikimas atsakovui laiku, jokios reikšmės svarstymui dėl atsijungimo nuo šiluminių tinklų neturi. Be to, iškėlus bylą, tarp šalių vyko derybos, dėl ko ieškinys buvo sumažintas . Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, kad ieškovas už tarnybinių patalpų šildymą name (duomenys neskelbtini) , įskaitant atsakovo turimas patalpas užmokestį iki 2006 m. sausio mėnesio gavo iš Kauno miesto savivaldybės, o iš atsakovo reikalauja pakartotino užmokesčio, atmestinas kaip nepagrįstas, nes Kauno m. savivaldybę ir ieškovą sieja kiti santykiai bei teisės ir pareigos, dėl kurių tinkamo ar netinkamo vykdymo turi teisę spręsti patys paminėti subjektai. Net Kauno m. savivaldybei sumokėjus už paminėtas patalpas, atsakovo pareiga atsiskaityti ieškovui neišnyksta. Kauno m. savivaldybė tokiu atveju turi teisę kreiptis į ieškovą prašydama grąžinti jos permokėtas lėšas.Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37,6.210 str.), ieškovui priteistinas žyminis mokestis (LR CPK 93 str.), ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies (LR CPK 87 str. 2 d.), valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyrius iš dalies nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1) teismas rėmėsi LR CK 6.388 str., kuris numato, kad abonentas moka už sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau neatkreipė dėmesio, kad abonentu tampama tik sudarius atitinkamą sutartį, kai šilumos vartotojui suteikiamas atitinkamas abonentinis numeris. Dėl šios priežasties LR CK 6.389 str. 2 d. numato abonentui galimybę perduoti šilumos energiją subabonentui. 2001-06-15 tarp ieškovo ir namo savininko AB „Kauno energijos paslaugos“ buvo pasirašyta šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis, kuris ir tapo abonentu privalėjusiu atsiskaityti su šilumos tiekėju. Jis turėjo teisę perduoti sunaudotą energiją subabonentams ir, vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., privalėjo paskirstyti sunaudotą šilumos energiją vartotojams ir surinkti iš jų atitinkamą mokestį bei atsiskaitymui su šilumos tiekėju. Tačiau tai nebuvo vykdoma;

2) teismo išvada, kad atsakovas iki 2004-03-08 nei vienos sąskaitos ar pranešimo apie mokesčio už šiluminę energiją negavo ir tarp šalių nebuvo sudaryta šiluminės energijos tiekimo vartojimo ir atsiskaitymo sutartis, yra nepagrįsta, kadangi šį faktą teismo posėdyje ne vieną kartą patvirtino ieškovo atstovė;

3) teismas, teigdamas, kad atsakovas žinojo, jog į patalpas tiekiama šiluminė energija, vadovavosi prielaida, motyvuodamas tuo, kad 2001 m. buvo sudaryta šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros sutartis. Tačiau atmetė faktą, kad minėta sutartis buvo sudaryta ne su ieškovu, bei tą faktą, kad esant tam tikrai šilumos tiekimo sistemos konstrukcijai atskiroms patalpoms šiluminė energija gali nebūti tiekiama be nuostolio kitiems vartotojams. Kokia tai sistema ir ar šilumos energija į tas patalpas nebuvo atjungta atsakovui žinoma nebuvo ir šis faktas nebuvo tiriamas. Vadovaujantis tokiomis prielaidomis galima teigti, kad ir karštas vanduo buvo tiekiamas, nes sutartis numato ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą, tačiau į šias patalpas karštas vanduo netiekiamas;

4) teismas nepagrįstai atsisakė ištirti, ar Kauno miesto savivaldybė nesumokėjo ieškovui už sunaudotą šiluminę energiją pagal jai pateiktas sąskaitas. Ieškovo atstovė pati pripažino, kad sąskaitas už atsakovo patalpų šildymą ieškovas iki 2004 m. kovo mėnesio siuntė Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas yra namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. LR CK 4.76 str. nurodo, kad bendraturčiai privalo išlaikyti bendrą daiktą savo lėšomis, tačiau jei vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos išlaikyti bendrą daiktą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie patyrė, atlyginimą. Mokestis už šilumos energiją yra viena iš bendro daikto išlaikymo sąlygų. Jeigu Kauno miesto savivaldybė apmokėjo už atsakovės patalpų šildymą, ji turi teisę reikalauti iš bendrasavininkio nuostolių atlyginimo, tuo tarpu ieškovas dėl šio fakto nuostolių nepatyrė, nes už name (duomenys neskelbtini) sunaudotą šilumos energiją užmokestį gavo pilnai. Reikalaudamas iš atsakovo apmokėti jos patalpų šildymą pakartotinai (jei sąskaitos siųstos Kauno miesto savivaldybei apmokėtos) ieškovas siekia nepagrįsto praturtėjimo, ką draudžia LR CK 6.242 str.;

5) atsakovas pripažįsta 1 363,61 Lt įsiskolinimą ieškovui.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas AB „Kauno energija“ Kauno filialas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) nuosavybės teise priklauso Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno skyriui (1 t. b. l. 44, 45). Sprendžiamas šalių ginčas yra kilęs iš šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties. Tai viešoji vartojimo sutartis (Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 3 ir 4 dalys. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas yra ieškovo teikiamos šilumos energijos vartotojas ir jo, kaip vartotojo, įrenginiai buvo prijungti prie ieškovo energijos tiekimo tinklų ir jis naudojosi jam tiekiama šilumos energija, tačiau atsakovas ieškovui nemokėjo už parduotas paslaugas laikotarpyje nuo 2004-03-01 iki 2006-01-01 d. .

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CK 6.2 straipsniu, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu (2 t. b.l. 29-33), pagrįstai ir teisingai nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovas tiekė patalpoms, kurias nuosavybės teise valdo atsakovas, šilumos energiją, o atsakovas ta šilumos energija naudojosi, todėl šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją ir karštą vandenį buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.383-6.391 straipsnių nuostatas, bei prievolių atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas ir, spręsdamas šalių ginčą, jų nepažeidė.

Teisėjų kolegija aukščiau nutartyje išdėstytais motyvais atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog kad abonentu (energijos vartojimo ir pirkimo šalimi) tampama tik sudarius atitinkamą sutartį, kai šilumos vartotojui suteikiamas atitinkamas abonentinis numeris ir tik to pagrindu gali atsirasti teisinė atsakomybė už naudojimąsi energija civiline prasme.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovas neprivalo mokėti už patiektą ir suvartotą energiją, nes atsakovas iki 2004-03-08 negavo nei vienos sąskaitos ar pranešimo apie mokesčio už šiluminę energiją paskaičiavimą. Atsakovas kaip vartotojas savo teises galėjo ginti dalyvaudamas tiesiogiai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai svarstant ir nustatant bazines atsiskaitymo už šiluminę energiją kainas ar per vartotojų teises ginančių institucijų atstovus (LR Šilumos ūkio įstatymo 5 str.), tačiau to nedarė. Atsakovas už pateiktą jam šiluminę energiją ir šiluminės sistemos eksploataciją nemokėjo visiškai, nors galėjo sumokėti tą kainą, su kurios dydžiu jis sutinka. Tai, kad atsakovas sutinka atsiskaityti tik tada, kai tai bus nuspręsta teismo sprendimu, rodo jo, kaip šilumos vartotojo, piktnaudžiavimą savo teisėmis, neatsakingumą, savo padėties privilegijuotinumą kitų šilumos energijos vartotojų, laiku mokančių už gaunamą energiją, atžvilgiu.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir tą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ištirti atsakovo pateiktą klausimą ar Kauno miesto savivaldybė galimai nesumokėjo ieškovui už sunaudotą šiluminę energiją pagal jai pateiktas sąskaitas. Įstatymų leidėjas numatė, jog šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstų faktinių duomenų apie tai, kad Kauno miesto savivaldybė atsiskaitė ieškovui už atsakovo sunaudotą energiją, atsakovas teismui nagrinėjant bylą teisme nepateikė.

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pareikšto ieškinio ribose, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes ir faktus, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2, 3 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.