Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-37-383-2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-12-19
Bylos Nr.: 1A-37-383-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-52-1-00201-2011-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
Kaltinamasis: A. V.
Nukentėjusysis: V. V.
Advokatai: Kęstutis Staniulis, Antanas Pliauga

Kategorijos

1.2.7.6Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.)

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-383-2013

Teisėja Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00201-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.6.; 2.4.6.4.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Vidai Butiškienei, Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, išteisintajam A. V., išteisintojo gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, nukentėjusiosios V. V. atstovei K. V., atstovui advokatui Kęstučiui Staniuliui, ekspertėms Vidai Kilikevičienei ir Agnei Šiaulytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. V. atstovės K. V. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnyje. Civilinis ieškinys, pareikštas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, apie 21.00 val., Š. R. ir D. R. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, lovoje, pasinaudodamas nukentėjusiosios V. V., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, gulinčiai užkišdamas ranką vieną kartą už kelnaičių, pirštais liesdamas nukentėjusiosios lytinius organus, po to suimdamas V. V. už jos rankos ją pakišo po savo trumpikėmis, ranką vieną kartą uždėjo ant savo lytinių organų, taip atliko tvirkinimo veiksmus nukentėjusiosios mažametės V. V. atžvilgiu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

Nukentėjusiosios V. V. atstovė K. V. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir nuteisti A. V. pagal BK 153 straipsnį. Skunde nurodo, kad teismas vertino tik liudytojų, kuriuos prašė apklausti kaltinamasis, parodymus, o kaltinamojo A. V. duoti parodymai nukreipti į jų asmeninius santykius, siekiant įrodyti, kad pareiškimą nukentėjusiosios atstovė parašė tik iš asmeninių paskatų. Pagrindiniai įrodymai, apeliantės teigimu, yra nukentėjusiosios V. V. parodymai, duoti 2011-04-13 Alytaus rajono apylinkės teisme, šioje apklausoje nukentėjusioji nedviprasmiškai patvirtino jos įstatyminės atstovės pareiškime išdėstytas nusikaltimo aplinkybes. Apeliantė pažymi, kad, kitaip nei nurodoma nuosprendyje, visi nesutarimai šeimoje prasidėjo po to, kai jai apie sutuoktinio nusikalstamą veiką papasakojo nukentėjusioji, tačiau teigia, kad iki šiol jokių su skyrybomis suijusių klausimų su A. V. nesprendė. Apeliantė skunde nurodo, kad liudytojos G. R. parodymai yra melagingi ir šališki kaltinamojo naudai, o liudytojo J. L. V. parodymai taip pat surašyti netiksliai. Apeliantės manymu, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyta į visus pateiktus klausimus.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras taip pat skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. V. kaltu pagal BK 153 straipsnį ir nuteisti jį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kuriuos rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei patenkinti priteisiant iš A. V. nukentėjusiosios V. V. naudai 2500 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Skunde prokuroras nurodo, kad teismo nuosprendis dėl A. V. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nukentėjusiosios V. V. parodymus laikė nepatikimais, kadangi mažametė nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad kaltinamasis jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tokius pat veiksmus ji nurodė ir atliekant ekspertizę. Ekspertizės akte užfiksuota, kad pokalbio apie nagrinėjamą įvykį metu nukentėjusioji jaučiasi nesaugi, nenori atgaminti aplinkybių, tačiau paraginta iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės filialo Vaikų raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus specialistų pateiktą informaciją vertino kaip nepatvirtinančią kaltinamojo kaltės, o nukentėjusiajai diagnozuoto sutrikimo nesiejo su konkrečiais tvirkinimo veiksmais.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas ekspertizės aktą ir ekspertės apklausą teisminio nagrinėjimo metu, padarė išvadą, kad ekspertės parodymai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, kadangi atliekant ekspertizę buvo bendrauta tik su vaiku, o su tėvais – ne. Tačiau nepilnametei nukentėjusiajai ekspertizė buvo atlikta Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje, taigi jau iš pavadinimo matyti, kad ekspertizės atliekamos vaikams ir paaugliams, be to, ekspertė teisme paaiškino, kad ekspertizės specifinė savybė, kad bendraujama tik su vaikais, bendrauti su tėvais nereikia, vyksta gyvas bendravimas su vaikais. Apeliantė pažymi, kad nukentėjusioji V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus teisėjui, tiek ekspertams nurodė tik tuos du judesius, pasakojo vienodai, savo žodžiais. Ekspertė, dalyvaudama nagrinėjant bylą teisme, pažymėjo, kad nukentėjusioji pasakojo vienodai savo žodžiais ir atkartojo tas pačias realistines detales.

Apelianto teigimu, nukentėjusios įstatyminės atstovės K. V. materialinis suinteresuotumas nutraukti santuoką su kaltinamuoju, apkaltinant jį ištvirkavimu, tam panaudojant dukrą niekuo nepagrįstas, kadangi K. V. teismui parodė, kad jau nuo 2011-02-04 ji su kaltinamuoju kartu negyvena, jai sunku pragyventi, o išsiskyrusi gautų kompensacijas, tačiau skyrybų nori ne dėl to, kad kaltinamasis mokėtų alimentus. Apeliantas nurodo, kad nors teismas padarė išvadą, kad liudytojai J. L. V., B. V., G. R. viską žinojo apie sutuoktinių gyvenimo detales ir nesantaiką, tačiau tokia išvada neatitinka tikrovės, kadangi sutuoktiniai A. V. ir K. V. su dviem dukrom gyveno atskirai nuo minėtų liudytojų ir logiška, kad kiti asmenys negalėjo žinoti visų sutuoktinių gyvenimo aplinkybių.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad jam abejones sukėlė veikos padarymo laikas, kadangi kaltinime nurodytas tik laikotarpis, kuris siejamas su kaltinamojo sesers atvykimu iš užsienio. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos auka yra mažametė mergaitė, kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 7 metai, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis pagrįstai siejamas su kaltinamojo sesers grįžimu iš užsienio, o šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje apklausti asmenys. Teismui abejones sukėlė ir tai, kad nukentėjusioji apie jos atžvilgiu 2010 metų gegužės mėn. padarytą veiką motinai papasakojo tik 2011 metų vasario mėn. Tačiau, apelianto teigimu, byloje apklausta liudytoja K. B., teikusi mažametei nukentėjusiajai konsultacijas parodė, kad mergaitės ilgas neprasitarimas aiškinamas kaip vaiko gynybinis mechanizmas, kurį vaikai įvardija kaip pamiršimą.

Apelianto manymu, teismas neįvertino nusikalstamos veikos pobūdžio, nesivadovavo logikos dėsniais, dėl to padarė šališką išvadą, kad kaltinamojo, liudytojos G. R. bei liudytojų kaltinamojo tėvų J. L. V., B. V. parodymai nuoseklūs, o atmetė ekspertizės akto ir ekspertės atlikusios tyrimą parodymus, Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus specialistų pateiktas išvadas, kaip įrodymų šaltinį, neįvertindamas šių įrodymų šaltinio specifikos. Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl kaltinamojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji mažametė V. V. patyrė dvasinį sukrėtimą, pergyvenimus, pažeminimą, buvo pažeista jos seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, ekspertizės akte konstatuota, kad nagrinėjamas įvykis V. V. psichikos būseną veikė ir tebeveikia psichotraumuojančiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais manytina, kad nukentėjusiajai turėtų būti priteistina 2500 litų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė bei jos atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nukentėjusiosios V. V. atstovės K. V. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro bei nukentėjusios įstatyminės atstovės K. V. apeliacinių skundų argumentus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl A. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nevertino įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos ir padarė neteisingą, surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą BK 153 str. numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. padarė Lietuvos Respublikos 153 str. numatytą nusikalstamą veiką, o būtent:

A. V. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gegužės 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, apie 21.00 val., Š. R. ir D. R. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, lovoje, pasinaudodamas nukentėjusiosios V. V., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, gulinčiai užkišdamas ranką vieną kartą už kelnaičių, pirštais liesdamas nukentėjusiosios lytinius organus, po to suimdamas V. V. už jos rankos ją pakišo po savo trumpikėmis, ranką vieną kartą uždėjo ant savo lytinių organų, taip atliko tvirkinimo veiksmus nukentėjusiosios mažametės V. V. atžvilgiu.

Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmetė nukentėjusios mažametės V. V. parodymus ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadą, motyvuojant, kad šie įrodymai yra nepatikimi ir neįrodančiais kaltinamojo kaltės, o kitų įrodymų nėra. Apylinkės teismas taip pat nurodo, kad galėjo mergaitės parodymus įtakoti motina K. V., kuri yra materialiai suinteresuota nutraukti santuoką. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo toks įrodymų vertinimas yra nepagrįstas, ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios kategorijos bylose ( mažamečio tvirkinimas) įrodymų šaltiniai yra tik mažamečio asmens parodymai bei ekspertizių išvados dėl mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumo. Kadangi tokiose bylose liudytojų nebūna, o būna tik nukentėjęs mažametis ir kaltininkas.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. V. del jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su K. V., kuri turėjo du vaikus – V. ir E., susituokęs jau trejus metus. Vėliau jis sutuoktinės mergaites įsivaikino. Su žmona susipyko 2011 m. gruodžio pabaigoje dėl ankščiau jau subrendusių šeimyninių aplinkybių: žmona nenorėjo su juo turėti vaikų, dirbo iki vėlumos, užgirdo kalbų apie jos neištikimybę. Jų santykiai tapo šalti – nebendravo iki sausio pabaigos, ilgą laiką jis ir pats buvo išvykęs į komandiruotę. Norėjo taikytis su žmona, tačiau vasario mėnesį K. jam pasakė, kad jai dukra V. papasakojusi, kad jis neva atlikęs tvirkinamuosius veiksmus įdukros V. atžvilgiu. Jis buvo labai nustebęs, nes visą laiką, iki menamo įvykio ir po jo vaikai normaliai su juo bendraudavo, atsiguldavo šalia jo, prisiglausdavo, kartu žiūrėdavo televizorių. Jis pasiimdavo vaikus, tame tarpę ir V., iš darželio, šie džiaugdavosi jo atėjimu, prašydavosi būti nuvedami pas jo tėvus. Mažesnę žmonos dukrą E. jis labiau rūpindavosi- maudydavo, valdydavo užpakalį, o į V., kadangi buvo vyresnė, reikalus nesikišdavo – būdavo jai užmigus tik nunešdavo ją į lovą, numaudavo jai pėdkelnes, arba iki apatinių drabužių. Tokie jo nuomone nepagrįsti žmonos kaltinimai prasidėjo tik po to, kai jie susipyko gruodžio mėnesį ir jis išėjo iš namų, nes iki to laiko jo santykiai su žmona buvo normalūs. Mano, kad jo žmona, apkaltindama jį įdukros tvirkinimu, nori tokiu būdu su juo nutraukti santuoką, todėl ir ieško preteksto. Dėl nieko kito žmona negalėtų jam priekaištauti, nes nėra prie ko prikibti - jis esąs pavyzdingas šeimos žmogus, negeriantis, uždirbantis, ištikimas. mano, kad dabar tas jai labai naudinga, ir tai daro iš išskaičiavimo - kadangi jis sutiko įsidukrinti jos vaikus, nutraukus santuoką, ji gautų iš jo išlaikymą vaikams. Nusikalstamos veikos menamą laikotarpį jis labai vėlai grįždavo į namus, nes grįžęs iš valdiško darbo, prasidedančio 7 val., apie 17valandą baigdavo, paimdavo vaikus iš darželio, ir vėl eidavo dirbti privačiai pas G. R. - jos namuose atlikinėjo remonto darbus, tad grįždavo tik apie 22-23 val. pas G. R. dirbo iki rudenio. Dar iki įvykio su žmona būdavo nesutarimų, kurių metu ji jam grasindavo jam padarysiantį viską, kad ji galinti padaryti viską, jei jis kapstysis po jos gyvenimą ir bandysiąs ką nors sužinoti apie ją. Jis pats yra iš žmonių girdėjęs, kad žmona turinti kitą ir susitikimams naudojasi jos dirbamu vėlyvu darbu. Mano, kad V. yra traumuota, nes jo žmona jau iki jo turėjusi tris vyrus, tad V. jis yra jau ketvirtas tėvas, tad mergaitė visa tai galėjo pairti ir ankščiau. Teigia nesuprantantis, kodėl būtent toks veikos laikotarpis jam inkriminuojamas, kai visą tą laiką pas juos gyveno jo sesuo, be to, visą tą laiką jo iki vėlumos net nebūdavo. Civilinio ieškinio nepripažįsta ( teisiamojo posėdžio protokolas t.1, b.l.141).

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė K. V. parodė, kad inkriminuojamu laikotarpiu pas juos būdavo ir nakvodavo kaltinamojo sesuo O.. Apie tvirkinimą ji sužinojo iš savo dukros V., kuri jai vasario mėnesį papasakojo, kad kai buvo šilta ir kai buvo grįžusi teta, kaltinamasis, kai V. miegojo salone su sese, atėjo tėtė, atsigulė ir buvo užkišęs savo ranką šiai už kelnaičių, o po to paėmęs šios ranką ir užkišęs sau už kelnaičių. Dukra apsimetė mieganti, o kai prabudo, pasiprašė į lovą. Dukra apie įvykį papasakojo po ilgo laiko, nes sakė, kad buvo pamiršusi, o kai atsiminė, bijojo, kad mama pasakys kaltinamajam. Ji klausinėjo dukros dėl jos atžvilgiu atliktų veiksmų- dukra sakė, kad jautusi plaukus ir kalniuką. Nurodo, kad su kaltinamuoju puikiai sutarė, jokių konfliktų ir kalbos apie santuokos nutraukimą iki įvykio nebuvo, nors ji ir nesutiko turėti vaikų su kaltinamuoju. Nors iki kaltinamojo buvo ir kiti vyrai, tačiau norėjo, kad jos vaikus įvaikintų būtent kaltinamasis. Jos teigimu, santuoka pradėjo irti tik po įvykio. Nurodo, kad dukros V. elgesyje jokių pokyčių dėl emocinės būklės po įvykio nepastebėjusi- dukros jautrumą matė tik tuomet, kai pradėjo eiti į pirmą klasę: tiek iki įvykio, tiek ir po jo V. santykiai su kaltinamuoju nebuvo pasikeitę: kaltinamasis buvo rūpestingas tėvas, V. griežtesnis, todėl V. kaip ir privengdavo, tačiau nežiūrint to, kaltinamasis buvo rūpestingas tėvas ir abi jos dukros kaltinamąjį mylėjo, laukdavo sugrįžtant kaltinamojo į namus, o kai būdavo kaltinamajam geresnė nuotaika, - ir prisiglausdavo prie jo, apkabindavo, kartu bendrai užmigdavo, po to tekdavo vaikus pernešti į lovą, todėl būtinybės vesti V. pas psichologą dėl jos emocinės būklės nebuvo, nes jei ką būtų pastebėjusi V. elgesyje, būtų kreipusi anksčiau. Pas psichologą kreipėsi tik tuomet, kai dukra papasakojo apie įvykį- ji buvo pasimetusi, nežinojo ką daryti, todėl ėjo konsultuotis pas psichologę. Psichologė trečio apsilankymo metu patarė jai kreiptis su pareiškimu į policiją, nors psichologė su dukra apie įvykį nekalbėjo. Parodė, kad ji kreipėsi dėl skyrybų, nes jai sunku išgyventi, kad galėtų susitvarkyti socialines pašalpas, kurias gautų būdama išsiskyrusi, gauti kompensacijas. Su kaltinamuoju kartu nebegyvena nuo vasario 4d., kai kaltinamajam pasakė apie tai, ką išgirdo iš dukros apie įvykį. Kaltinamojo reakcija buvo, kad mergšė prisižiūrėjo televizoriaus. Civilinio ieškinio dėl dukros vardu nereiškia, nes jai tai neaktualu ( teisiamojo posėdžio protokolas t.1, b.l.143).

Liudytojas J. L. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, kad marti viską dėl įvykio išsigalvojo, nes siekia bet kokiu būdu su juo išsiskirti, gauti pinigus už įvaikintų vaikų išlaikymą, pats matęs sutuoktinių konfliktą. Atėjusi pas jį K. verkė, kad negyvens su A., kad ištvirkino V.. Parodė, kad įdukros gražiai bendravo su kaltinamuoju, glaustėsi prie jo, buvo aprūpintos (teisiamojo posėdžio protokolas t.1., b.l.152).

Liudytoja B. V. parodė, kad yra kaltinamojo motina, mano, kad jos sūnus neteisingai apkaltintas, nes vaikai jį mylėjo, kabindavosi už kaklo. Įdukros dažnai būdavo ir pas ją ir jokių pasikeitimų ji nepastebėjusi. Gegužės mėnesį buvo atvažiavusi jos dukra, kuri ir prižiūrėjo mergaites. Jai žinoma, kad jos sūnus susibarė su žmona per Kalėdas: sūnaus žmona buvo atėjusi pas juos ir sakė, kad negyvens su A., nes jis tvirkino V.. Mano, kad sūnaus žmona turi meilužį, nori skirtis, todėl reikėjo kuo tai apkaltinti jos sūnų ( teisiamojo posėdžio protokolas t.1, b.l.153).

Liudytoja G. R. parodė, kad pažįsta ir K., ir A. nuo 2008 metų, jie abu dirbo pas ją. Kaltinamasis darė jai namų remontą - dirbdavo pas ją nuo balandžio iki lapkričio po darbo nuo 18 val. iki 22-23 val. Ji ir pati palikdavo savo dukrą prižiūrėti pas A. ir jokių nusiskundimų nebuvo. Iš dukros pasakojimų girdėjo, kad V. žaidė neadekvačius žaidimus,: liepdavo mažesnei mergaitei ir jos dukrai nusimauti triusikus ir rodyti lytinius organus, juos krapštydavo, žiūrėdavo, vartojo žodžius „putė“. tą pastebėjo ir jos auklė. Pati mokėsi tuo metu psichologijos, todėl pastebėjusi, kad V. turi problemų – yra užsidariusi, sunkiai kontaktuojanti, mėgdavo žiūrėti erotinius filmus, labai prisirišusi prie motinos, jos klausydavo ir tos problemos yra senos, todėl galėjo būti primokinta mamos. Žino, kad kaltinamasis su K. susipyko per Kalėdas- tai jai sakė K., nes kaltinamasis iš kažkur sužinojo, kad K. turi meilužį. K. jai sakiusi, kad nori gyventi geriau, buvo susiradusi ispaną ir sakė, kad jį supakuos. K. sausio mėnesį jai pasakiusi, kad kaltinamasis lindo prie V. šiai miegant, o vasario mėnesį sakė „V., tu turi sakyti taip, o jei ne, mane pasodins“, kad reikia įtikinti mergaitę, kad ji kalbėtų, kitaip pačią uždarys už melagingus parodymus. K. šiuo įvykiu pradėjo kaltinti kaltinamąjį, kai kaltinamasis sužinojo, kad K. turi meilužį, o kadangi kaltinamasis negeria, nevaikšto pas kitas, nemuša žmonos, todėl K. reikėjo rasti priežastį atsikratyti kaltinamuoju. Kadangi K. dirbo pas ją biliardinėje, ji žinojo, kad K. namo grįždavo kada norėdavo, važiuodavo su vyrų kompanija prie ežero, biliardinėje vartojo su jais alkoholį, tad dažnai A. jos atvažiuodavo neblaivios parsivežti. A. buvo naivus, viską toleruodavo, o viską šeimoje valdė K. ( teisiamojo posėdžio protokolas t.1.,b.l.165).

Liudytoja K. B. parodė, kad dirba psichologe ir pas juos į tarnybą vasario mėnesį kreipėsi dėl dukters V. emocinių problemų motina., sakydama, kad pasikeitė mergaitės elgesys, sunku ją atplėšti nuo savęs, bijanti likti viena, tačiau pirmo apsilankymo metu priežasties nenurodė, todėl jos darbo tikslas buvo saugumo atstatymas mergaitei. Dirbant su mergaite ji pastebėjo, kad jos emocijos sutrikusios, labai silpnas saugumas. Ji pati su mergaite apie įvykį nekalbėjo, ir tik trečio susitikimo metu pakviesta atvykti tik viena mama pasakė, kad prie mergaitės galėjo būti seksualiai priekabiaujama, kad mergaitės ranka buvo paimta ir liečiama prie vyro lytinių organų, todėl mergaitės elgesį ji pradėjo sieti su mamos pateikta informacija ir pasiūlė dėl įtarimų kreiptis į policiją. Mergaitei buvo suteikto 11 konsultacijų, po kurių buvo atstatytas jos saugumas. Mergaitė ilgą laiką nepasakojo apie įvykį dėl to, kad veikė žmogaus gynybos mechanizmas, ką vaikai įvardija žodžiu „pamiršau“. Matė emocinį mergaitės sutrikimą ( teisiamojo posėdžio protokolas t.2.,b.l.7).

Liudytoja L. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį pažinojo anksčiau, nei K., ir su abiem santykiai normalūs buvo. Turi ji dukrą ir jos dukra žaisdavo su V.. V. buvo linksma, bet pastebėjo, kad mergaitė pasikeitė, tapo nekalbi, tyli, rami. K. po Kalėdų, vasario mėnesį jai pasakojusi apie tai, jog V. jai sakiusi, kad prie vaiko lindo V., kad dėl to kreipėsi pas psichologą ( teisiamojo posėdžio protokolas t.2., b.l. 27).

Ekspertė Vida Kilikevičienė parodė, kad darė ekspertizę iš duomenų, kuriuos turėjo. Nurodė, kad atliekant ekspertizę, su tėvais nebuvo bendraujama. Ekspertizės metu nustatė, kad V. augusi sudėtingoje aplinkoje ir jau vaikystėje jai buvo konstatuotas emocijų sutrikimas. Dabar nustatyti sutrikimai gali būti siejami su įvykiu, jeigu mergaitė nebūtų turėjusi sudėtingos aplinkos, tačiau mergaitė augusi sudėtingomis sąlygomis, neturint emocinio ryšio su mama, todėl šios sąlygos turi įtaką jos būsenai. Vaiko vertimas prisiminti, kalbėti yra jau psicho traumuojanti situacija. Ekspertizės metu nebuvo įrodymų, kad mergaitei būtų nurodyta, ką jai buvo nurodyta kaip kalbėti apie įvykį, kad pasakojo apie įvykį prašyta mamos. Ekspertizės metu jautėsi, kad mergaitei sunku pasakoti apie įvykį, kad bijojo pasakoti, ypač kai buvo liečiama įvykio tema. Parodė, kad yra tipiška situacija, kad vaikas iš karto visko nepapasakojo, kad galėjo įvykį atgaminti ir po metų, nes vaikas jaučiasi nesaugus, negauna palaikymo, todėl dažniau vaikai iš karto labiau nepasakoja, negu pasakoja. Parodė, kad ekspertizės metu yra nustatinėjama, ar yra pasakyta viskas vaiko kalba ar jis kažką kartoja ir perteikia tai tik vaiko kalba. Pokalbio metu buvo matyti, kad mergaitė apie įvykį pasakojo nuo savęs, labai vienodai, savo žodžiais ir atkartojo tas pačias realistine detales kad „ranką padėjo ant mano putės“, kad labai natūraliais mergaitės žodžiais: „kalniukas, plaukai, pimpalas, putė“, kad pasakė tik tuos du judesius ir tai visiems pakartojo daugybę kartų - informacija skiriasi tik smulkiose detalėse. todėl jos kalboje nėra prieštaravimų. Nenustatė, kad mergaitę buvo galima kažkaip paveikti ( t.2., b.l.9, 68).

Ekspertė psichologė A. Šiaulytė parodė, kad nebuvo nustatytas padidintas nukentėjusios V. polinkis fantazuoti. Mergaitė labai realistiškai pasakojo apie įvykius „ su ranka jaučiau daug plaukų ir mažą kalniuką“. Šis apibūdinimas labai realistiškas jos amžiui ir žinioms ( t.2., b.l.80).

Mažametė nukentėjusioji V. V., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei, darant apklausos vaizdo ir garso įrašą, parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Turi sesę. Po mokyklos žiūri televizorių, ruošia pamokas. Turi auklę J.. Kartu gyvena su aukle, mama ir sese. Auklė kartu gyvena nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklą. Gyvena (duomenys neskelbtini). Sesės vardas E., o mamos K.. Anksčiau su jomis gyveno tėtis A.. Vasarą tėtės su jomis dar gyveno. Kodėl dabar tėtė su jomis negyvena, pasakyti labai bijo. Taip pat parodė, kad jų bute yra 2 kambariai. Ji su mama ir sese gyvena viename kambaryje, o auklė kitame kambaryje. Sesė miega su mama. Tėtis ateidavo pagulėt į jos lovą, jai nepatikdavo, kai tėtis ateidavo pas ją pagulėt. Parodė, kad jis jai darė viską. Bijo pasakyt, ką darė. Parodė, kad miegojo su sese salone. Ji su sese miegojo toje pačioje lovoje, kurioje pusėje ji miegojo, nepamena. Atėjo tėtis ir atsigulė prie jos. Tėtis jos ranką įsikišo į trusikus (piešinyje nukentėjusioji parodo į lytinius organus). Paaiškina, kad tėtis ją lietė (piešinyje rodo lytinius organus, kur lietė). Tėtis nemovė trusikėlių, kišo ranką į kelnytes. Paaiškino, kad taip buvo vieną kartą. Mergaitė tėčiui nieko nesakė. Kai viskas tai įvyko, buvo pavasaris ar vasara. Kai buvo įvykis, auklė dar negyveno kartu. Namuose tada buvo sesė ir tėtės sesė. Tėtės sesė sėdėjo prie kompiuterio. Kompiuteris buvo kitame kambaryje, nei ji su sese miegojo. Tėtės sesuo gyvena užsienyje. Tuo metu tėtės sesuo svečiavosi pas juos (duomenys neskelbtini), o gyveno pas tėtės tėvus. Ji nakvodavo ir (duomenys neskelbtini), ar tą kartą nakvojo, ji nepamena. Tėtės sesuo labai lepina vaikus, sakė, kad labai patinka vaikai. Kai ji nakvodavo jų namuose, miegodavo salone, kur ji su sese miegodavo. Tą dieną teta ilgai sėdėjo prie kompiuterio. Teta prie jų su sese atsigulus nebuvo. Parodė, kad kai teta nakvodavo pas juos, tai miegodavo vienoje lovoje, kitoje miegodavo mama su tėte, o ji pati su sese miegodavo kitame kambaryje. Tada mamos namie nebuvo. Mama dirba iki 12 valandos, ji dirba biliardinėje, (duomenys neskelbtini) g. Taip pat parodo, kad sudėjo tėčio drabužius ir jis išėjo. Mama pasakė, kad tai yra nusikaltimas. Parodo, kad pyksta ant tėčio, su juo dabar nebegyvena. Kai tėtis gyveno su ja, tai nueidavo kartu prie ežero, bet su juo linksma nebūdavo. Labiausiai linksma su mama ir krikšto mama. Mamai apie įvykį papasakojo po metų ar ilgiau. Buvo pamiršusi, o paskui prisiminė ir viską papasakojo mamai, nieko neslėpė. Per įvykį, tą vakarą ji miegojo su drabužiais. Dabar miega su pėdkelnėm ir maikute. Taip pat miega su triusikėliais. Kaip tada buvo apsirengusi nepamena. Ar tėtis išgerdavo, kai jis kartu gyveno, ji nepamenanti. Tą vakarą tėtis su savo sese nesivaišino. (b. l. 18-20, 21, 22, 23).

K. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė, kad jos mažametės dukros V. V., gim. 2003 m., atžvilgiu buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai (b. l. 4-5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis užfiksuotas butas, kambarys, kur V. V. atžvilgiu atlikti tvirkinamieji veiksmai (b. l. 6-7, 8-11).

Nukentėjusiosios V. V. parodymų patikrinimo protokolu, foto lentele, kur užfiksuota, kurioje vietoje buvo įvykdyta nusikalstama veika, t. y. mažametės atžvilgiu atlikti tvirkinamieji veiksmai (b. l. 26-27, 28-29).

Iš V. V. epikrizės iš Vaiko raidos centro matyti, kad V. V. buvo gydoma VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje nuo 2011-03-28 iki 2011-04-04 d., informuojant, kad įtariama seksualinė prievarta, emocijų sutrikimas vaikystėje. Remiantis individualių konsultacijų, psichodiagnostikos, stebėjimo duomenimis, šiuo metu vyrauja emocijų sutrikimas: mergaitė išgyvena situacinę emocinę įtampą, nerimą, jai būdingas žemas savęs vertinimas. Mergaitė apie netinkamą tėvo elgesį su ja pati spontaniškai nepasakojo, pusiau struktūruoto pokalbio metu nenoriai jį apibūdina kaip ,,blogą“, ,,negerą man“, ji jo nemylinti. Kalbant apie tėvą, mergaitė ima labiau nerimauti ir akivaizdžiai vengti šios pokalbio temos. Seksualiai išreikšto mergaitės elgesio bendravimo su kitais vaikais ar žaidimų metu nestebėta, tačiau užduotys apie žmogaus kūno dalių, ypač intymių kūno dalių, įvardinimą ir jų paskirtį, mergaitei kelia didžiulę įtampą. V. V. adekvačiai suvokia aplinką, vertina veiksmus, jis fantazijų lygis bei įtaigumas atitinka amžiaus normas (b. l. 59).

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nustatyta, kad Iki šio ikiteisminio tyrimo kartu gyveno mergaitės tėtis, kuris buvo ją ir jos sesę įsivaikinęs (tai nebuvo jos biologinis tėtis). Šiuo metu jis yra įtariamasis šioje ikiteisminio tyrimo byloje. V. mokosi 1 klasėje, mokslai sekasi gerai, mergaitė lanko dailės būrelį, baseiną. Iš V. V. asmens sveikatos istorijos iš Alytaus poliklinikos žinoma, kad ji stebima gydoma šioje gydymo įstaigoje nuo gimimo. Ankstyvas jos psichomotorinis vystymais buvo savalaikis, normalus. Sirgusi ji viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, plaučių uždegimu, vėjaraupiais, 2004 m. - anemija. Kitomis sunkesnėmis somatinėmis ligomis nesirgusi. Paskutinis įrašas šioje jos asmens sveikatos istorijoje 2011 03 22, gyd. L. J.: „siuntimas į Vaiko raidos centrą pagal baudžiamąją byla, diagnozė: problemos, susijusios su įtariamu blogu artimo asmens seksualiniu elgesiu su vaiku (Z61.4).Iš V. V. asmens sveikatos istorijos iš Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės žinoma, kad 2009 07 28 V. V. buvo konsultuota logopedės, siųsta dėl tarimo ir kalbos sutrikimų, logopedės žymesnių sutrikimų nekonstatuota, diagnozė nenustatyta, konsultuoti - prieš mokyklą. Žinoma, kad jau po šioje byloje nagrinėjamo įvykio V. V. nuo 2011-03-28 iki 2011-04-04buvo stebėta, gydyta Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės filiale Vaiko raidos centras vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje (ligos istorijos Nr.257 N), nustatyta jai diagnozė: įtariama seksualinė prievarta. Emocijų sutrikimas vaikystėje. Motinos nusiskundimai atvykus: nervinga, dirgli, verksminga, neramiai miega. Gyvenimo ir ligos anamnezė iš šios ligos istorijos: V. - vyresnė iš dviejų seserų, šiuo metu gyvena su mama ir seserimi. Abi dukterys skirtingų tėvų. Prieš 4 metus mama ištekėjo, abi mergaites motinos vyras įsidukrino. Mergaitė gimė iš normalaus nėštumo ir gimdymo. Ankstyvoji psichomotorinė raida savalaikė. Nuo 1,5 metų amžiaus pradėjo lankyti darželį. Lankė kelis mėnesius, vėliau mama augino namuose, nes neturėjo darbo. 4 metų amžiuje V. vėl pardėjo lankyti darželį, vaikų kolektyve adaptavosi sunkiai, nenorėjo eiti, verkdavo paliekama. Mokyklą lankyti pradėjo laiku, mokslai sekasi gerai, ypatingai patinka matematika, lanko dailės būrelį. Mergaitės patėvis išvyko iš namų (į komandiruotę) 2010 m. lapkričio mėnesį. Šių metų vasario pradžioje mergaitė mamai papasakojo, kad „tėtis lietė ją, kišo jos ranką prie savęs". Mama perpasakoja mergaitės žodžius, kad šis įvykis vyko 2010 m. vasarą. Mamos duomenimis, mergaitė porą dienų ruošėsi mamai papasakoti, sakiusi, kad „noriu su tavimi pakalbėti". Kelis kartus mergaitė mamai sakiusi: „tik nesakyk tėčiui, nes jis supyks, nes aš apsimečiau mieganti". Taip pat mama prisiminė, kad nuo praėjusios vasaros pabaigos, V. dirglesnė, irzlesnė, nenoriai pasilikdavo namuose, norėdavo daugiau būti su mama. Mergaitei papasakojus, mama kreipėsi psichologo konsultacijai į PPT, taip pat, kreipėsi į policiją, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, planuojama mergaitės apklausa. Dėl padidėjusio jautrumo, dirglumo, nerimastingumo, sutrikusio miego kreipėsi gydytojo konsultacijai, įvertinus emocinę mergaitės būklę, atsiųsta stacionariniam gydymui į VRC. Psichikos būsena atvykus: išvaizda, fizinė raida atitinka amžių, apsirengusi tvarkingai. Naujoje aplinkoje jaučiasi nedrąsiai, įsitempusi, nerimastinga. Glaudžiasi prie mamos, nesitraukia nuo jos. Kalbinama, atsako trumpai, dažniausiai „taip, ne". Temų neplėtoja. Emocijos slopinamos. Palaipsniui apsipranta naujoje aplinkoje, tampa aktyvesnė pokalbio metu. Akių kontaktą palaiko. Sako, kad atvyko „pailsėti nuo sesės - ji pyksta, rėkia, blogai miega". Užklausus apie tėvą, mergaitė nutyla, susigūžia, lyg išsigąsta. Individualių konsultacijų metu kontaktas su mergaite užmezgamas palaipsniui: pradžioje vyrauja nerimas, įtampa. Mergaitė atsargiai, palaipsniui, stebėdama ir vertindama suaugusįjį, įeina į emociškai artimesnį kontaktą. Išdrąsėjusi, noriai žaidžia žaidimus, atlieka pateikiamas užduotis. Dažniausiai renkasi jau žaistą stalo žaidimą, taip sukurdama sau saugumą bei kontroliuodama situaciją. Apie tėvą vengia kalbėti, akivaizdžiai padidėja jos nerimas bei atsiribojimas. Emocijos labai slopinamos, kontroliuojamos. Psichologo išvada: mergaitė individualių užsiėmimų metu prieinama kontaktui. Gerai adaptuojasi naujoje aplinkoje, noriai eina į konsultacijas, tikslingai atsako į klausimus apie mokyklą, šeimą. Pati vengia kalbėti apie tėtį, tik paklausta, nenoriai jį apibūdina kaip „blogą", „negerą man", ji jo nemylinti. Kalbantis apie tėtį mergaitė ima labiau nerimauti ir akivaizdžiai vengti šios pokalbio temos. Mergaitės emocijos gyvai nereiškiamos, emocinis fonas stabilus, vyrauja teigiama, geranoriška nuotaika, džiaugiasi jai skiriamu dėmesiu. Mergaitė linkusi užsisklęsti, nepasakoti apie savo išgyvenimus. Remiantis psichodiagnostikos (HTP, „nebaigti sakiniai") duomenimis mergaitė išgyvena situacinę emocinę įtampą, nerimą, jai būdingas žemas savęs vertinimas. Aplinka jos suvokiama kaip frustruojanti, nesaugi, nepatikima, projektuojamos problemos bei uždarumo tendencijos šeimoje. Stipriai išreikšta agresijos baimė ir apsaugos poreikis, netvirtos savo padėties gyvenime pojūtis, susirūpinimas šiandienos problemomis. Mergaitė komunikabili, gebanti lengvai užmegzti kontaktą, tačiau stebimas didelis nepatenkintas jos bendravimo poreikis, nepasitenkinimas emocinėmis sąveikomis. Išsako teigiamą nuostatą mamos, kuri yra jai emociškai reikšmingas asmuo, atžvilgiu bei negatyvų požiūrį į tėtį (Jis blogas", Jis labiausiai supykdo"). Skyriuje mergaitė buvo su mama. Naujoje aplinkoje adaptavosi palaipsniui. Pradžioje buvo nedrąsi, nerimastinga, daugiau laiko leido su mama. Po poros dienų pradėjo bendrauti, žaisti su kita, panašaus amžiaus mergaite. Dominavo teigiama nuotaika, tačiau buvo stebimas nerimas, įtampa, kai ją užkalbindavo suaugęs. Specialistų komandos išvados ir rekomendacijos gydymui: remiantis individualių konsultacijų, psichodiagnostikos, stebėjimo duomenimis, šiuo metu vyrauja emocijų sutrikimas: mergaitė išgyvena situacinę emocinę įtampą, nerimą, jai būdingas žemas savęs vertinimas. Aplinka suvokiama nesaugi, nepatikima, projektuojamos problemos bei uždarumo tendencijos šeimoje. Stipriai išreikšta agresijos baimė ir apsaugos poreikis, netvirtos savo padėties gyvenime pojūtis. Tęsti tolesnę psichologinę pagalbą, orientuotą į artimo santykio sukūrimą, palaikymą, atspindėjimą, iškilusių sunkumų sprendimą, jausmų tinkamą raišką ir jų suvokimą. Kitos medicininės dokumentacijos šios ekspertizės atlikimui nepateikta. Ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė V. V. atlikta vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje, valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje, Vilnius. Psichikos būsena: sąmoninga, žino savo vardą, pavardę, kiek jai metų, kiek metų jos artimiems žmonėms, su kuo ji gyvena ir pan. Pokalbio pradžioje kiek nedrąsi, vėliau pamažu į pokalbį įsitraukia, tampa drąsesnė, žvalesnė. Pasiguodžia, jog mokykloje sėdi viena, patiria patyčias, vaikai šaiposi, sakydami jai, anot jos, kad "aš esu boba". Apie byloje nagrinėjamą įvykį kalba nedrąsiai, keik užsikirsdama, tačiau papasakoja: „kai mamos nebuvo namuose, tėtis kišo mano ranką sau į triusikus ir dar savo ranką kišo man į triusikus. Truputį palaikė ranką man ant putės ir palaikė mano ranką ant jo pimpalo. Man neskaudėjo, bet nepatiko. Buvo baisu. Aš apsimečiau, kad prabudau ir paklausiau, ar galiu nueiti į savo lovą, ir nuėjau. Mamos nesulaukiau, kol grįžo iš darbo, užmigau. Ne iš karto pasakiau mamai. Buvau pamiršusi. Kai mama paklausė, ar aš turiu kokių paslapčių, ir tada prisiminiau, ir papasakojau jai. Mąstymas nuoseklu, logiškas, vyrauja konkretus. Asmenybė pagal amžių nebrandi, vaikiška. Kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį, mergaitė įsitempusi, nerimastinga, pažemintos nuotaikos, kalba nedrąsiai tardama žodžius, kiek mikčiodama ir užsikirsdama. Pakeitus pokalbio temą - linksma, žvali, noriai dalyvaujanti įvairiose veiklose - skaito, piešia. Emocijos išlieka jautrios, labilios, greit kintančios. Intelektas - pagal amžių. Dėmesio koncentracija pakankama. Suvokimo sutrikimų nekonstatuota. Be aktyvios psichoprodukcijos. Psichologinis tyrimas: tyrimo metu naudoti metodai: stebėjimas, pusiau struktūruotas interviu, psichodiagnostika (HTP, 10 žodžių, atskiri WISC-III subtestai, C AT), gautos bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos analizė. Kontaktas produktyvus, prasmingas; tiriamoji pradžioje kiek susikausčiusi, susigūžusi, nerimauja, nuotaika pažeminta. Į klausimus atsako aiškiai, palaiko pastovų akių kontaktą. Elgesys atitinka situaciją, adekvatus. Tyrimo situacijoje orientuojasi gerai, užduotis vykdo tinkamai. Tiriamosios psichinės veiklos tempas vidutinis normalus; veikla produktyvi. Dėmesį sukaupia ir išlaiko. Atminties procesų sutrikimų nenustatyta. Mąstymas daugiau konkretus-funkcinis; tiriamoji sugeba susieti įvykius į loginę struktūrą bei nustatyti jų priežasties-pasekmės ryšius. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Tiriamosios protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį ir tai atitinka pakankamai aukštą pasiekimų motyvaciją. Asmenybė nebrandi, vaikiška, jai aktualus bendravimas referentinėje mergaičių grupėje, reikšmingų suaugusiųjų pripažinimas ir palaikymas (ypatingai mamos), yra draugiška, prieraiši. Veikloje aktyvi, spontaniška; domina individualūs ar aktyvūs žaidimai draugų tarpe. Padidintas polinkis į įtaigumą nenustatytas, tačiau tiriamosios gyvenimo patirtis nepakankama, ji negali Visapusiškai įvertinti sudėtingesnių įvykių, prognozuoti jų eigos, numatyti tolimųjų pasekmių, ko pasekoje ji gali būti naivi, patikli, paklusni, ypatingai jai nesuprantamose situacijose. Būdingos teigiamos, šiltos emocijos. Frustruojančiose ar subjektyviai sudėtingose situacijose tiriamajai aktuali reikšmingų suaugusiųjų , pagalba, būdingos išgąsčio reakcijos, pradeda nerimauti, jaučiasi nesaugi. Tiriamoji neturi žinių apie lytinius santykius, nesupranta ių reikšmės; tuo labiau, ii nesupranta seksualinės prievartos, tame tarpe ir tvirkinamųjų veiksmų esmės, juridinės reikšmės, padaromos žalos ir kt. Pokalbio apie byloje nagrinėjamą įvykį metu tiriamoji jaučiasi nesaugiai, nenori atgaminti reikšmingų byloje aplinkybių; akivaizdžiai sunerimsta bei įvardina bijanti apie tai pasakoti. Kalba tik paraginta, atsakydama į klausimus: „bijau sakyt... Tėtis mane išprievartavo. Nežinau, ką reiškia išprievartavo... kad kažką blogo padarė. Mama pasakė. Vasarą ar pavasarį - pernai. Tėtis – A.. Vieną kartą. Alytuj, namuose, kur dabar gyvenu. Salione. Naktis buvo, nes buvo tamsu. Lovoj. Apsimečiau, kad miegu... Kada eisiu pas mamą? [tiriamajai dar labiau sukyla nerimas, nori eiti pas mamą]... Kai padarė kažką - bijojau. Nežinojau, kas bus, bet bijojau... Ten tėtis su mama miegodavo. Sesė buvo nuėjus pagulėti į tą lovą, ir aš sugalvojau pagulėti. Yra buvę, kad miegodavom visi kartu. Tėtis atsigulė... jis ir taip gulėjo toj lovoj prie sesės. Kol migdė sesę, aš atėjau, atsiguliau. O kai užmigdė sesę, jis nuėjo į kitą lovos galą [pusę]. Aš tada gulėjau vidury. Mama buvo darbe. Tada įau prievartavo mane. Iš karto. Šviesa buvo išjungta. Tamsu buvo. Įsikišo mano ranką sau į triusikus ir dar savo ranką kišo man į triusikus. Nebuvau mačiusi tokių dalykų. Su ranka jaučiau daug plaukų ir mažą kalniuką. Daugiau nieko. Neilgai laikė. Man neskaudėjo. Apsimečiau, kad prabudau. Pasakiau, ar galiu nueiti į savo lovą, ir nuėjau. Savo lovoj verkiau. Po kokio pusvalandžio užmigau. Mamytės nesulaukiau, kol grįžo iš darbo. Ne iš karto pasakiau mamai: šiais metais. Nes greit pamiršau. Mama pasakė, ar turiu kokių paslapčių, ir prisiminiau. Kai negirdėjo, jis sėdėjo prie kompo, tai ir pasakiau. Po dienos ar dviejų jo nebebuvo. Dabar nesusitinku. Nereikia. Nenoriu. Kai buvo apklausos, kažką telefonu kalbėjo su marna. Susipyko labai. Apibendrinus turimą medžiagą, nustatyta, jog tiriamosios protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veikios ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį; jai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą), dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečių faktinių reikšmingų bylai aplinkybių (išorinės įvykių pusės, t.y. įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai, įvykių seka) ir duoti apie tai parodymus, tačiau ilgainiui jos duodami parodymai gali stokoti tikslumo, detalumo, ji gali nevalingai užmiršti įvykių detales ir kt. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį tiriamosios duodamiems parodymams; jos duodami parodymai realistiški, atitinka jos žodyną, pasižymi detalių gausumu. Byloje nagrinėjamo įvykio metu tiriamoji, remdamasi turimomis žiniomis, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. Šiuo metu, kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį, akivaizdžiai keičiasi tiriamosios būsena (susigūžia, tampa nerimastinga, jaudinasi, teigia bijanti pasakoti reikšmingas byloje aplinkybes), taigi stebimas iki šiol išliekantis įvykio psichotraumuojantis poveikis. Atsižvelgiant į visa tai, toliau tiriamosios apklausti nerekomenduojama, tuo labiau, jog pakartotinės apklausos veikia kaip antrinis traumavimas. Yra žinoma, jog iki ekspertizės tiriamoji lankėsi pas psichologą; rekomenduojama tęsti šias konsultacijas pagal poreikį. Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrinės psichologigijos ekspertizės išvados: Apibendrinus pateiktą medžiagą bei įvertinus tiriamosios V. V. psichikos būseną, žinoma, kad jos ankstyvas psichomotorinis vystymasis buvo normalus, savalaikis. 2009 m. ji konsultuota logopedės - žymesnių sutrikimų nekonstatuota. Iki byloje nagrinėjamo įvykio psichologų, psichiatrų V. V. netirta, nekonsultuota. Jau po šioje byloje nagrinėjamo Įvykio V. V. nuo 2011-03-28 iki 2011-04-04 buvo stebėta, gydyta Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės filiale Vaiko raidos centras vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta jai diagnozė: įtariama seksualinė prievarta. Emocijų sutrikimas vaikystėje. Buvo atsiųsta dėl nervingumo, dirglumo, verksmingumo, neramaus miego jau po to, kai ji papasakojo apie šį įvykį savo mamai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mergaitės psichikos būsena atvykus: išvaizda, fizinė raida atitinka amžių, apsirengusi tvarkingai. Naujoje aplinkoje jaučiasi nedrąsiai, įsitempusi, nerimastinga. Glaudžiasi prie mamos, nesitraukia nuo jos. Kalbinama, atsako trumpai, dažniausiai „taip, ne". Temų neplėtoja. Emocijos slopinamos. Palaipsniui apsipranta naujoje aplinkoje, tampa aktyvesnė pokalbio metu. Akių kontaktą palaiko. Sako, kad atvyko „pailsėti nuo sesės - ji pyksta, rėkia, blogai miega". Užklausus apie tėvą, mergaitė nutyla, susigūžia, lyg išsigąsta. Individualių konsultacijų metu kontaktas su mergaite užmezgamas palaipsniui: pradžioje vyrauja nerimas, įtampa. Mergaitė atsargiai, palaipsniui, stebėdama ir vertindama suaugusįjį, įeina į emociškai artimesnį kontaktą. Išdrąsėjusi, noriai žaidžia žaidimus, atlieka pateikiamas užduotis. Dažniausiai renkasi jau žaistą stalo žaidimą, taip sukurdama sau saugumą bei kontroliuodama situaciją. Apie tėvą vengia kalbėti, akivaizdžiai padidėja jos nerimas bei atsiribojimas. Emocijos labai slopinamos, kontroliuojamos. Psichologo išvada: mergaitė individualių užsiėmimų metu prieinama kontaktui. Gerai adaptuojasi naujoje aplinkoje, noriai eina j konsultacijas, tikslingai atsako į klausimus apie mokyklą, šeimą. Pati vengia kalbėti apie tėtį, tik paklausta, nenoriai jį apibūdina kaip „blogą", „negerą man", ji jo nemylinti. Kalbantis apie tėtį mergaitė ima labiau nerimauti ir akivaizdžiai vengti šios pokalbio temos. Mergaitės emocijos gyvai nereiškiamos, emocinis fonas stabilus, vyrauja teigiama, geranoriška nuotaika, džiaugiasi jai skiriamu dėmesiu. Mergaitė linkusi užsisklęsti, nepasakoti apie savo išgyvenimus. Remiantis psichodiagnostikos (HTP, „nebaigti sakiniai") duomenimis mergaitė išgyvena situacinę emocinę įtampą, nerimą, jai būdingas žemas savęs vertinimas. Aplinka jos suvokiama kaip frustruojanti, nesaugi, nepatikima, projektuojamos problemos bei uždarumo tendencijos šeimoje. Stipriai išreikšta agresijos baimė ir apsaugos poreikis, netvirtos savo padėties gyvenime pojūtis, susirūpinimas šiandienos problemomis. Mergaitė komunikabili, gebanti lengvai užmegzti kontaktą, tačiau stebimas didelis nepatenkintas jos bendravimo poreikis, nepasitenkinimas emocinėmis sąveikomis. Išsako teigiamą nuostatą mamos, kuri yra jai emociškai reikšmingas asmuo, atžvilgiu bei negatyvų požiūrį į tėtį (Jis blogas", Jis labiausiai supykdo"). Šios ekspertizės atlikimo psichikos būsenoje stebėtas: nuoseklus, logiškas, vyraujantis konkretus mąstymas. Asmenybė pagal amžių nebrandi, vaikiška. Kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį, mergaitė įsitempusi, nerimastinga, pažemintos nuotaikos, kalba nedrąsiai tardama žodžius, kiek mikčiodama ir užsikirsdama. Pakeitus pokalbio temą - linksma, žvali, noriai dalyvaujanti įvairiose veiklose -skaito, piešia. Emocijos išlieka jautrios, svyruojančios ir pakeitus pokalbio temą. Intelektas - pagal amžių. Dėmesio koncentracija pakankama. Suvokimo sutrikimų nekonstatuota. Be aktyvios psichoprodukcijos. V. V. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8). Šios ekspertizės psichologinio tyrimo išvada: tiriamosios protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį; jai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą), dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečių faktinių reikšmingų bylai aplinkybių (išorinės įvykių pusės, t.y. įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai, įvykių seka) ir duoti apie tai parodymus, tačiau ilgainiui jos duodami parodymai gali stokoti tikslumo, detalumo, ji gali nevalingai užmiršti įvykių detales ir kt. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį tiriamosios duodamiems parodymams; jos duodami parodymai realistiški, atitinka jos žodyną, pasižymi detalių gausumu. Byloje nagrinėjamo įvykio metu tiriamoji, remdamasi turimomis žiniomis, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. Šiuo metu, kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį, akivaizdžiai keičiasi tiriamosios būsena (susigūžia, tampa nerimastinga, jaudinasi, teigia bijanti pasakoti reikšmingas byloje aplinkybes), taigi stebimas iki šiol išliekantis įvykio psichotraumuojantis poveikis. V. V. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai šiuo metu konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje, kurio atsiradimas gali būti siejamas tiek šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, tiek "su kitais nepalankiais jos asmenybės vystymosi faktoriais (nepakankamai adekvati emocinė, artima socialinė aplinka ir pan.). V. V., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, psichologines savybes, įvykio metu negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. V. V. galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas Įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus, tačiau toliau jos apklausti (taip pat ir teisme) nerekomenduojama dėl įvykio psichotraumuojančio poveikio; jos parodymai atitinka jos žodyną, yra realistiški, pakankami detalėmis. Byloje nagrinėjamas įvykis V. V. psichikos būseną veikė ir tebeveikia psichotraumuojančiai. V. V. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą (t1.,b.l.46).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas ištirtus įrodymus grupuoja į tokias grupes: a) įrodymai, kurie netvirtina kaltinamojo A. V. kaltės – tai kaltinamojo A. V. parodymai; b) įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo A. V. kaltę – tai nukentėjusios V. V. parodymai, ekspertizės išvada, specialisčių eksperčių Vidos Kilikevičienės, Agnės Šiaulytės parodymai, liudytojų K. V., K. B., L. M. parodymai; c) įrodymai, kurie nei patvirtina nei paneigia kaltinamojo kaltės – tai liudytojų J. L. V., B. V., G. R. parodymai.

Apeliacinės instancijos teismas kaltinamojo parodymus neigiant nusikaltimo padarymą vertina kritiškai, kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusioji mažametė V. V. patvirtino esmines faktines aplinkybes: Atėjo tėtis ir atsigulė prie jos. Tėtis jos ranką įsikišo į triusikus ( piešinyje nukentėjusioji parodo į lytinius organus). Paaiškina, kad tėtis ją lietė ( piešinyje parodo lytinius organus kur lietė). Tėtis numovė triusikėlius, kišo ranką į kelnytes. Kad tai buvo vieną kartą. Liudytojos L. M. parodymai patvirtina, kad ji pastebėjo nukentėjusios V. staigų elgesio pasikeitimą, o vėliau iš K. V. sužinojo, kad prie mergaitės lindo A. V.. Liudytoja K. B. patvirtino, kad dirbant su mergaite ji pastebėjo, kad jos emocijos sutrikusios, labai silpnas saugumas. Teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad mergaitė nelinkus fantazuoti, ir nenustatytas polinkis į įtaigumą, jos parodymai atitinka jos žodyną, yra realistiški, pakankami detalėmis.

Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios V. V. parodymus laiko patikimais. Mažametė nukentėjusioji V. V. (gimusi (duomenys neskelbtini)), apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad kaltinamasis jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, ji parodė, kad kai mamos nebuvo namuose tėtis atsigulė prie jos ir jos ranką įsikišo į trusikus, ir savo ranką kišo į kelnytes. Nukentėjusioji jos atžvilgiu atliktus veiksmus, būtent du judesius, analogiškai pakartojo ekspertams. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės metu, tiriant nukentėjusios psichikos būseną, užfiksuota, kad nukentėjusioji apie įvykį kalba nedrąsiai, tačiau papasakoja - „kai mamos nebuvo namuose, tėtis kišo mano ranką sau į trusikus ir dar savo ranką kišo man į trusikus. Truputį palaikė ranką man ant putės ir palaikė mano ranką ant jo pimpalo. Man neskaudėjo , bet nepatiko. Buvo baisu. Ne iš karto pasakiau mamai. Buvau pamiršusi,,. Psichologinio tyrimo metu, tiriant nukentėjusiąją, naudoti metodai - stebėjimas, pusiau struktūruotas interviu, psichodiagnostika. Ekspertizės akte užfiksuota, kad pokalbio apie nagrinėjamą įvykį metu nukentėjusioji jaučiasi nesaugi, nenori atgaminti aplinkybių, tačiau paraginta pasakė, kad „ įsikišo mano ranką sau į trusikus ir dar savo ranką kišo man į trusikus. Su ranka jaučiau daug plaukų ir mažą kalniuką,. Nukentėjusioji iš esmės pakartoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nepilnametė nukentėjusioji V. V. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jos atžvilgiu įtariamo tvirkinimo nuo 2011-03-28 iki 2011-04-04 buvo stebėta ir gydyta Vilniaus universitetinės Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, kur jai buvo nustatyta diagnozės - įtariama seksualinė prievarta, emocijų sutrikimas vaikystėje. Remiantis individualių konsultacijų, psichodiagnistikos, stebėjimo duomenimis Vaiko raidos centro specialistai nustatė, kad V. V. išgyvena situacinę emocinę įtampą, nerimą. Mergaitė apie netinkamą tėvo elgesį su ja, pati spontaniškai nepasakojo, pusiau struktūrinio pokalbio metu nenoriai tėvą apibūdina kaip „blogą, „negerą man,, ji jo nemylinti. Kalbant apie tėvą mergaitė ima labiau nerimauti ir akivaizdžiai vengti šios pokalbio temos. Seksualiai išreikšto mergaitės bendravimo su kitais vaikais ar žaidimų metu nestebėta, tačiau užduotys apie žmogaus kūno dalių, ypač intymių kūno dalių įvardinimą ir jų paskirtį, jai kelia didžiulę įtampą. V. V. adekvačiai suvokia aplinką vertina veiksmus, jos fantazijų lygis bei įtaigumas atitinka amžiaus normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo ekspertizės išvadoje išdėstyti teiginiai patvirtina, kad nukentėjusiajai diagnozuotas sutrikimas siejamas su konkrečiais tvirkinimo veiksmais.

Byloje V. V. buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologinė ekspertizė, siekiant, kad specialistai nustatytų reikšmingas bylai aplinkybes. Nukentėjusiajai ekspertizę atliko Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus dvi ekspertės - psichiatrė ir psichologė. Ekspertams buvo pateikta pakankamai medžiagos, ekspertizės atlikimui: ikiteisminio tyrimo Nr.52-1-00201-11 medžiaga, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus V. V. ligos istorija.

Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad V. V. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai šiuo metu konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje, kurio atsiradimas gali būti siejamas tiek šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, tiek su kitais nepalankiais jos asmenybės vystimosi faktoriais (nepakankamai adekvati emocinė, artima socialinė aplinka ir pan.). V. V., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, psichologines savybes, įvykio metu negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. V. V. galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus, tačiau toliau jos apklausti (taip pat ir teisme) nerekomenduojama dėl įvykio psichotraumuojančio poveikio; jos parodymai atitinka jos žodyną, yra realistiški, pakankami detalėmis. Byloje nagrinėjamas įvykis V. V. psichikos būseną veikė ir tebeveikia psichotraumuojančiai. V. V. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ekspertizės išvadą, kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgia į vertinimo specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes , turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių, o teismas, vertindamas ekspertizės akte pateiktus duomenis, tokių žinių neturi ( Lietuvos Aukščiausio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga). Nepilnametei nukentėjusiajai ekspertizė buvo paskirta atlikti ir buvo atlikta Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje, kad ekspertizės atliekamos vaikams ir paaugliams, be to, ekspertė teisme paaiškino, kad ekspertizės specifinė savybė, kad bendraujama tik su vaikais, bendrauti su tėvais nereikia, vyksta gyvas bendravimas su vaikais. Pažymėtina, kad nukentėjusioji V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu parodymus duodama teisėjui, tiek ekspertams pasakė, tik tuos du judesius, pasakojo vienodai, savo žodžiais. Ekspertė, dalyvaudama nagrinėjant bylą teisme, pažymėjo, kad nukentėjusioji pasakojo vienodai savo žodžiais ir atkartojo tas pačias realistines detales, kad nukentėjusios pasakyti žodžiai „kalniukas, plaukai, pimpalas, putė,, yra labai natūralūs pasakyti vaiko kalba. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji buvo paprašyta pasakyti mamos, (t.2, b.1.9-11) Nukentėjusiajai padidintas polinkis fantazuoti ir padidintas polinkis į įtaigumą nebuvo nustatytas nei ekspertizės metu, nei specialistų Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, kur nukentėjusioji V. V. buvo stebėta ir gydyta nuo 2011-03-28 iki 2011-04-04. Todėl šių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajai V. V. nebuvo padarytas poveikis duoti tokius parodymus ar fantazuoti, ir tuo pačiu paneigia apylinkės teismo padarytą prielaidą, kad poveikį dukrai galėjo padaryti jos motina K. V., nes pastaroji yra materialiai suinteresuota nutraukti santuoką su kaltinamuoju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad nukentėjusios įstatyminė atstovė K. V. nepareiškė jokio civilinio ieškinio kaltinamajam. Taigi, ši aplinkybė taip pat paneigia apylinkės teismo padarytą prielaidą, kad K. V. materialiai suinteresuota santuokos nutraukimu ir tuo pačiu įtakojo dukrą duoti tokius parodymus. Nukentėjusios įstatyminės atstovės K. V. materialinis suinteresuotumo nutraukti santuoką su kaltinamuoju, apkaltinant jį ištvirkavimu, tam panaudojant dukrą niekuo nepagrįstas, kadangi K. V. teismui parodė, kad jau nuo 2011-02-04 ji su kaltinamuoju kartu negyvena, jai sunku pragyventi, o išsiskyrusi gautų kompensacijas, tačiau skyrybų nori ne dėl to, kad kaltinamasis mokėtų alimentus. Todėl kaltinamojo A. V. parodymai, kad jo sutuoktinė K. V. apkaltindama jį įdukros tvirkinimu, ieško preteksto nutraukti su juo santuoką, siekiant materialinės naudos, nes jam įvaikinus K. V. dukras atsirado galimybė prisiteisėti iš jo išlaikymą, yra vertinama kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų J. L. V., B. V. parodymus, kuriais minėti liudytojai patvirtina kaltinamojo parodymus, kaip palaikantys kaltinamojo gynybinę poziciją, kadangi jie – kaip kaltinamojo tėvai - yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kelia abejones veikos padarymo laikas, kadangi kaltinime nurodytas tik laikotarpis, kuris siejamas su kaltinamojo sesers atvykimu iš užsienio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos auka yra mažametė mergaitė, kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 7 metai, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis pagrįstai siejamas su kaltinamojo sesers grįžimu iš užsienio, o šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje apklausti asmenys. Tokią faktinę aplinkybę mažamečiai vaikai gerai įsimena. Apylinkės teismas nepagrįstai suabejojo aplinkybe, kad nukentėjusioji apie jos atžvilgiu 2010 metų gegužės mėnesį padarytą veiką motinai papasakojo tik 2011 metų vasario mėn. Tačiau byloje apklausta liudytoja K. B., teikusi mažametei nukentėjusiajai konsultacijas parodė, kad mergaitės ilgas neprasitarimas aiškinamas kaip vaiko gynybinis mechanizmas, kurį vaikai įvardija kaip pamiršimą, (t.2, b.1.7,8). Tą patį patvirtino ir ekspertė Agnė Šiaulytė. Ekspertė, atlikusi tyrimą ir dalyvavusi nagrinėjant bylą teisme, parodė, kad vaikai iš karto labiau nepasakoja negu pasakoja, kadangi vaikas nesaugus pasakoti, jis dėl to traumuojamas (t.2, b.1.9,10). Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad nukentėjusioji galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančių visumą įrodymų, kaip šaltinių specifiką, kuriais grindžiamas kaltinimas, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta.

Tvirkinimo veiksmai - tai seksualiniai veiksmai galintys sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Kaltinamojo rankos užkišimas už mažametės nukentėjusiosios kelnaičių, lietinas jos lytinių organų, ir nukentėjusiosios rankos pakišimas po savo trumpikėmis, lietimas jo lytinių organų yra kaltinamojo seksualiniai veiksmai, atlikti nukentėjusios V. V. atžvilgiu. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis atlikdamas šiuos veiksmus nukentėjusiajai, suvokė savo veiksmų pavojingumą, žinojo, kad nukentėjusioji yra mažametė, numatė, kad dėl to nukentėjusiajai gali padaryti poveikį. Nusikalstama veika baigta atlikus tvirkinimo veiksmus, nepriklausomai nuo jų poveikio mažametei nukentėjusiajai, nors ekspertizės akte konstatuota, kad nagrinėjamas įvykis V. V. psichikos būseną veikė ir tebeveikia psichotraumuojančiai. Kaltinamojo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. nusikalstamos veikos požymius.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: A. V. charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, anksčiau neteistas. Todėl jam skiriama sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Civilinis ieškinys

Prokuroras, gindamas mažametės nukentėjusios V. V. interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 2500 litų priteisimo. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Mažametė V. V. patyrė dvasinį sukrėtimą, pergyvenimus. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad nagrinėjamas įvykis V. V. psichikos būseną veikė ir tebeveikia psichotraumuojančiai. Prašoma priteisti suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus ir teisminę praktiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012m. liepos 11d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. ir jį nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme. Nustatyti tokius įpareigojimus: a) neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kuriuos rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; b) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš A. V. nukentėjusiosios V. V. naudai 2500 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai: Svetlana JurgaitienėKęstutis Dargužis