Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) patarėjo 2025 m. liepos 4 d. nutarimu K. M. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 2 dalį 400 Eur dydžio bauda už tai, kad ji, būdama UAB „M.“ (toliau – ir Valdytojas) vadove bei būdama bausta Institucijos vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 7 d. nutarimu pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, neatliko teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų.

K. M., veikdama kaip Valdytojo vadovė, atsakydama į Institucijos Energetikos skyriaus Būsto administravimo poskyrio (toliau – Priežiūros ir kontrolės vykdytojas) atstovės 2024 m. kovo 28 d. raštą apie pradedamą planinį Valdytojo veiklos patikrinimą administruojamame daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo per 10 darbo dienų buvo įpareigota pateikti rašte išvardintus dokumentus, Priežiūros ir kontrolės vykdytojui 2024 m. balandžio 11 d. pateikė atsakymą bei prašomus pateikti dokumentus. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, 2024 m. gruodžio 20 d. surašė Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Planinio patikrinimo metu nustatė, kad:

1) Valdytojas, vykdydamas raštu teiktą įpareigojimą, Priežiūros ir kontrolės vykdytojui pateikė namo butų ir kitų patalpų bei savininkų sąrašą, kuriame nurodyta, jog name yra 72 butai, tačiau duomenų apie patalpų savininkų (naudotojų) pateiktus kitus duomenis (elektroninį paštą, telefono numerį) nėra, taip pat nurodyti ne visų namo patalpų naudingieji plotai, todėl Valdytojo patikrinimui pateiktas sąrašas sudarytas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 4.1 papunkčio reikalavimais;

2) Valdytojas nesilaikė Nuostatų 8.3 papunkčio reikalavimo, t. y. mokesčiai už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) apskaičiuoti ne pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) nurodytą kainą ir tarifą. Sutarties priede Nr. 2 nustatytas šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas 0,0617 Eur/kv. be PVM, ? Valdytojo pateiktuose mokėjimo pranešimuose už 2023 m. liepos mėnesį ir 2023 m. lapkričio mėnesį matyti, jog namo savininkams yra taikomas 0,080 Eur (be PVM) tarifas;

3) iš pateiktų namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimų už 2023 m. liepos mėnesį ir 2023 m. lapkričio mėnesį matyti, jog Namo savininkams yra taikomas 0,0434 Eur (be PVM) tarifas už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau Valdytojas nepateikė nei sutarties su paslaugos teikėju kopijos, nenurodė, kokiu pagrindu bei kokiomis sąlygomis buvo sudaryta sutartis, todėl Valdytojas nevisiškai įvykdė rašto 11 punkte nustatytą įpareigojimą ir tuo pažeidė Nuostatų 7.8 papunkčio bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių (toliau – Kontrolės taisyklės) 10 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi K. M. atstovės advokatės skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos atstovo 2025 m. liepos 4 d. nutarimo dalį bei pašalino aplinkybę, kad K. M. nesilaikė Nuostatų 8.3 papunkčio reikalavimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniame skunde K. M. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria Institucijos patarėjo 2025 m. liepos 4 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistu, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta bei nemotyvuota, joje yra tik pacituotos teisės aktų nuostatos, tačiau nebuvo vertinami byloje užfiksuoti duomenys. Pirmosios instancijos teismui nemotyvuotai pasirinkus, kokius duomenis (jų nebuvimą) pagal pavyzdinį bendrojo naudojimo objektų aprašą laikyti privalomais, o kokius ne, sukuriama neapibrėžtumo situacija. Tokioje situacijoje K. M. kaip Valdytojo atstovei negali būti aišku, už kokių duomenų nenurodymą bendrojo naudojimo objektų apraše bus taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnį. Net ir tuo atveju, jeigu būtų galima konstatuoti, kad K. M. padarė administracinį nusižengimą, jos veika neturėtų būti vertinama kaip pavojinga. Be to, pirmosios instancijos teismui iš Institucijos 2025 m. liepos 4 d. nutarimo pašalinus vieną aplinkybę, K. M. paskirta nuobauda turėjo būti mažinama.

5. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kokie yra ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, ar K. M. veiksmai, susiję su tariamai netinkamu bendrojo naudojimo objektų aprašo tvarkymu, juos atitinka. Šiuo atveju turėjo būti nustatyta, kokią konkretaus norminio teisės akto nuostatą ir jame įtvirtintą Valdytojo atstovo pareigą pažeidė K. M.. Pažeidimo padarymo faktas turėjo būti pagrįstas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais įrodymais. Vis tik pirmosios instancijos teismas nevertino K. M. veiksmų administravimo (valdymo) pareigų atlikimo kontekste. Iš tikrųjų K. M. nepažeidė nei vienos Nuostatose įtvirtintos pareigos, už kurių nevykdymą ar netinkamą vykdymą galėtų kilti atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 1 ar 2 dalį.

6. Pažeidėjos atstovė tikina, kad K. M. nepažeidė jokių Nuostatų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad faktas, jog patalpų savininkų sąraše nebuvo grafos, kurioje būtų nurodyti butų savininkų telefono numeriai ir elektroniniai pašto adresai, patvirtina ir faktą, jog tokie duomenys nebuvo renkami. Šiuo atveju net nebuvo aiškinamasi, ar butų savininkai tokius duomenis K. M. apskritai pateikė. Akivaizdu, kad galėjo susidaryti tokia situacija, kai nei vienas patalpų savininkas tokių duomenų nepateikė, todėl grafa su tokiais duomenimis ir nebuvo suformuota. Be to, Nuostatuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad namo butų ir kitų patalpų bei patalpų savininkų (naudotojų) sąrašas yra sudaromas pagal VĮ „Registrų centras“ išduotus duomenis. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo įrodyta, kad patalpų savininkai pateikė duomenis apie savo telefonų numerius bei elektroninius paštus. Patalpų savininkams nepateikus tokių duomenų, negalėjo būti konstatuotas ir pažeidimo padarymo faktas, nes K. M. negalėjo pateikti duomenų, kuriais nedisponavo.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su išvada, kad K. M. pažeidė Nuostatų 7.8 papunkčio reikalavimus. Pažymima, kad K. M. 2025 m. birželio 3 d. elektroniniu laišku išsiuntė papildomą paaiškinimą, pateikdama techninės priežiūros sutartį ir nuasmenintą priedą dėl taikomo įkainio name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nurodydama, kad bendrovė nevengia teikti dokumentų ir bendradarbiauti. Tai, kad reikiami dokumentai, kurių nuostatomis buvo realiai vadovaujamasi, pateikti pavėluotai, niekam nesukėlė jokios žalos.

8. Pažeidėjos atstovė tvirtina, kad jos atstovaujamosios veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, įtvirtino ANK 349 straipsnio 1 dalyje, požymių. K. M. savo kaip Valdytojo atstovo pareigas vykdė tinkamai ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad K. M. atliko kokius nors veiksmus, kurie būtų sukėlę kokių nors neigiamų padarinių, pažeidę kieno nors interesus, atlikti veiksmai būtų nesuderinami su daugiabučių namų priežiūros tikslais ir paskirtimi. K. M. administracinėn atsakomybėn patraukta už tariamų pareigų nevykdymą, kurios niekur nėra įtvirtintos. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad net ir pripažinus, jog veika buvo padaryta, ji neturėtų būti vertinama kaip pavojinga.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog K. M. veiksmuose buvo administracinio nusižengimo požymių, šis administracinis nusižengimas turi būti pripažintas nepavojingu ar mažareikšmiu, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, K. M. neturėtų būti skiriama administracinė nuobauda. Skunde pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinis nusižengimas laikomas nepavojingu ar mažareikšmiu, jei realiai nesukelia jokių padarinių ir nepažeidžia jokio įstatymo saugomo teisinio gėrio. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad K. M. padarė kokius nors veiksmus, kurie būtų sukėlę kokių nors neigiamų padarinių.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

11. Atsiliepime nurodoma, kad K. M. buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį. Valdytojo vadovės padaryto administracinio nusižengimo esmė bei sudėtis buvo detaliai aprašyta Institucijos patarėjo 2025 m. liepos 4 d. nutarime, kuris yra pagrįstas administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, todėl apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra ir negali būti pagrindu pripažinti šį nutarimą neteisėtu bei nepagrįstu.

12. Institucijos atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo ir įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis bei padarė šiais duomenimis pagrįstas išvadas. Be to, Institucijos atstovas nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad pažeidėjos padarytas administracinis nusižengimas turi būti pripažintas nepavojingu ar mažareikšmiu.

13. Atsiliepime pažymima, kad K. M. kaip UAB „M.“ vadovei Institucijos vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 7 d. nutarimu jau buvo bausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pasikartojantis priešingas teisei elgesys negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Pažeidėjos atstovė nenurodė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti egzistuojant aplinkybes, kurios leistų teisės pažeidimą vertinti kaip mažesnio pavojingumo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenutraukė pažeidėjai administracinio nusižengimo teisenos ir neskyrė jai švelnesnės nuobaudos.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad vien tai, jog pažeidėja nesutinka su jai priimtais procesiniais sprendimais, nereiškia, kad šie procesiniai sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pažeidėjos atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį atsako ir bendrojo naudojimo objektų administratorius – juridinio asmens vadovas, kuris neatliko ar netinkamai atliko teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigas (išskyrus atvejus, numatytus ANK 349 straipsnio 3, 5, 7 dalyse). ANK 349 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Akivaizdu, kad aptariama norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į teisės aktus, numatančius bendrojo naudojimo objektų administratoriaus – juridinio asmens vadovo pareigas.

16. Iš Institucijos Energetikos skyriaus Būsto administravimo poskyrio, kuris Institucijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2275/23 yra paskirtas vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę, atstovės 2024 m. kovo 28 d. rašto (t. 1, b. l. 32-33) matyti, kad Valdytojas buvo informuotas, jog jo veiklos patikrinimas yra įtrauktas į 2024 metų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų planinių veiklos patikrinimų planą. Valdytojas, vadovaujantis Kontrolės taisyklių 10 ir 12 punktais, buvo įpareigotas Priežiūros ir kontrolės vykdytojui pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su valdomu daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Valdytojas buvo įpareigotas pateikti ir namo butų bei kitų patalpų savininkų sąrašo kopiją (rašto 1 punktas), taip pat informaciją apie name taikomus mokesčių tarifus (namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo), lifto naudojimo ir priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitus patalpų savininkų nustatytus tarifus), nurodant, kas yra paslaugų tiekėjas, kaip jis buvo parinktas (pateikti paslaugos pirkimo dokumentus), su kiekvienu taikomu tarifu (išskyrus administravimo tarifą) pateikti taikymo pagrindą patvirtinantį dokumentą (sutarties su paslaugos tiekėju kopiją, namo patalpų savininkų sprendimą dėl paslaugų kainos nustatymo, jei paslaugą teikia pats Valdytojas), pateikti namo pasirinkto buto 2023 m. liepos mėnesio ir 2023 m. lapkričio mėnesio mokamuosius pranešimus (rašto 11 punktas).

17. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų, kad Valdytojas pateikė Priežiūros ir kontrolės vykdytojui namo butų ir kitų patalpų bei savininkų sąrašą, tačiau jame buvo nurodyti ne visų namo patalpų naudingieji plotai, taip pat šiame sąraše nebuvo nurodyti kiti patalpų savininkų (naudotojų) pateikti duomenys (elektroniniai paštai, telefonų numeriai). Nuostatų 4.1 papunktyje yra nustatyta administratoriaus pareiga sudaryti ir tvarkyti namo butų bei kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal VĮ „Registrų centras“ išduoto Butų (patalpų) sąrašo pastate duomenis (patalpos unikalų numerį, buto numerį, patalpos paskirtį, patalpos savininko (savininkų) vardą, pavardę, valdomą patalpos dalį, patalpos bendrąjį plotą, patalpos naudingąjį plotą) ir patalpų savininkų (naudotojų) pateiktus kitus duomenis (elektroninį paštą, telefono numerį). Pažymėtina, kad Nuostatų 4.1 papunktyje numatytos funkcijos įgyvendinimas užtikrina pagrindinio administratoriaus uždavinio – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, įgyvendinimą (Nuostatų 3 punktas). Akivaizdu, kad namo butų ir kitų patalpų bei savininkų sąraše nurodžius ne visus namo patalpų naudinguosius plotus bei nenurodžius kitų patalpų savininkų (naudotojų) pateiktų duomenų, nėra pagrindo tvirtinti, jog Valdytojas tinkamai vykdė Nuostatų 4.1 papunkčio reikalavimus, kurie, kaip jau buvo minėta, yra skirti užtikrinti pagrindinį administratoriaus uždavinio įgyvendinimą.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo aiškinamasi, ar patalpų savininkai (naudotojai) yra pateikę VĮ „Registrų centras“ duomenis apie savo elektroninius paštus ir telefono numerius, taip pat nebuvo aiškinamasi, ar tokie duomenys buvo teikiami Valdytojui. Neišsiaiškinus šių faktų, K. M. negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nes nėra aišku, ar ji turėjo objektyvią galimybę reikalaujamus duomenis pateikti. Su tokia apeliaciniame skunde dėstoma pozicija sutikti nėra pagrindo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patalpų savininkų (naudotojų) kontaktiniai duomenys (elektroniniai paštai, telefono numeriai) yra gaunami ne iš VĮ „Registrų centras“, o patiems patalpų savininkams (naudotojams) tokius duomenis pateikus Valdytojui. Taigi nepagrįstas teiginys, kad šioje administracinio nusižengimo byloje turėjo būti aiškinamasi, ar paminėtais duomenimis disponavo VĮ „Registrų centras“.

20. Iš K. M. 2025 m. sausio 13 d. paaiškinimų, kurie buvo teikiami Priežiūros ir kontrolės vykdytojui, matyti, kad patalpų savininkų (naudotojų) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresai ir telefono numeriai) nebuvo pateikti motyvuojant tuo, jog administratoriui nebuvo nurodytas teisėtas pagrindas ir tikslas, kuriais remiantis turėtų būti teikiama informacija, susijusi ne su administruojamu namu, o su asmenų kontaktiniais duomenimis (t. 1, b. l. 153). Priežiūros ir kontrolės vykdytojo atstovas 2025 m. gegužės 16 d. raštu papildomai informavo K. M. apie tai, kokie reikalavimai Nuostatų 4.1 papunktyje yra keliami namo butų bei kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašo turiniui (t. 1, b. l. 156). Vis tik iš K. M. paaiškinimų, pateiktų Priežiūros ir kontrolės vykdytojui 2025 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu, matyti, kad ji vėl pakartojo anksčiau (2025 m. sausio 13 d.) paaiškinimuose išdėstytą poziciją, t. y., jog administratoriui nebuvo nurodytas teisėtas tikslas ir pagrindas, kuriuo remiantis jis turėtų teikti informaciją, susijusią ne su administruojamu namu, o su asmenų kontaktiniais duomenimis (t. 1, b. l. 172). Tokia K. M. pozicija leidžia daryti išvadą, kad dalis Nuostatų 4.1 papunktyje nurodytų duomenų nebuvo užfiksuoti teiktame sąraše ne dėl to, jog patalpų savininkai (naudotojai) jų nebūtų teikę Valdytojui ir šis tokiais duomenimis apskritai nedisponavo, o dėl to, kad jos vertinimu tokie duomenys neprivalėjo būti teikiami Priežiūros ir kontrolės vykdytojui.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Priežiūros ir kontrolės vykdytojui pateiktame patalpų savininkų (naudotojų) sąraše nėra skilties, kurioje būtų galima įrašyti patalpų savininkų (naudotojų) kontaktinius duomenis. Ši aplinkybė iš dalies patvirtina, kad tokie duomenys apskritai nebuvo fiksuojami, nors tai daryti įpareigoja Nuostatų 4.1 papunkčio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra mažai tikėtina, kad iš sąraše nurodytų 80 patalpų savininkų (t. 1, b. l. 127-128), nei vienas asmuo nebuvo pateikęs savo kontaktinių duomenų (elektroninio pašto adreso ir (ar) telefono numerio) Valdytojui, pavyzdžiui, naudodamasis savitarna internetiniame puslapyje ar kitais būdais. Čia būtina pažymėti ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog Valdytojas iš tikrųjų disponavo duomenimis apie dalies patalpų savininkų (naudotojų) elektroninio pašto adresus bei telefono numerius. Tokį teiginį patvirtina Valdytojui bei paties Valdytojo siųstų dokumentų turinys (pavyzdžiui, vieno iš patalpų savininko (naudotojo) prašymas, kuriame yra nurodytas tiek jo elektroninio pašto adresas, tiek telefono numeris (t. 1, b. l. 67), Valdytojo patalpų savininkei (valdytojai) jos elektroninio pašto adresu siųstas raštas (t. 1, b. l. 66)), taip pat Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad septyni asmenys balsavo elektroninėmis ryšio priemonėmis (t. 1, b. l. 70). Taigi dalies patalpų savininkų (naudotojų) duomenys be jokios abejonės galėjo ir turėjo būti užfiksuoti sąraše.

22. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad Valdytojas per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė sutarties, iš kurios būtų matyti tarifas, taikomas už bendro naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, su paslaugos tiekėju kopijos, bei nenurodė, kokiu pagrindu bei kokiomis sąlygomis buvo sudaryta sutartis. Nuostatų 7.8 papunktyje yra įtvirtinta administratoriaus pareiga per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas. Kontrolės taisyklių 10 punkte yra nustatyta, kad Valdytojas informaciją, duomenis ir dokumentus Savivaldybės administracijos padaliniui (šiuo atveju Priežiūros ir kontrolės vykdytojui) turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie numatomą atlikti patikrinimą gavimo dienos. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo atveju nebuvo laikomasi paminėtų teisės aktų reikalavimų, nes Valdytojas 2024 m. balandžio 10 d., vykdydamas Priežiūros ir kontrolės vykdytojo įpareigojimą, suformuluotą 2024 m. kovo 28 d. rašto 11 punkte, nepateikė visų reikalaujamų dokumentų ir tuo pačiu duomenų. Reikalaujami dokumentai ir duomenys (t. 1, b. l. 161-168) Priežiūros ir kontrolės vykdytojui buvo pateikti tik po to, kai 2024 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos planinio patikrinimo aktas, t. y. 2025 m. birželio 3 d. (t. 1, b. l. 171-172), praėjus daugiau nei vieneriems metams, kai šie duomenys privalėjo būti pateikti.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad K. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje, nes pakartotinai padarė pažeidimus, susijusius su teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų netinkamu vykdymu.

24. ANK 34 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju K. M. buvo paskirta vienintelė ANK 349 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, t. y. bauda. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nekyla jokių abejonių, kad šiuo atveju K. M. buvo paskirta mažiausia ANK 349 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad teisės pažeidėjai paskirta bauda turėtų būti vertinama kaip neteisinga ar per griežta.

25. K. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti pasekmių. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad dėl pažeidimų padarymo nekilo akivaizdžių neigiamų padarinių, nešalina K. M. atsakomybės ir nėra pagrindas mažinti jai paskirtą baudą. Tuo pačiu pastebėtina, kad dėl dalies K. M. padarytų pažeidimų Priežiūros ir kontrolės vykdytojas neturėjo galimybės vertinti, ar Valdytojas laikosi reikalavimo techninės priežiūros mokestį apskaičiuoti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o dėl netinkamo patalpų savininkų (naudotojų) sąrašo sudarymo nebuvo užtikrinamas pagrindinio administratoriaus uždavinio, nurodyto Nuostatų 3 punkte, įgyvendinimas taip, kaip numatyta teisės aktuose. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad teisės pažeidėjos veiksmuose, nepateikiant Nuostatų 4.1 papunkčio reikalavimus atitinkančio patalpų savininkų (naudotojų) sąrašo kopijos Priežiūros ir kontrolės vykdytojui, yra įžvelgiamas ir piktybiškumas, nes teisės aktų reikalavimus atitinkantis sąrašas nebuvo pateiktas net ir papildomai informavus apie tai, kokie reikalavimai yra keliami tokio sąrašo turiniui. Čia pastebėtina į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog Institucijos patarėjo 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu K. M. buvo nubausta pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį įspėjimu.

26. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų, kurie gali būti pripažinti mažai pavojingomis veikomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia K. M. ir jo atstovės dėmesį į tai, kad ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nėra nurodytas ANK 12 straipsnio 1 dalyje. Taigi jo pripažinti mažai pavojinga veika negalima, kita vertus, nėra ir pagrindo tvirtinti, jog ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, atsižvelgus į aplinkybes, aptartas šio procesinio sprendimo 25 pastraipoje, galima įgyvendinti nepatraukus K. M. administracinėn atsakomybėn.

27. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, asmeniui galima paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Aptartoje normoje yra numatyta išimtis iš bendros taisyklės, kuri yra nustatyta ANK 34 straipsnio 2 dalyje. Teigtina, kad teisės pažeidėjui bauda gali būti švelninama arba neskiriama tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai paskirti.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti K. M. administracinės nuobaudos ar dar labiau ją mažinti. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjos asmenybės ir (ar) jos padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai paskirti. Tokios išvados nekeičia ir faktas, kad pirmosios instancijos teismas pašalino aplinkybę, jog K. M. nesilaikė Nuostatų 8.3 papunkčio reikalavimo, t. y. teisės pažeidimų apimtis sumažėjo.

29. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. M. atstovės advokatės apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.