Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Kauno rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 84.3 punktu, Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, Medžioklės taisyklių 16 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 6 d. Antaginės klubo medžioklės plotų vienete, Babtų miške, Kauno rajone, sumedžiojo stirniną, kuris 2007 m. balandžio 21 d. Kauno rajono medžioklės trofėjų ekspertų komisijos pripažintas perspektyviu, taigi nėra nei brandus, nei atrankinis. Todėl Medžioklės įstatymo prasme, toks pareiškėjo sumedžiotas perspektyvus elninių žvėrių patinas nėra medžiojamasis gyvūnas. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 „Dėl medžioklės trofėjų ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos“ patvirtintos Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos 14 punktu ginčus dėl medžioklės trofėjų apžiūros rezultatų (žvėrių amžiaus ar atrankinės grupės nustatymo) sprendžia Medžioklės trofėjų ekspertų taryba, vykdanti vyriausiosios medžioklės trofėjų apžiūros komisijos funkcijas, tačiau pareiškėjas šio Kauno rajono medžioklės trofėjų apžiūros protokolo neskundė. Už šį teisės pažeidimą, konstatavus, kad pareiškėjas sumedžiojo perspektyvų stirniną ir tokiu būdu pažeidė Medžioklės taisyklių 16 punkto reikalavimus, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2007 m. gegužės 8 d. nutarimu jis pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas administracine nuobauda - 50 Lt bauda. Šio procesinio dokumento pareiškėjas taip pat neginčijo, jo įstatyme nustatytais terminais (ATPK 293 str.) neskundė, baudą sumokėjo, nutarimas yra įsiteisėjęs. Pareigūnas, priimantis sprendimą panaikinti leidimą asmeniui, konstatuodamas, kad asmuo nubaustas administracine nuobauda, negali savo iniciatyva revizuoti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, tikrinti jų pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, bei spręsti kitus ATPK 297 straipsnio 2 dalyje numatytus klausimus. Teismas konstatavo, kad kaltės forma, padaryto teisės pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar pažeidėjo asmenybė tokioje teisinėje situacijoje, kai pareiškėjas yra nubaustas administracine nuobauda, visiškai nedaro įtakos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų taikymui ir esant tokiam nustatytam teisiniam reguliavimui nesuteikia teismui teisės kitaip traktuoti bei vertinti šiuos teisės aktus, kuriuose įstatymų leidėjas labai aiškiai apibrėžė nepriekaištingos reputacijos asmens požymius bei reglamentavo leidimo panaikinimo atvejus, nenumatydamas jokių išimčių. Teismas nurodė, kad negali remtis protingumo ir teisingumo kriterijais, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį teismas tik tuomet vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį ar panašius visuomeninius santykius. Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, apibūdindamas, kas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, kalba apie Medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo panaudojimu. Ginčo atveju pareiškėjas šaunamąjį ginklą naudojo. Teismas padarė išvadą, kad bet koks, net ir teisėtas, kaip yra ginčo atveju, šaunamojo ginklo panaudojimas, kai pažeidžiamos Medžioklės taisyklės (šiuo atveju Taisyklių 16 p.), besąlygiškai sukuria atitinkamas teisines pasekmes ginklo turėtojui - leidimo laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą panaikinimą. Pareigūnas, priimantis sprendimą panaikinti leidimą asmeniui, baustam administracine nuobauda už Medžioklės taisyklių pažeidimą, neturi pasirinkimo teisės, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, negali konstatuoti tokios sankcijos neproporcingumo ar neadekvatumo pažeidimo pobūdžiui ir jos netaikyti. Remiantis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas dėl leidimo Nr. 1053 laikyti ir nešioti lygiavamzdį medžioklinį šautuvą medžioklei panaikinimo pareiškėjui, pagrįstai nustačius, jog šis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, yra teisėtas.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2005 m. gegužės 28 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo inter alia 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 4 punktą, numatytoms sąlygoms.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2005 m. gegužės 28 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d.) pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t. y. iš esmės, pasinaudojant tokia juridine technika apibrėžiamas nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Pagal šį apibrėžimą nepriekaištingos reputacijos asmeniu buvo nelaikomas ir asmuo, kuris yra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais, ir nuo to nėra praėję 3 metai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 8 p.). Bet pagal minėtą teisės normą priekaištingos reputacijos asmeniu buvo laikomas tik toks asmuo, kuris nesilaikė medžioklės taisyklių: 1) susijusių su šaunamojo ginklo naudojimu; 2) susijusių su medžiokle uždraustais būdais ir metodais. Kitais atvejais, net ir pažeidus medžioklės taisykles, asmuo nėra laikomas priekaištingos reputacijos ir jam netaikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytos sankcijos. Todėl sprendžiant, ar pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikyti ar nešioti ginklus ir šaudmenis, buvo būtina patikrinti, ar iš tikrųjų asmuo buvo patrauktas atsakomybėn už medžioklės taisyklių pažeidimus, ar priimtas sprendimas (bendrine prasme) yra įgijęs teisinę galią, ar nuo sprendimo patraukti atsakomybėn už medžioklės taisyklių pažeidimus nėra praėję trys metai, bei, ar asmuo yra baustas būtent už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais.

Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas) 2007 m. gegužės 8 d. nutarimu (b.l. 11). Administracinių teisės pažeidimo kodekso 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma - blanketinė teisės norma, pagal kurią asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, kai įvardijamas konkretus kitas teisės aktas ir jo dalis (punktas), už kurio pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį. Šiuo atveju pareiškėjui buvo inkriminuotas Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258) 16 punkto pažeidimas (Žin., 2004, Nr. 79-2814 redakcija) suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 (Žin., 2002, Nr. 32-1221), gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau, prieš prasidedant medžioklei, medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais. Leidžiama medžioti tik tokius suaugusius elninių žvėrių patinus, kurie pagal Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų kriterijus yra laikomi brandžiais arba atrankiniais). Akivaizdu, kad inkriminuoto pažeidimo esmė ta, jog panaudojant šaunamąjį ginklą (įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti) buvo sunaikintas gyvūnas, kuris negalėjo būti sunaikintas. Toks gyvūno sunaikinimas atliktas panaudojant vieną iš medžioklės įrankių – ginklą, o tai reiškia, kad medžioklės taisyklių pažeidimas padarytas naudojant šaunamąją ginklą. Tai atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą. Vadinasi, skundžiamas sprendimas buvo teisiškai pagrįstas. Kauno rajono policijos komisariatas neturėjo teisės kvestionuoti nutarimo dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Nustatęs, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas galiojantis sprendimas dėl jo patraukimo atsakomybėn už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo panaudojimu, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas privalėjo priimti skundžiamą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareigūnas, priimantis sprendimą panaikinti leidimą asmeniui, baustam administracine nuobauda už Medžioklės taisyklių pažeidimą, neturi pasirinkimo teisės. Įvertinęs reikšmingas aplinkybes, negali konstatuoti tokios sankcijos neproporcingumo ar neadekvatumo pažeidimo pobūdžiui ir jos netaikyti.

Už padarytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjui paskirta konkreti administracinė nuobauda - bauda. Piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas ir daromas neigiamas poveikis jo turtinei padėčiai.

Leidimo laikyti ir nešioti ginklus ir šaudmenis panaikinimu nėra daromas tiesioginis neigiamas poveikis pažeidėjo turtinei padėčiai, tačiau tokia poveikio priemone jam neleidžiama, šiuo atveju, užsiimti pomėgiu. Tokia sankcija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atitinka uždraudimo sankcijos sąvoką, apibrėžiamą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Suprantama ir pagrįsta, jeigu valstybė įstatymuose numato atitinkamas uždraudimo sankcijas, siekiant apsaugoti teisės aktais saugomas ir ginamas vertybes, apsaugoti kitų asmenų interesus.

Nuostatos dėl dvigubo draudimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje. Tačiau tiek Lietuvos įstatymai, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija drausdami dvigubą baudimą nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.

Kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2008 m. sausio 21 d. nutarime, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės už tą patį teisės pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Medžioklės tvarkos pažeidimas buvo susijęs su šaunamojo ginklo panaudojimu, todėl ta pačia veika padarytas pažeidimas suponavo papildomą poveikio priemonę specialiam teisės subjektui – medžiotojui, išduoto leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą panaikinimą. Tai ne dvigubas baudimas už tą patį teisės pažeidimą, o papildomos poveikio priemonės pritaikymas, įgyvendinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti apie non bis in idem principo pažeidimą.

Tačiau leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikinimas – sankcija, sukelianti negatyvaus pobūdžio pasekmes teisės pažeidėjui ir taikytina tokia apimtimi, kokia galiojo teisės pažeidimo padarymo metu. Bet teisės sistemoje galioja ir kita nuostata, taikytina administracinės ir baudžiamosios teisės srityje, nurodanti, jog aktai švelninantys ar naikinantys atsakomybę turi atgalinio veikimo galią. Nors leidimo laikyti ir nešioti šaunamojo ginklo panaikinimas nėra administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnyje, bet ji iš esmės atitinka, ką tik paminėtame straipsnyje 1 dalies 4 punkte įtvirtintą administracinės nuobaudos rūšį – specialiosios teisės atėmimą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, papildomai poveikio priemonei, kuri buvo pritaikyta pareiškėjui pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, taip pat taikytina nuostata dėl aktų, turinčių atgalinio veikimo galią.

Nuo 2008 m. birželio 21 d. įsigaliojo nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija, naujai apibrėžianti priekaištingos reputacijos asmenį. Įtvirtinta taisyklė, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus buvo baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą. Taigi, iš taikytinų teisės normų sistemos pašalinta nuostata, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar medžiokle uždraustais būdais ir metodais, ir nuo to nėra praėję 3 metai. Padaryti pakeitimai paneigia pareigą taikyti papildomą poveikio priemonę – leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą panaikinimą, ir suponuoja apeliacinio skundo tenkinimą bei naujo sprendimo priėmimą. Toks sprendimas atitinka pilietinės teisės sampratą, protingumo kriterijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

E. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Kauno rajono policijos komisariato 2007 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 65-S-VP-17-3548, kuriuo panaikintas E. G. išduotas leidimas Nr. 1053 laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus medžioklei, savigynai, ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 5-S-5691, kuriuo atmestas E. G. skundas dėl Kauno rajono policijos komisariato 2007 m. birželio 7 d. sprendimo.

Sprendimas neskundžiamas.