Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-02-01 · Civilinė byla Nr. e2-186-962/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-01
Bylos Nr.
e2-186-962/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02728-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Ieškovas
Ž. N.
Atsakovas
E. A., K. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-186-962/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02728-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 2.3.3.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,dalyvaujant ieškovei Ž. N.,atsakovui E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. N. patikslintą ieškinį atsakovams K. N., E. A. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pripažinti, kad D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įrašas, kad atsakovas K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. M. tėvas neatitinka tikrovės; pripažinti gimimo liudijimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M. tėvas yra K. N. negaliojančiu; nustatyti, kad D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra E. A., a.k(duomenys neskelbtini)

Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės sūnaus D. M. gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas atsakovas K. N.. Su atsakovu santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kartu jau negyvenant, tačiau tuo metu jau laukėsi E. A. vaiko. Su E. gyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini). Su K. N. susituokė 2013 m. kalėjime, tačiau su sutuoktiniu visiškai nebendravo, bendro ūkio niekada nevedė, atsakovas atlikinėjo 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Vaiko tikrasis tėvas yra E. A., (a/k (duomenys neskelbtini) su kuriuo ieškovė faktiškai gyveno. Vaikas savo tėvu laiko E. A., su kuriuo visada kartu gyvena, tėvas juo rūpinasi, augina, išlaiko.

Atsiliepimas

Atsakovas E. A. su ieškiniu sutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o draugavo dar anksčiau. Ieškovė jam pranešė, kad ji laukiasi, neabejojo vaiko tėvyste, su ieškove vedė bendrą ūkį. Ieškovė buvo santuokoje jiems kartu pradėjus gyventi.

Atsakovas K. N. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, asmeniškai. Byla išnagrinėta atsakovui K. N. nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš byloje pateikto Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR Laboratorijos ekspertizės akto matyti, kad atsakovas E. A. yra nepilnamečio vaiko D. M. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvai, Skyriaus nuomone, ieškovės patikslintas ieškinys yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir jiems neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. M. gimė (duomenys neskelbtini). Jo motina – Ž. M. (N.), tėvu įrašytas K. N. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos (duomenys neskelbtini) surašytame Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. A. yra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovės Ž. N. santuoka su K. N. nutraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Bylose dėl tėvystės nustatymo, teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (LR CK 3.148 str. 1 d.).

Atsakovas K. N., kuriam teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo (nesutikimo su ieškiniu) byloje nereiškė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas E. A. ieškinį pripažino. Aplinkybę, kad K. N. nėra ieškovės nepilnamečio sūnaus D. M. tėvas patvirtina ir byloje atliktos DNR ekspertizės išvada. Teismas vertina, kad šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu neprieštaringi, kitokių duomenų teismui nėra pateikta.

Pabrėžtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad ieškovė bei atsakovas E. A. nuo pat vaiko gimimo kartu gyvena, veda bendrą ūkį, augina vaiką, juo rūpinasi bei išlaiko. Bylos duomenimis, atsakovas K. N. su vaiku kartu niekada negyveno, vaiko neaugina, jo neauklėja ir neketina to daryti ateityje, nepuoselėja vaikui tėviškų jausmų ir neturi lūkesčių ir noro rūpintis vaiku ateityje.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkinamas, pripažintina, kad atsakovas K. N. nėra D. M. tėvas bei nustatytina, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra E. A.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-5613-20077 pagrindu. Byloje pateikta 2021 m. sausio 11 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)PO-187 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė už ieškovei teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, patyrė 630 Eur išlaidas.

Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Byloje jokio ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nebuvo. Pati ieškovė, nepalaikydama santuokinių ryšių su sutuoktiniu, tačiau artimai (intymiai) bendraudama su atsakovu E. A., nesiėmė iniciatyvos, kad santuoka su K. N. būtų nutraukta, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas K. N. būtų nesutikęs dėl santuokos nutraukimo, daręs kliūtis tokiam procesui. Taigi, atsakovas K. N. nėra atsakingas dėl to, kad ieškovė, būdama su juo santuokoje, pradėjo lauktis vaiko nuo kito vyro ir dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas E. A. tėvystę pripažino, su ieškiniu sutiko, kas leidžia daryti išvadą, jog tėvystės nustatymo klausimas galėjo būti sprendžiamas ikiteismine tvarka (įregistruojant tėvystę kreipiantis į notarą). Teismas sprendžia, jog šioje byloje valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų, o dėl pačios ieškovės kaltės, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė atleista 100 proc., nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įrašas, kad atsakovas K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. M. tėvas, neatitinka tikrovės.

Pripažinti (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Nustatyti, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė