- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-842-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių pagal įstatymą perėmėjo Nacionalinės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių pagal įstatymą perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. 2009-05-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (jos teises pagal įstatymą nuo 2010-07-01 perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-1878 suformuoto 415 kvadratinių metrų ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), savininkė ir į nurodytus pastatus nuosavybės teises įgijo 2007-05-17 teismo sprendimu. Pastatai yra valstybinėje žemėje, o 415 kv. m. dydžio žemės sklypas teisėtai suformuotas pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymu Nr.30-1878 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir nustatė naudojimosi sąlygas. Į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir išlaikomi teisės aktuose nustatyti atstumai nuo pastatų sienų iki žemės sklypo ribos. Kadangi žemės sklypas yra būtinas jame esantiems gyvenamajam namui ir kiemo statiniams eksploatuoti, ieškovė 2008 m. pateikė atsakovui reikiamus dokumentus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovas sudaryti sutartį atsisako.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad iš esmės ginčas kilo dėl žemės reformos metu suformuotos žemėnaudos tinkamumo, dėl žemės privatizavimui parengtų dokumentų atitikimo įstatymo reikalavimams. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas tokiems ginčams numatyta ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Ikiteismine tvarka šiuos ginčus nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Kadangi ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją su ieškove sudaryti valstybinės žemės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-1878, suformuoto 415 kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį sudaryti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, kuriame yra ieškovei priklausanti namų valda, ir laikė, kad tokiems ginčams ikiteisminio nagrinėjimo tvarka nenumatyta. Atsižvelgęs į tai, kad į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir išlaikomi teisės aktuose nustatyti atstumai nuo pastatų sienų iki žemės sklypo ribos ir žemės sklypas yra būtinas jame esantiems gyvenamajam namui ir kiemo statiniams eksploatuoti bei į LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei jo pagrindu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 17.1 ir 17.2 punktų nuostatas, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius privalo apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertę bei parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo dokumentus. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pakankamas vieno mėnesio terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, dabar - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Nurodo, kad ne aukciono tvarka kitos paskirties žemės sklypai parduodami ir išnuomojami vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, kurios imperatyviai nustato valstybinės žemės pardavimo sąlygas ir tvarką. Teismas sprendimu pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalį, kadangi nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime minimos aplinkybės, jog apskrities viršininkai parduoda fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, jų namų valdų naudojamus žemės sklypus, pažymėtus namų valdos techninės apskaitos bylose ir laikantis teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą neatitinkantį techninės apskaitos byloje esančiame plane nustatytų ribų bei sumažino sklypo plotą, neparengęs naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, o tai prieštarauja taisyklių 15 ir 16 punktams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymu privatizavimui nustatė netinkamą žemės sklypo dydį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo ginčo kilmę tik dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo bei nepasisakė dėl minėto įsakymo teisėtumo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad į suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas patenka visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nes yra pagrindas abejoti ieškovės teiginiais, kad visi ginčo žemės sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklauso ieškovei. Atitinkamai turi būti taikomas taisyklių 3 punktas, nustatantis, jog namų valdų žemės sklypai parduodami tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas sprendimu įpareigojo atsakovą parduoti žemės sklypą po visais pastatais, tarp jų ir neregistruotais, t.y. atlikti tokius veiksmus, kuriuos atlikti draudžia taisyklių 3 punktas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. S. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nukrypo nuo ginčo esmės, kadangi, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų pobūdį, teismas neturėjo pareigos sprendime pasisakyti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumo. Lyginant 1972 m. namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytą ir 2008-09-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformuotos namų valdos plotus, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plotas nebuvo mažinamas. Formuojant 415 kv.m. namų valdą buvo padaryti tik tokie 1972 m. namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuotos namų valdos ribų ir ploto pakeitimai, kurie yra būtini pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 3 ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurie taip pat pažymėti UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinierinė geodezija“ sudarytame žemės sklypo plane ir aprašyti antstolės Palmos Kisielienės sudarytame 2005-08-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, iš kurių matyti, kad statiniai funkciškai susieti ir jais naudojasi tik ieškovė ir jos šeima. Pagalbiniai negyvenamieji statiniai pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas yra laikomi I grupės nesudėtingais statiniais ir jiems teisinė registracija nėra privaloma.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė ir jos atstovas – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kad ji yra gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), savininkė ir į nurodytus pastatus nuosavybės teises įgijo 2007-05-17 teismo sprendimu. Pastatai yra valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymu Nr.30-1878 patvirtino 415 kv.m. ploto žemės sklypo Laurų g. 9 ribas ir nustatė naudojimosi juo sąlygas. Į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir išlaikomi teisės aktuose nustatyti atstumai nuo pastatų sienų ir iki žemės sklypo ribos. Kadangi žemės sklypas yra būtinas jame esantiems gyvenamajam namui ir kiemo statiniams eksploatuoti, ieškovė 2008 m. pateikė atsakovui reikiamus dokumentus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovas sutartį sudaryti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį remdamasis Žemės reformos įstatymo ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878. Tuo tarpu pareikštu pagrindu ieškovės ieškinys iš esmės liko neišnagrinėtas, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo atskleista bylos esmė bei visapusiškai ir objektyviai išaiškintos ginčo teisiniams santykiams reikšmingos aplinkybės.
Valstybinės žemės savininkas yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės santykiai turi būti tvarkomi laikantis įstatyminių žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, kitų principų. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat – teisė teisės aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kt. specialieji įstatymai).
Civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 str.). Tai reiškia, kad asmuo gali įgyti teises į žemės sklypą, kuris yra suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. Naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006).
Byloje kilęs ginčas dėl pastatų savininko teisių naudotis valstybine žeme ir ją išsinuomoti ar pirkti lengvatinėmis sąlygomis įgijimo ir realizavimo. Šių teisinių santykių reglamentavimas susijęs ir su civilinės teisės, ir su viešosios teisės normomis.
Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybėms institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) 8 straipsnyje ginčijamų aktų priėmimo metu nustatyti individualaus administracinio sprendimo formai ir turiniui privalomi reikalavimai, tarp jų - kad toks aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialinėmis teisės normomis ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono tvarka) nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.
Pirmosios instancijos teismas sprendime Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr.30-1878 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, pagal kurį į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir išlaikomi teisės aktuose nustatyti atstumai nuo pastatų sienų iki žemės sklypo ribos, pagrindu padarė išvadą, jog 415 kv.m ploto žemės sklypas yra būtinas jame esantiems gyvenamajam namui ir kiemo statiniams eksploatuoti. Šiuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr.30-1878 buvo suformuotas 415 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nustatytas jo plotas, ribos, naudojimo būdas, pobūdis, esamas užstatymo tipas, urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos, taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, vertės priedas dėl inžinierinių statinių, bei pasiūlyta žemės sklypo naudotojams kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo (b.l. 6).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad žemės reformos metu, formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Detalieji planai rengiami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai, nesant galimybės suformuoti atskirą sklypą, esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 6 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas numato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Tuo tarpu minėtų Taisyklių 15 ir 16 punktai numato, jog savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato, įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą, atitinkantį techninės apskaitos byloje esančio plano nustatytas ribas, ir pakeitė sklypo plotą, parengęs naudojamo žemės sklypo detalųjį planą, todėl ši aplinkybė tikslintina, pateikiant papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovės V. S. teisę įsigyti minėtą žemės sklypą ne aukciono būdu klausimą, turėjo aiškintis, kuriuo įstatyminiu ir faktiniu pagrindu buvo suformuotas 415 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir priimtas minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, konstatavęs, jog pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir jo pagrindu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 17.1 ir 17.2 punktų nuostatas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius privalo apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertę bei parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo dokumentus. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino perkamo žemės sklypo dydžio nustatomo pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą. Ieškovė V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo, faktiškai naudojo 382 kv.m. ploto žemės sklypą, tačiau formuojant žemės sklypą buvo suformuotas didesnis – 415 kv.m. ploto žemės sklypas, kuriuo iki šiol naudojasi. Ieškinyje ši aplinkybė nebuvo nurodyta, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė fakto, kokio dydžio žemės sklypu ieškovė teisėtai naudojosi, mokėjo mokesčius ir pan., todėl jį būtina papildomai aiškintis.
Nagrinėjamos bylos esmė - nustatyti, kokios asmens, kurio iniciatyva buvo keičiamos sklypo ribos ir plotas, teisės buvo įgyvendintos priimant administracinius aktus, ar buvo pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas šiems aktams priimti, ar keičiant sklypo ribas ir plotą buvo išlaikyta suinteresuotų asmenų teisių pusiausvyra, t.y. ar nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės į tą patį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar suformuojant ieškovei didesnio ploto žemės sklypą, kuriame yra niekur neįteisintų statinių, nebus pažeistas viešasis interesas.
Kaip jau minėta, apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios nesiaiškintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujų įrodymų (išskyrus naujų įrodymų pateikimo išimtis, nurodytas CPK 314 str.). Civilinės bylos įrodinėjimo dalykas yra nurodomas šalių procesiniuose dokumentuose. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme ir bylos nagrinėjimo teisme stadijose pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį ir į byloje taikytinų teisės normų turinį, gali patikslinti įrodinėjimo dalyką ir nurodyti šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, taip pat pareikalauti iš jų įrodymų (CPK 159, 179, 225, 230 str. ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, prioritetiniu įrodymu laikė ieškovės paaiškinimus ir jos pateiktus įrodymus, tačiau neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentų bei motyvų, kuo pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nepakankamai išsiaiškino ginčo esmę, nepasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, dėl ko teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas (CPK 320 str., 329 str. 1 d.). Panaikinus teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo, aukščiau nurodyti trūkumai šalintini, pasiūlytina šalims pateikti papildomus įrodymus jų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 179 str. 1 d.). Tik pilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ištyrus byloje esančius ir papildomai pateiktus su pareikštu ieškinio reikalavimu susijusius įrodymus bei juos tinkamai įvertinus, darytina išvada apie ieškinio pagrįstumą ar nepagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.