Tauragės apylinkės teismo nutartis

2025-11-21 · Civilinė byla Nr. e2VP-7178-760/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-21
Bylos Nr.
e2VP-7178-760/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Pareiškėjas
D. N.
Suinteresuotas asmuo
R. N.
Civilinė byla Nr. e2VP-7178-760/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02295-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.12.3; 3.2.7.2
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 21 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Jovitai Gečienei,dalyvaujant pareiškėjai D. N., jos atstovui advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. N. pareiškimą, dėl teismo sprendimo išaiškinimo, suinteresuotas asmuo R. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo išaiškinti kaip vykdytinas Jurbarko rajono liaudies teismo 1989 m. gegužės 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-79/89, dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad Jurbarko rajono liaudies teismas 1989 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79/89 tenkino ieškovės D. N. ieškinį atsakovui R. N., padalino šalims bendrosios jungtinės nuosavybės turtą ir pareiškėjai priteisė 4/5 gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, o R. N. priteisė 1/5 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Pareiškėja ir R. N., kaip sutuoktiniai gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 1989 metų vedė atskirus ūkius. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo metu kito nekilnojamo turto neturėjo. Šalių ištuoka buvo įregistruota 2005 m. kovo 2 d. Priimant sprendimą, šalių disponuojamas nekilnojamasis turtas (statiniai), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas tuometiniame Kapsuko tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, tačiau dar nebuvo įregistruotas viešajame nekilnojamo turto registre, todėl unikalių identifikacinių numerių neturėjo. Padalintas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre įregistruotas 1992 metais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1992-06-30 miesto (rajono) valdytojo potvarkis Nr. 191. Nuosavybės teisės įregistruotos tik R. N. vardu.

3. ? Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji kreipėsi į VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro tvarkytoją dėl daiktinių teisių į 4/5 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) įregistravimo. VĮ Registrų centras atmetė jos prašymą motyvuojant tuo, kad pateiktas sprendimas (ir vėlesnės teismo nutartys) nepatvirtina jos nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamąjį turtą. Pateiktuose dokumentuose nenurodyti asmens identifikaciniai duomenys, neidentifikuoti nekilnojamieji objektai, todėl duomenų tvarkytojas negali padaryti vienareikšmės išvados ir nustatyti ar teismo sprendimu padalinti nekilnojamieji daiktai yra tie patys, į kuriuos, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos R. N. nuosavybės teisės. Kadangi sprendimas nėra aiškus, pareiškėja negali įregistruoti daiktinių teisių į įsiteisėjusiu teismo sprendimu padalintą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, prašo išaiškinti sprendimo rezoliucinę dalį.

4. Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.

5. Suinteresuotas asmuo R. N. į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavo teismo posėdyje ir vaizdo konferencijos būdu. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė. Jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant R. N., nes jo neatvykimas nekliudė išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

6. Nustatyta, kad Jurbarko rajono liaudies teismas 1989 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-79/89 (toliau – ir sprendimas) pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui R. N.. Šiuo sprendimu teismas padalino šalims kolūkinio kiemo turtą ir priteisė ieškovei D. N. 4/5 dalis gyvenamojo namo, 7200 rublių vertės, 4/5 dalis ūkinio pastato, 1920 rublių vertės, o atsakovui R. N. priteisė 1/5 dalį gyvenamojo namo, 1800 rublių vertės ir 1/5 dalį ūkinio pastato, 480 rublių vertės. Taip pat šiuo sprendimu teismas padalino D. N. bei R. N. kilnojamąjį turtą ir nustatė padalinto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo bei ūkinio pastato naudojimosi tvarką. Lietuvos TSR aukščiausiasis teismas 1989 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-1410/1989, atmetė atsakovo R. N. kasacinį skundą ir paliko nepakeistą Jurbarko rajono liaudies teismo 1989 m. gegužės 11 d. sprendimą.

7. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 1992 m. birželio 30 d. miesto (rajono) valdytojo potvarkio Nr. 191 pagrindu R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu buvo įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro tvarkytoją dėl daiktinių teisių į 4/5 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagal Jurbarko rajono liaudies teismo 1989 m. gegužės 11 d. sprendimą. VĮ Registrų centras 2025 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė. Nurodė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimą į minėtus nekilnojamuosius daiktus, nes 1992 m. liepos 15 d. įregistruotos R. N. nuosavybės teisės vėlesnio dokumento (Lietuvos Respublikos Šakių rajono valdytojo 1992 m. birželio 30 d. potvarkio „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ Nr. 191), pagrindu. Nurodė, kad informacinėje sistemoje įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o dokumentai, patvirtinantys, kad minėtas Potvarkis yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios, registro duomenų tvarkytojui nepateikti. Be to, nurodė, kad kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose nenurodyti asmenis identifikuojantys duomenys, neidentifikuoti nekilnojamieji daiktai (nenurodyti statinių indeksai, bendras plotas), iš pateiktų dokumentų – teismo sprendimo, nutarčių, Registro duomenų tvarkytojas negali padaryti vienareikšmės išvados ir nustatyti, ar minėtu teismo sprendimu pasidalinti nekilnojamieji daiktai yra tie patys, į kuriuos Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos R. N. nuosavybės teisės.

9. Civilinio proceso kodekso (2002 m.) 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą nekeisdamas jo turinio. Šio straipsnio 2 dalyje konstatuota, kad sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

10. Sprendimo priėmimo metu galiojusio LTSR civilinio proceso kodekso (1965 m.) 232 straipsnio 1 dalyje buvo analogiškai numatyta, kad jeigu spendimas yra neaiškus, tai priėmęs sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, taip pat savo iniciatyva, išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat buvo numatyta, kad sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas.

11. Pareiškėja prašo išaiškinti teismo sprendimą, kuris buvo priimtas prieš 36 metus, tai yra 1989 m. gegužės 11 d. Kaip buvo nurodyta šios nutarties 9, 10 punktuose, tiek dabar galiojančiame civilinio proceso kodekse, tiek ir sprendimo priėmimo metu galiojusiame įstatyme numatyta, kad teismui leidžiama išaiškinti sprendimą, jeigu jis neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1989 m. gegužės 11 d. sprendimas nėra įvykdytas. Tačiau šiuo atveju svarbu ne tik tai, ar sprendimas yra įvykdytas, bet ir tai, ar nepasibaigė terminas per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas. Civilinio proceso kodekso (2002 m.) 606 straipsnyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. LTSR civilinio proceso kodekso (1965 m.) 387 straipsnyje buvo numatyta, kad teismo sprendimas byloje, kurioje bent viena iš šalių yra pilietis, gali būti pateikiamas priverstinai vykdyti per trejus metus nuo jo įsiteisėjimo momento.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad teismas negali išaiškinti Jurbarko rajono liaudies teismo 1989 m. gegužės 11 d. sprendimo, nes įstatymas neleidžia aiškinti sprendimo, jeigu pasibaigė terminas, per kurį jis gali būti priverstinai įvykdytas. O šiuo atveju nustatyta, kad tiek pagal sprendimo priėmimo metu galiojusį įstatymą, tiek ir pagal šiuo metu galiojantį civilinio proceso kodeksą, yra pasibaigę terminai per kurį sprendimas gali būti įvykdytas. Be to, kaip nurodė pati pareiškėja ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, 1989 m. gegužės 11 d. sprendimu padalintas turtas buvo įregistruotas registre 1992 m. liepos 15 d. R. N. vardu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šakių rajono valdytojo 1992 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 191 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“.

13. Pareiškėjos pareiškimas atmestinas. Iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistinos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos D. N. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

Priteisti iš pareiškėjos D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė