Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjui advokatui Zenonui Klapatauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. G., nukentėjusiesiems G. P., A. A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, neteistas, nes 2010-10-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jam nutraukta, susitaikius su nukentėjusiąja,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis F. R. 2011 m. vasario 9 d., apie 10 val. 30 min., Pakruojo rajone, R. seniūnijos, M. kaime, F. R. ir R. G. gyvenamųjų sodybų ribojimosi kampe, netoli kaimo keliuko – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia iš važiuojančio savadarbio motobloko nutempdamas ant žemės R. G., sulaužydamas R. G. motobloko sėdynę ir sulankstydamas vairą, po to kojos keliu laikydamas prispaudęs R. G. prie žemės, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kėsinosi ranka suduoti 3-4 kartus į veidą R. G., suplėšydamas R. G. striukę ir nutraukdamas sidabrinę grandinėlę, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, trenkdamas su alkūne G. P. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei pastumdamas A. A. G. ir kėsindamasis suduoti žarstekliu G. P., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis F. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną tarp jo ir kaimyno R. G. įvyko konfliktas. Jis matė, kaip R. G. užsikūrė savadarbį traktoriuką, nes ruošėsi iš tvarto vežti mėšlą, ir sėdėdamas kieme stebėjo G., kad su traktoriuku nevažiuotų per jo sugyventinės žemę, nes visada taip darydavo, t.y., važiuodavo. Taip buvo ir šį kartą – prisikrovęs į priekabėlę mėšlo, užsikabino priekabėlę, atsisėdo ant traktoriuko ir važiavo pro savo kiemą į jo sugyventinės žemę, todėl jis nusprendė neleisti jam važiuoti ir užstoti kelią. Kai jis užstojo kelią, G. nepaklusdamas važiavo toliau, tiesiai ant jo, todėl jis paėmęs G. už „čiuprynos“, ištraukė iš traktoriuko, paguldė ant žemės ir prispaudė su ranka krūtinę. Su koja G. prispaudęs nebuvo, ranka suduoti į veidą nesiruošė. Tada pamatė, kaip kaimynė P. kažkur nubėgo ir suprato, kad skambins policijai. Tuo metu atlėkė P. ir atitraukė jį nuo G. Kai jis ištraukė G. iš traktoriuko, traktoriukas dar važiavo, tačiau atsirėmė į sniego pusnį ir sustojo. R. G. atsistojęs nuėjo prie traktoriuko jo išjungti, tačiau jie dar kartą dėl kažko susiginčijo ir jis nuėjo į savo namus. Nuėjęs į namus, pamatė, kad R. vėl ruošiasi važiuoti, todėl pasiėmė žarsteklį, nuėjo pas R. ir pagrasino, kad jis iš įvykio vietos niekur neitų, kol neatvažiuos policija. Belaukdami policijos, jie dar pasiginčijo ir jis vėl nuėjo į namus. Tą dieną buvo atvykusi tik kelių policija ir jo neapklausė, o kriminalistai atvažiavo gal po savaitės laiko ir tada buvo apžiūrėtas traktoriukas, jo apgadinimai. Per tą laiką G. galėjo traktoriukui visko padaryti. Visą šį įvykį matė ir jo sugyventinė R. M.. Tai įvyko 2011 metų vasario 9 dieną apie 10 valandą. R. G. ir jo sugyventinės sodybos ribojasi. P. atėjo vėliau, tada kai jį pakvietė P. ir jam grasino, o jis P. į veido sritį iš alkūnės tikrai netrenkė. A. G. nestūmė, nes ji stovėjo daug toliau. Nesikėsino P. suduoti su žarstekliu. P. jam grasino susidorojimu, kad pasamdys „chebrą“, kad jo dienos suskaičiuotos, todėl ir išsigando, nes turi keturis nepilnamečius vaikus, bijo G. ir P., nes jie gali salietros į šulinį pripilti, gali gryčią padegti, gali šunį nunuodyti, visko gali pridaryti, todėl išsigando. P. grasinimas buvo realus, kad susidoros, todėl jis kreipėsi į policiją dėl grasinimo, tačiau Lukočius (tyrėjas) tą bylą nutraukė, o jam uždėjo baudą dėl to, kad ant R. G. parašė pareiškimą, nes G. yra dirbęs kriminalistu ir puikiai žino kaip tą daryti. Su G. jie konfliktuoja gal pusmetį, nesutaria dėl žemės ribų. Žemės ribos yra nenustatytos, žemė yra jo sugyventinės, o ką ji pakovos su G. Šiuo metu jie ir G. tvarkosi žemės dokumentus, žemėtvarka turėtų atvykti ir nustatyti sklypo ribas, sukalti kuolus, riboženklius, tada užsitvers tvorą ir bus viskas. R. G. pastoviai jį provokuoja, pastoviai grasina, kolioja, todėl šitaip ir reikia kovoti. Kad G. šuntuota širdis, jis nežinojo. Pripažįsta, kad kai G. traukė iš traktoriuko, kuris buvo įsikibęs į vairą, gal vairas ir įsilenkė, grandinėlės nenutraukė, striukės nesuplėšė. Kitą dieną R. G. su tuo pačiu traktoriuku dirbo. Sutinka atlyginti iš viso žalos turtinės ir neturtinės 200 litų, bet ne daugiau. Tardamas paskutinį žodį, kaltinamasis R. pasakė, jog gailisi, kad taip įvyko, gal reikėjo kitaip tuos dalykus išsispręsti, nereikėjo su R. susipykti, pažadėjo daugiau taip nebedaryti, atsiprašė nukentėjusiųjų, nurodė, kad dirba nelegaliai, išlaiko šeimą ir prašė mažesnės bausmės.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. parodė, kad ta teritorija, kuri yra trijų metrų ilgio ir pusantro metro pločio, jis važinėja jau du metus. Praeitais metais M. toje vietoje sodino medelius ir jis paklausė, ar nebeleis jam važinėti, ar apsodins medeliais, tačiau ji neapsodino ir leido važinėti. Tą dieną jis vežė mėšlą iš tvarto savadarbiu traktoriuku ir nieko neįtardamas važiavo, kai jį užpuolė kaimynas F. R. Iš karto, nieko nesakęs sučiupo už striukės, už kaklo ir pradėjo tempti nuo traktoriuko, jis net negalėjo išjungti traktoriuko, todėl įvažiavo į kaimyno teritoriją, kur traktoriukas įstrigo į sniego pusnį. Ištrauktą iš traktoriuko, R. jį parvertė ant žemės, pargriovė aukštielninką, užgulė ir prispaudęs koja krūtinę laikė ir norėjo 3-4 kartus suduoti į veidą, bet nesudavė, nes jis su viena ranka apsigynė. R. jam priekaištavo, kad važinėja po jo žemę, koliojo visokiais keiksmažodžiais. Atbėgęs kaimynas G. P. R. nuo jo nutraukė. R. iš alkūnės sudavė P. į veidą. Jis tada atsistojęs, išjungė traktoriuką. Jam atsistojus, atbėgo jo mama, kaimynė P. Tada R. koliodamasis nuėjo į savo namus, o jie visi nuėjo prie jo garažiuko. Jis paskambino policijai, nes nežinojo, kad P jau buvo iškvietusi policiją. Netrukus R. grįžo nešinas žarstekliu ir grasindamas juo puolė P., kad užmuš. Tuo metu R. su ranka dar pastūmė jo motiną ir grumtynių metu visi puolė ginti P., atėmė iš R. žarsteklį. Tada R. kažkaip apsiramino ir apsisukęs vėl nuėjo į savo namus. Su R. jie konfliktuoja nuo 2010 m. rudens, nes R. arklys išmynė jo mamos žolynėlį, kanopų pėdos taip ir liko. Tos dienos konflikto metu R. nutraukė jo sidabrinę grandinėlę, kuri jam labai brangi, nes dovanota, iš Anglijos, brangus sidabras. Taip pat suplėšė striukę, kuri nebuvo išeiginė, bet buvo verta, verstos odos. Į medikus nesikreipė, nors krūtinę skaudėjo apie savaitę laiko. Jis turi antros grupės invalidumą ir R. tai žino, nes jam grįžus iš po operacijos, su R. kalbėjosi. Moralinei žalai atlyginti prašo priteisti 2000 litų, o už traktoriuko sėdynės ir vairo sugadinimą, striukės suplėšymą, grandinėlės sutraukymą prašo priteisti 450 litų, nes už grandinėlę sutiko žalą sumažinti 100 litų. Kol nebuvo kaime R., buvo ramu, o jam atėjus prasidėjo visi neramumai. Moralinė žala jam, tai yra, kad R. neturi teisės jo tampyti, įžeidinėti, puldinėti, nes jis yra žmogus. R. pažeidė jo garbę ir moralę, kuo R. jį laiko, R. didelis, aukštas, jis su juo nekariaus. Nuo tos dienos jis nebevažiuoja ta sklypo dalimi, važiuoja pro kitus kaimynus. R. galėjo gražiuoju pasakyti, kad nebevažiuoti.

Nukentėjusysis G. P. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusysis R. G., papildomai nurodydamas, jog yra nepatenkintas tuo, kad R. grasina užmušimu, yra primušęs jo žmoną, o dėl smūgio sudavimo į žandą su alkūne, jam nieko neatsitiko, sužalojimų nebuvo, sukėlė skausmą, bet ne tokį didelį.

Nukentėjusioji A. A. G. parodė, kad ji tame kaime gyvena jau daug metų. Kaimynas R. atsikėlė visai neseniai, jai jis netrukdo. Tą dieną ji buvo kambaryje ir pamatė, kad per kiemą bėga kaimynas, o pažiūrėjus per langą, pamatė vaikštant sūnų, kuris vaikščiojo susirietęs, susiėmęs už krūtinės. Ji išbėgo į kiemą ir tuo metu atbėgo kaimynė S. P. Jos nuėjo į įvykio vietą. Tuo metu R. nebuvo, o P. sniege kažko ieškojo. Paklausus, ko ieško, atsakė, kad R. nutraukė grandinėlę. Ji irgi padėjo ieškoti grandinėlės. R. susilenkęs nuėjo prie garažo skambinti policijai. Beieškant grandinėlės, atėjo R. nešinas žarstekliu, ir pasakė, kad P. tai dabar gaus, ir priėjęs prie P. užsimojo žarstekliu, bet R. ir ji griebė už to žarsteklio, ji pasakė „kaimyne ką tu darai“, ir R. sukdamasis, su alkūne ją pastūmė, bet jai neskaudėjo. Jokių pretenzijų R. neturi, jo neužkabina. Nuo R. nukentėjo tik jos sūnus R.. Ji nematė nei to vairo, nei striukės, nei grandinėlės. Pamatė grandinėlę tik nutrauktą. P. sniege grandinėlės nerado, o paskui atėjus į kiemą, R. pasipurtė ir grandinėlė iškrito iš po rūbų ant žemės, sniego kieme nebuvo. Grandinėlė yra visa, bet tik pertrūkusi.

Liudytoja S. P. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusieji R. G., G. P. ir A. A. G.

Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, o nukentėjusieji yra kaimynai. Paties įvykio ji nematė, nes buvo kambaryje. R. važiavo per jos paveldėtą asmeninę žemę. Matė, kad R. traktoriukas stovėjo ant jos žemės sklypo, o F. trūko kantrybė ir nutraukė R. nuo traktoriuko. Žemės ribos tuo metu nebuvo nustatytos, o šiuo metu jau tvarkomi dokumentai. Šių metų vasario 7 dieną sutikusi R., ji sakė, kad nebevažinėtų per jos žemės sklypą, o vasario 9 dieną jis važiavo. Tą pačią dieną, kai tik išvažiavo policija, R. sėdo į traktoriuką, užsikūrė ir išvežė mėšlą. Taip išeina, kad traktoriukas nebuvo apgadintas, jeigu važiavo, vežė mėšlą. Jeigu sėdynė buvo sulaužyta, tai kaip atsisėdo ir važiavo. Jai atrodo, kad pats R. F. provokuoja, o F. yra karštesnis. Su G. jie visada sutardavo gerai, o su P. pykdavosi. Kai pas mamą atėjo gyventi R. G., tada ir prasidėjo tie nesutarimai, kol nebuvo R. viskas buvo gerai. R. atėjo gyventi 2009 metais, o ji su F. gyvena nuo 2008 metų. Su R. jie kartu gyvena du metus, augina vieną bendrą vaiką ir dar tris jos vaikus iš kitos santuokos. Jai F. yra geras.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 8-9, I t.) matyti, kad įvykio vieta yra M. kaime, Pakruojo rajone, kur prie F. R. sodybos ribos iš rytų pusės matosi motobloko ratų žymės sniege bei avalynės pėdsakų fragmentai, kur motobloko ratų pėdsakai nuveda prie sujungto ūkinio pastato.

Iš daiktų pateikimo protokolo, daiktų apžiūros protokolo ir foto lentelių (b.l. 15-20, I t.) matyti, kad yra plyšimas nukentėjusiojo R. G. striukėje, kad yra nutrūkusi balto metalo grandinėlė ties susegimu, kad pakėlus motobloko sėdynės kraštą, matosi sėdynės korpuso atitrūkimas nuo varžtų, kad matosi ištiesintas vairo įlenkimas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo F. R. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Kaltinamojo F. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – gyvenamųjų sodybų su kaimynu R. G. ribojimosi kampe M. kaime, prie kaimo keliuko, įžūliu elgesiu, tyčia ištraukė iš važiuojančio savadarbio traktoriuko nukentėjusįjį R. G., paguldęs jį ant žemės laikė prispaudęs su kojos keliu, kėsinosi suduoti kelis smūgius į veidą, po to atėjus kaimynui G. P. ir juos išskyrus, sudavė su alkūne nukentėjusiajam G. P. į veidą, po to atsinešė iš namų žarsteklį, kuriuo kėsinosi suduoti nukentėjusiajam G. P. bei pastūmė nukentėjusiąją A. A. G., ko pasekmėje visiems nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, sulaužyta traktoriuko sėdynė, sulankstytas vairas, suplėšyta nukentėjusiojo R. G. striukė bei nutraukta sidabrinė grandinėlė, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamojo F. R. fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu, sukėlęs jiems fizinį skausmą, įžūlūs veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu, matant ir girdint aplinkiniams, yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas tyčiniais, įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis F. R. nepripažino tyčia sulaužęs R. G. traktoriuko sėdynę, suplėšęs jo striukę, nutraukęs sidabrinę grandinėlę, laikęs jį keliu prispaudęs prie žemės, kėsinęsis suduoti jam į veidą, pastūmęs A. A. G., sudavęs su alkūne G. P. ir kėsinęsis suduoti jam žarstekliu, nes visa tai įvyko grumtynių metu, kadangi jie konfliktuoja su kaimynu R. G. apie pusmetį laiko dėl jo sugyventinės R. M. žemės sklypų ribų, kurios yra nenustatytos, tik dabar jau tvarkomi dokumentai, kad pats R. G. jį pastoviai provokuoja, važinėja per jo sugyventinės žemę, nors sugyventinė prašė nebevažinėti, o jis yra karštakošis, todėl negali ramiai reaguoti į kaimyno provokacijas.

Tokie kaltinamojo F. R. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusysis R. G. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad būtent po tos dienos konflikto, tai yra, kaltinamajam F. R. ištempus jį iš važiuojančio traktoriuko, buvo sulaužyta traktoriuko sėdynė, sulenktas vairas, suplėšyta jo striukė ir nutraukta sidabrinė grandinėlė, jis buvo laikomas pargriautas ant žemės, prispaustas kojos keliu. Apie nutrauktą grandinėlę patvirtino nukentėjusieji G. P. ir A. A. G. G. P. dar patvirtino apie laikymą prispaudus gulintį R. G. keliu ir apie ruošimąsi pastarajam smūgiuoti su ranka. Liudytoja S. P. patvirtino, jog matė suplėšytą striukę. Visi nukentėjusieji ir liudytoja S. P. nuosekliais parodymais patvirtino, kad kaltinamasis pastūmė A. A. G. bei kėsinosi su žarstekliu suduoti G. P.. Nukentėjusieji R. G. ir G. P. nuosekliais parodymais patvirtino, kad kaltinamasis sudavė smūgį su alkūne G. P. Nukentėjusiųjų ir liudytojos S. P. parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė vienodus, nuoseklius parodymus, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei davę priesaikas. Kad buvo suplėšyta R. G. striukė, nutraukta sidabrinė grandinėlė, sulaužyta motobloko sėdynė ir sulenktas vairas, patvirtina byloje esantis daiktų apžiūros protokolas su foto lentelėmis.

Iš kaltinimo kaltinamajam F. R. yra šalintini vandališki veiksmai, kadangi ištyrus visus surinktus įrodymus nėra pakankamai duomenų ir pagrindo, kad F. R. veiksmai buvo vandališki, nes tiek pats kaltinamasis F. R., tiek visi nukentėjusieji patvirtino, kad R. G. turtas nukentėjo grumtynių metu, tempiant R. G. iš savadarbio traktoriuko.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo F. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (LR BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Kaltinamasis F. R. neteistas, tačiau per metus laiko po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, padarė naują tyčinį nusikaltimą ir jam skirtina bausmė už abu padarytus nusikaltimus (b.l. 47-48, 52-55, I t.), padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d..), yra baustas administracine tvarka (b.l. 57-58, I t.), gyvena su sugyventine R. M., augina tris jos vaikus ir kaip abu teigė bylos nagrinėjimo metu vieną jų bendrą vaiką, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio yra gavusi tik iš kaimynų (b.l. 60, 61, I t.), į psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašytas (b.l. 63, I t.), yra registruotas darbo biržoje bedarbiu (b.l. 64, I t.), atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka nukentėjusiajam R. G. atlyginti dalį nusikaltimu padarytos žalos, nukentėjusieji G. P. ir A. A. G. dėl sukelto fizinio skausmo jokių pretenzijų jam nereiškia, nukentėjusysis R. G. prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimu (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Nukentėjusiojo R. G. 450,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį (LR CK 6.249 str., 6.263 str., LR BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo R. G. 2000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra tenkintinas iš dalies, kadangi šis ieškinys yra pagrįstas tik paties nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog jis patyrė fizinį skausmą, buvo pažeista jo moralė, kaltinamasis žinodamas, kad jis yra po širdies operacijos, šitaip su juo pasielgė, bei byloje esančiu nemotyvuotu prašymu pripažinti jį civiliniu ieškovu (b.l. 22, I t.). Jokių kitokių neturtinės žalos įrodymų byloje pateikta nėra. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. G. jokie sužalojimai nebuvo padaryti, į medikus jis nesikreipė, paties nukentėjusiojo žodžiais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis turi sugyventinę, su kuria augina tris sugyventinės vaikus ir vieną jų bendrą vaiką, yra bedarbis. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo kaltę – padarė tyčinę nusikalstamą veiką, bei jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 2000,00 litų, yra per didelis, ir mažina jį iki 500,00 Lt, kuris yra priteistinas iš kaltinamojo, kadangi žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (LR CK 6.250 str., 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

F. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir nepagarbos demonstravimo nukentėjusiųjų R. G., G. P., A. A. G. atžvilgiu) laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

pagal LR BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, grasinimų ir patyčių nukentėjusiosios S. P. bei aplinkinių atžvilgiu) viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 3 p. a pap. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš nuteistojo F. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 500,00 (penkių šimtų) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo R. G. 450,00 (keturių šimtų penkiasdešimties) litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 1500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.