Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2017 m. kovo 24 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. T., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. T., gimusio 2007 m. rugsėjo 9 d., gyvenamąją vietą kartu su jo motina I. V.; 3) priteisti iš atsakovo A. T. sūnaus A. T., gimusio 2007 m. rugsėjo 9 d., išlaikymą iki jo pilnametystės po 250 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. V..

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė, kartu su jos pilnamete dukra S. R. ir nepilnamečiu sūnumi A. T., gim. 2007-09-09, gyvena atsakovui A. T. priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu atsakovas bute kartu laikinai negyvena, kadangi jam yra pritaikyta kardomoji priemonė gyventi skyrium. Butas yra tvarkingas, jame sudarytos sąlygos vaikui mokytis ir ilsėtis. Nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, baigė antrą klasę, po pamokų lanko karatė treniruotes. Ieškovės teigimu vaikas tris mėnesius lankė psichologo konsultacijas. VšĮ Antakalnio poliklinikoje (dėl psichologinės įtampos ir smurto prieš jį). Ieškovė dirba bibliotekos vedėja (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gauna 600 Eur darbo užmokestį. Susisiekus telefonu A. T. paaiškino, kad nieko apie ieškinį nežino, šiuo metu dirba užsienyje. Skyriui yra žinoma, kad atsakovas gyvena pas savo tėvus, dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepilnametis A. T. teigė, jog nori gyventi su mama. Pasak berniuko, kai gyveno visi kartu su tėčiu, būdavo, kad tėtis bardavosi, bet dabar jis tėčio pasiilgo. Vaikas sakė, kad su mamyte sutaria labai gerai. Nuo to laiko, kai kartu nebegyvena, tėtis jam neskambina, neaplanko. Ieškovės teigimu, atsakovas yra stipriai priklausomas nuo alkoholio bei smurtaujantis prieš ją ir sūnų. Pasak moters, po įvykio, kai atsakovas smurtavo jos ir vaiko atžvilgiu bei jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė gyventi skyrium, tėvas vaikui išlaikymo neteikė jokia forma. Motina nurodė, jog savo gyvenamojo ploto neturi, todėl ilgą laiką kentėjo ir gyveno kartu su vaiko tėvu, nes išsinuomoti atskiro būsto neturi galimybės (b.l.44-46). Skyrius pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio A. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš skyrium gyvenančio tėvo priteistinas išlaikymas sūnaus naudai, įvertinus jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas nepateikė konkrečios ir aiškios bendravimo su vaiku tvarkos; nurodo, kad bendravimo laikas turėtų būti derinamas iš anksto. Abu tėvai turėtų susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo stabilumą, išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ( b. l. 132).

Teismo posėdžio metu ieškovė I. V. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nuo santuokos sudarymo šalys gyveno nuomojamuose butuose, vėliau persikėlė gyventi į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradžioje jų santykiai buvo geri, tačiau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, naudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Taip pat šalių santykiai pablogėjo, nes atsakovo motina kišosi į jų gyvenimą. Tarp šalių buvo susitarimas, kad už komunalinius mokesčius moka atsakovas, o ieškovė - perka maistą bei kitas buitines priemones. Ne kartą ji su vaikais buvo išvaryta iš šeimos namų, nes atsakovas nuolat su pašaliniais asmenimis vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu. 2009 metais ieškovė kreipėsi į medicinos ekspertus dėl atsakovo jai padarytų sužalojimų. Kentė smurtą šeimoje, nes neturėjo, kur su vaikais gyventi. Paskutinio įvykio metu, vykusio 2015 metų gruodžio mėnesį, atsakovas naudojo smurtą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, todėl ieškovė bandė užstoti sūnų, tada atsakovas stvėrė ieškovę už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu byla perduota į teismą. Ieškovė kaltino atsakovą neištikimybe. Prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250 Eur per mėnesį, nes ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, ji nuo 2016-12-01 nuomojasi butą, kurio nuomos mokestis per mėnesį yra 250 Eur dydžio. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute uzufrukto nustatyti neprašo, nes atsakovas yra smurtaujantis, nuolat vartojantis alkoholį ir tokioje nesaugioje aplinkoje nepilnametis vaikas gyventi negali. Su atsakovo siūloma bendravimo tvarka sutiko, tačiau prašė nustatyti, jog atsakovas norėdamas bendrauti su sūnumi turi ieškovę informuoti prieš 3 dienas. Ieškovė netrukdo sūnui bendrauti su tėvu.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. T. atstovas advokatas Povilas Eigminas palaikė priešieškinį, jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji buvo neištikima atsakovui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nes priešingu atveju jis negalėtų dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Nesutinka, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, nes nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Atsakovas vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 175 Eur per mėnesį, mano, kad ieškovės nurodyta suma yra nepagrįsta. Dėl bendravimo tvarkos sutiko, kad atsakovas norėdamas bendrauti su sūnumi informuoja ieškovę prieš tris dienas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės I. V. ir atsakovo A. T. santuoka sudaryta 2008 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 3567 (b.l.75). 2007 m. rugsėjo 09 d. šalys susilaukė sūnaus A. T. ( b.l. 6).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo nuomone, santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį numatyti keturi sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos atvejai, du iš jų – žiaurus sutuoktinio elgesys su kitu sutuoktiniu bei visiškas nesirūpinimas vaiku ir visa šeima. Kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Fizinio smurto, panaudoto prieš ieškovę, su kuriuo siejama kaltės prezumpcija, faktas yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, t.y. pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b.l.71-72), atsakovas priešingai – prezumpcijos nenuginčijo.

Remiantis rašytine bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovo A. T. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 9-10). Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-14 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-908/2017, kurioje A. T. kaltinamas padaręs nusikaltimus BK 140 str. 3d., 140 str. 2d. (dvi veikos), perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje. Minėtoje nutartyje yra nurodyta, kad A. T. kaltinamas tuo, kad: 2015-12-26, apie 20.00 val., bute Vilniuje, Minties g. 50-70, rankomis sugriebė mažamečiui sūnui A. T., gim. 2007-09-09, už kaklo iš priekio ir suspaudė kaklą, tokiais savo veiksmais sukėlė mažamečiui A. T. fizinį skausmą. Be to, jis 2015-12-26, apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), I. V. paprieštaravus jo elgesiui ir veiksmams prieš mažametį sūnų A. T., priėjęs prie jos rankomis sugriebė sutuoktinei I. V. už kaklo ir stipriai suspaudė kaklą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei I. V.. Be to, jis 2015-12-27 apie 15.23 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, rankomis sugriebė sutuoktinei I. V. už kaklo ir stipriai suspaudė kaklą, taip pat vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, toliau sugrėbęs sutuoktinę I. V. už kaklo stūmė ją iki buto lauko durų, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei I. V..

Nors dėl šių veikų nėra apkaltinamojo nuosprendžio teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje yra pagrindo konstatuoti, kad sutuoktinis žiauriai elgėsi ne tik su ieškove, bet ir su savo nepilnamečiu sūnumi.

Atsakovas neįrodė, kad sutuoktinė buvo jam neištikima (CPK 178 str.). Neištikimybės faktą atsakovas įrodinėjo priešieškinyje nurodyta aplinkybe, kad ieškovė turi draugą iš Rokiškio, kurio vardas G.. Ieškovė nepripažino neištikimybės fakto, paaiškino, kad ji pažįsta šį žmogų, tačiau su juo nieko bendro neturinti. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę, atsakovas nepateikė. Teismas negali remtis prielaidomis bei spėlionėmis, kai įrodymai nepateikti.

Pagal surinktų byloje įrodymų visetą akivaizdu, kad atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, žiauriai elgėsi su ieškove, negerbė jos, nebuvo lojalus ir neteikė moralinės paramos, todėl teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. T. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.), kadangi jis pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

CK 3.72 straipsnis numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Ieškovė nepareiškė reikalavimo priteisti jai išlaikymo, todėl jis nepriteisiamas.

Nutraukus santuoką ieškovei pageidaujant, paliekama pavardė V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko A. T. gimusio 2007 m. rugsėjo 09 d., gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis sūnus gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimų ieškovės reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvadą, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko A. T., gimusio 2007 m. rugsėjo 09 d., gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. V. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus naudai priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su ieškiniu šioje dalyje nesutiko, nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui sutiktų mokėti po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės I. V. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų (b.l. 30,32). Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 637,96 Eur (b.l. 8).Ieškovė pagal gyvenamųjų patalpų nuomos 2016-12-01 sutartį Nr.1, už nuomą moka 250 Eur per mėnesį (b.l.138-140).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A. T. vardu, asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 31). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių ( b. l. 33). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius 2016-06 sudarė 450,17 Eur, 2016-07 sudarė 1958,46 Eur, 2016-08 sudarė 1204,48 Eur, 2017-01-31 sudarė neatskaičius mokesčių 509,90 Eur (b.l. 87, 144, 145). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiose įmonėse darbo užmokestis mokamas nebuvo (b.l. 144, 146, 147, 148).

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė neturi jos vardu registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų turto objektų. Atsakovo vardu yra įregistruotas vienas nekilnojamojo turto objektas (butas, kuriame šeima gyveno), įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. Nors atsakovo darbo užmokestis yra kintantis ir kai kuriais mėnesiais yra mažesnis negu ieškovės, tačiau atsakovui dirbančiam tolimųjų reisų vairuotoju turi būti mokami dienpinigiai bei komandiruotpinigiai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnis numato, kad darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-293 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ patvirtintos dienpinigių bei gyvenamojo ploto nuomos dienos normos. Taigi, įstatymas numato, jog asmenims, kurių darbas atliekamas kelionėje, kompensuojamos su tuo susijusios išlaidos. Tokiu būdu atsakovas neatskleidė visos savo turtinės padėties. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovės, todėl didesne dalimi jis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus A. T. turėtų specialiųjų poreikių. Į bylą yra pateikta VšĮ Gimnastikos klubo pažyma, remiantis kuria nustatyta, kad nepilnametis A. T. lanko gimnastikos treniruotes, kurių suma per mėnesį sudaro 28 Eur (b.l.135). Į bylą taip pat yra pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos, kuriose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-10 nepilnamečio A. reikmėms iš viso išleista 90 Eur, pietūs mokykloje kainuoja 1,80 Eur (b.l. 134, 136). Sutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ieškovė išleidžia 495 Eur per mėnesį. Ieškovė vaiko poreikių tenkinimo lentelėje (b.l. 74) nurodo, jog vaiko psichologo konsultacijos kainuoja 50 Eur, tačiau į bylą nėra pateikti mokėjimo pavedimai, patvirtinantys ieškovės apmokėtas išlaidas. Taip pat ieškovės poreikių lentelėje nurodytos šeimos švenčių ir gimtadienių išlaidos, kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro 30 Eur, negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis devyniarių metų amžiaus vaikui.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 390 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, užtikrinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsakovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie šių išlaidų, mokėdamas vaikui didesnę išlaikymo sumą, teismas mano, kad nepilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu yra devyneri metai, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 440 Eur, iš kurių po 250 Eur turėtų skirti tėvas A. T. ir po 190 Eur turėtų skirti motina I. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016-06-30, iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1d. nutartį dėl laikino išlaikymo (CK 3.192 str., 3.198 str., 3.185 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.). Šioje byloje tokių įrodymų nėra.

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatoma jo bendravimo tvarka su tėvu. Ieškovė neprieštaravo atsakovo nurodytai bendravimo tvarkai, prašė papildyti bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas prieš 3 dienas įspėja ieškovę dėl bendravimo su sūnumi. Atsakovo atstovas šiai sąlygai neprieštaravo. Atysižvelgiant į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, teismas tenkina atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo:

1.A. T. turi teisę dalyvauti vaiko A. T. auklėjime bei ugdyme, su juo bendrauti šalims patogiu laiku, iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas susitarus su ieškove dėl susitikimo vietos, bendravimo laiko.

2.Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl turto padalinimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A. T. vardu yra įregistruotas butas, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Šis butas yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, ginčo dėl jo nėra, todėl laikomas asmenine atsakovo nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 str.1d.2p.).

VĮ „Regitra“ duomenimis nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 16). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų ( b. l. 32).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi (b.l. 76,77,78,79).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė I. V. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio (b. l. 73).

Atsakovas A. T. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 62 Eur žyminio mokesčio, nes priešieškinis paduotas elektroninėmis ryšių priemonėmis (b.l. 98,107). Kadangi atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 41 Eur žyminis mokestis. Patenkinus atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 31 Eur žyminis mokestis.

Atlikus šalims užskaitą iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 10 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė ir atsakovas buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl šios išlaidos šalims nekompensuojamos.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 90 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. ) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. liepos 1 d. nutartimis, naikintinos (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,37 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3567, nutraukti.

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – V..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2016 m. birželio 30d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai I. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią tėvo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.A. T. turi teisę dalyvauti vaiko A. T. auklėjime bei ugdyme, su juo bendrauti šalims patogiu laiku, iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas susitarus su ieškove dėl susitikimo vietos, bendravimo laiko.

2.Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 4,37 Eur (keturis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.