Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio (pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. prašymą peržiūrėti prieš jį priimtą teismo nuosprendį dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė visiškai sudedant subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 5 mėnesiams ir 17 dienų;

Panevėžio apygardos teisme 2023 m. birželio 30 d. buvo gautas nuteistojo V. S. 2023 m. birželio 27 d. prašymas peržiūrėti teismo nuosprendį ir sušvelninti /atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, V. S. buvo nuteistas, be kita ko, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje už tai, kad atvirai viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą. Matyti, jog būtent dėl aplinkybės, kad V. S. padarytoje nusikalstamoje veikoje, atitinkančioje visus BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (vagystės) sudėties požymius jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Priėmus Įstatymą ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, atvirai viešoje vietoje įvykdyta kišenvagystė, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijos, galiojusios iki 2023 m. birželio 1 d., sankcijoje nebuvo numatyta galimybės skirti bausmės rūšį – viešuosius darbus, bei buvo numatytas laisvės atėmimas iki 6 m. Tuo tarpu, nuo 2023 m. birželio 1 d. naujai įsigaliojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje kaip alternatyvios galimos skirti bausmės rūšys yra numatytos – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Taigi matyti, kad BK 178 straipsnio redakcija, numačiusi baudžiamąją atsakomybę už atvirai arba viešoje vietoje įvykdytą vagystę, sušvelnėjo, t. y. sušvelnėjo jos sankcija (buvo sutrumpintas laisvės atėmimo bausmės terminas ir atsirado galimybė skirti švelnesnę bausmės rūšį). Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir BPK 362¹ straipsniu, darytina išvada, jog nuteistojo V. S. teisinė padėtis sušvelnėjo ir tai sudaro pagrindą peržiūrėti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajam V. S. šioje baudžiamojoje byloje priimtu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistajam V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), buvo paskirta 30 parų arešto. Parenkant nuteistajam skirtinos bausmės dydį buvo įvertinta, jog buvo nustatyta nuteistojo V. S. atsakomybę sunkinančių (teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus) ir lengvinančių aplinkybių (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi), įvertinti kiti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys (nepilnametis, nesimoko, nedirba ir kt.). Įvertinus bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistajam V. S. buvo paskirta arešto bausmė, kurios dydis, o taip pat ir kiti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis neleidžia teigti, jog nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą turėtų būti paskirta švelnesnė už areštą bausmė. Taip pat, vadovaujantis tuo, kad naujoje BK redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. birželio 1 d. BK 90 straipsnio 4 dalis, numatanti minimalų ir maksimalų arešto parų skaičių galimą skirti nepilnamečiui nekito, todėl nėra pagrindo skirti nuteistajam trumpesnę arešto bausmę, t. y. trumpesnę už aptariamo straipsnio dalyje numatytos arešto bausmės vidurkį ar lygią jam. Pažymėtina ir tai, kad įsigaliojus Įstatymui ir BK pakeitimams, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktai, kurių padarymu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuteistas V. S., nekito. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 metams, 5 mėnesiams ir 17 dienų nekeičiama.

Vadovaujantis išdėstytu, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, nuteistojo V. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 m. birželio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo V. S. 2023 m. birželio 27 d. prašymą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, nuteistojo V. S. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 m. birželio 1 d.))

Nuteistajam V. S. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės 7 metams 5 mėnesiams ir 17 parų, nešvelninti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.