Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo L. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. B. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-06-10 00.51 val. iki 2021-06-11 (2 paros) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021-06-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijso teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio kalsuimų (Lietuvos respublikos abudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl L. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

7. Apeliaciniais skundais nei prokuroras, nei nuteistasis L. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kur nuteistasis turi atlikti bausmę, o nuteistasis L. B. – su nuosprendžiu jam paskirta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais.

8. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis teigė, kad jis savo seseriai – nukentėjusiajai R. S. sudavė tik vieną kartą delnu, nes nebegalėjo su ja susikalbėti. Tokie nuteistojo aiškinimai yra nepagrįsti, nes pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl girtumo ne viską prisimena, bet gali taip būti, kad sudavė kaltinime išvardintus smūgius nukentėjusiajai R. S.. Taip pat iš 2021-06-10 asmens apžiūros protokolo matyti, kad R. S. padaryti sužalojimai veido srityje ant kairės akies voko ir skruosto (matosi patinimas, sumušimas), kairės rankos išorinėje pusėje (matosi sumušimas), kairės kojos sumušimas ir kiti sužalojimai (b. l. 39). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji, nors ir buvo neblaivi (jai nustatytas 3,02 prom. girtumas), tačiau ji aiškiai nurodė jai padarytus sužalojimus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Taigi, iš paminėtų aplinkybių matyti, kad nuteistasis nukentėjusiajai sudavė ne vieną, bet žymiai daugiau smūgių į įvairias kūno vietas.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9.1. Nuteistasis L. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji jį išprovokavo smurtauti, kadji pati buvo neblaivi. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad nukentėjusioji, būdama neblaivi, elgėsi rizikingai, provokuojančiai.

9.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys – nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu iš esmės laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Paprastai pripažįstama, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

9.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, kad neprisimena,dėl ko su seserimi – nukentėjusiaja R. S. įvykio metu susipyko, nes tą dieną abu kartu sus seserimi vartojo alkoholinius gėrimus. Tik apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad nukentėjusioji jį išprovokavo, o apeliacinės isntancijos teisme taigė, kad seseriai vieną kartą delnu smogė į veidą, nes su ja nebegalėjo susikalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. taip pat nurodė, jog neprisimena, dėl ko susipyko su broliu. Taigi, nei nuteistasis, nei nukentėjusioji neįvardino konkrečios priežasties, kuri būtų vertinama kaip priežastis nuteistajam naudoti smurtą prieš nukentėjusiąją. Nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvykusį konfliktą pradėjo nukentėjusioji aktyviais veiksmais, nėra pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios rizikingas ar provokuojantis elgesys. Dėl to nuteistojo ir jo gynėjo prašymas L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti rizikingą ir provokuojantį nukentėjusiosios elgesį netenkinamas, o nuteistojo aiškinimai apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme, kad nukentėjusioji jį išprovokavo, ar kad jis sudavė tik vieną smūgį nukentėjusiajai, vertinami kaip jo siekis palengvinti savo teisinę padėtį.

9.4. Kitų nuteistojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas L. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9.5. Nuteistasis L. B. nevedęs, gyvena faktinėje santuokoje. Nosr skunde nuteistasis teigia, kad jis su sugyventine augina du vaikus, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis bei jo gynėjas. Iš bylos matyti, kad L. B. niekur nedirba (b.l . 64). Iš byloje esančios pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis per penkerius metus buvo baustas 7 kartus (iš jų 6 kartus nusižengimus padarė būdamas neblaivus), turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų nuobaudų suma – 1 317 Eur). Taip pat iš bylos matyti, kad L. B. anksčiau buvo teistas net 12 kartų, tarp jų net devyis kartus už smurtinius nusikaltimus (keturis kartus už smurtavimą artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui ir nepraėjus metams po to, kai jis 2020-07-23 buvo paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. už surtavimą artimoje aplinkoje. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (viešaisiais darbais, areštu, laisvės atėmimu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu (2 kartus taikytos BK 75 straipsnio nuostatos), lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas.

9.6. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Dėl to skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę nuteistajam nėra pagrindo.

9.7. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų (vidurkis būtų 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant griežtesnę nei sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria ir mano, kad L. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Dėl to švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra pagrindo.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo L. B. gynėjas prašė jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

10.1. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10.2. L. B. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

10.3. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo L. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net 12 kartų, 2 kartus jam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas, 1 kartą jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino, tačiau jis toliau daro tyčines nusikalstamas veikas – vien per paskutinius penkerius metus jis 4 kartus teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje, ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad L. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

11. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kur nuteistasis L. B. turi atlikti paskirtąją bausmę.

11.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis naikinama pakeičiant skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Nuteistąjį L. B. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti pašalinant nuorodą, kad L. B. paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.