Telšių apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos apygardos teismo 2007-05-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. 20 MGL dydžio 2500,00 Lt bauda, kurio išieškojimas baigtas 2009 m. kovo mėn., kaltinamas pagal BK 281 str. 5 d. ir 144 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2011-04-25 apie 21.45 val. Akmenės rajone, kelio Naujoji Akmenė – Venta 6 km. 772 m., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą, kuriame nustatyta, kad „[e]ismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių ...“, ir KET 141 punktą, kuriame nustatyta, jog „[p]rieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad ... lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms“, nes jis lenkdamas kitą transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kliudė ja priešpriešiais dviračiu važiavusį K. P., taip padarė jam odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, abiejose rankose ir abiejose kojose, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, muštines žaizdas veide, kairėje kojoje, kraujosruvas žarnų pasaituose, plaučių sumušimą ir plyšimą, kepenų ir blužnies plyšimą, kairiojo dilbio abiejų kaulų ir kairiojo šlaunikaulio lūžius, kairės pusės IX šonkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po minkštuoju galvos smegenų dangalu bei širdies plyšimą, kuris komplikavosi širdies tamponada ir nuo kurio K. P. mirė eismo įvykio vietoje, t.y. A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d.

Be to, kaltinamasis A. P., pats sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, o būtent: 2011-04-25 apie 21.45 val. Akmenės rajone, kelio Naujoji Akmenė – Venta 6 km. 772 m., iškart po 2011-04-25 apie 21.45 val. įvykusio eismo įvykio, kai jis vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas lenkti kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kliudė ja priešpriešiais dviračiu važiavusį K. P., nuo patirtų sužalojimų mirusį eismo įvykio vietoje, nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir iš eismo įvykio vietos pabėgo, t.y. A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 144 str.

Kaltinamasis A. P. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 102, 103, 123), savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis apie mėnesį laiko naudojasi ir važinėjasi jo sesers uošvio vardu registruotu juodos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinio numerio tiksliai nepamena, tik žino pirmas dvi raides – ??. 2011-04-25 nuo pietų A. P. važinėjo šiuo automobiliu. Apie pietus buvo nuvažiavęs į Akmenę, į servisą pas Ž. N., kuris tvarkė (duomenys neskelbtini) automobilius. A. P. buvo pas jį nuvykęs, nes sutvarkytus automobilius reikėjo parvairuoti į firmos ofisą Ventoje. Tuos automobilius pervaryti į Ventą jam padėjo Ž. N.. Automobilius jie parvairavo apie 19 val., o tada A. P. kartu su drauge J. R., kuri į Akmenę dar dieną atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, užėjo į svečius pas Ž. N.. Pasak A. P., būdami pas Ž. N. jie tik sėdėjo kieme, kalbėjosi, alkoholio nevartojo, kieme žaidė vaikai. 2011-04-25 apie 21.30 val. A. P. kartu su J. R., su kuria kartu gyvena, susiruošė važiuoti namo į Naująją Akmenę. Kadangi Ž. N. J. R. automobiliui jau buvo pakeitęs padangas, ji įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo namo, o A. P. dar persimetė keliais žodžiais su Ž. N., įsėdo į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir vienas pats išvažiavo į Naująją Akmenę.

Toliau A. P. parodė, kad leistinu greičiu važiavo nuo Akmenės link Naujosios Akmenės. Pravažiavęs Smiltinės kaimą važiavo apie 90 km/h greičiu savo, t.y. dešine kelio puse. Išvažiavęs į tiesų kelio ruožą nuo Smiltinės kaimo link Alkiškių kaimo, pamatė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kurio nei markės, nei spalvos, nei valstybinio numerio nepamena. Priartėjęs prie to automobilio A. P. įsijungė kairįjį posūkį, persirikiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo tą automobilį lenkti, tačiau prieš pradėdamas lenkti tą transporto priemonę tikrai nematė, kad priešpriešine eismo juostą kažkas važiuotų. Tuo momentu, kai jau lenkė tą automobilį, pajuto smūgį į kairę savo vairuoto automobilio pusę. Nuo to smūgio jį ištiko šokas ir kas vyko toliau jis atsimena tik kaip per rūką. Nesuprato, kad partrenkė žmogų. Būtų sustojęs, jei būtų supratęs. Kiek pamena, pabaigė lenkimo manevrą toje vietoje, kur pajuto smūgį, tačiau nesustojo ir nuvažiavo toliau. Kokiu greičiu nuvažiavo toliau, jau nepamena.

Pasak A. P., kad jį būtų stabdę pareigūnai, nepamena. Ar po smūgio važiavo įjungtomis šviesomis, ar išjungtomis, taip pat jau nepamena. A. P. parodė, kad dar pamena, kad tuo pačiu automobiliu nuvažiavo kažkur už Menčių kaimo, tačiau kur tiksliai, jau nepamena, tik žino, kad aplink nebuvo namų. Tada išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo, pamatė, kad nėra veidrodžio. Iš automobilio pasiėmė piniginę ir telefoną. Ką dar pasiėmė, jau nepamena. Kitus daiktus (rankinę su rūbais, vyną ir kt.) paliko automobilyje. Automobilio raktus pasiėmė su savimi, bet neatsimena, ar užrakino automobilį. A. P. pėsčiomis per brūzgus ėjo kelio link. Po tuos brūzgynus vaikščiojo beveik visą naktį ir tik ryte išėjęs ant kažkokio žvyrkelio susistabdė pakeleivingą automobilį, kurio vairuotojas jį pavežė iki Šiaulių.

A. P. parodė, kad paskui interneto svetainėje „Delfi“ jis perskaitė apie eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, ir tik tuomet suprato, kad tai jis padarė tą eismo įvykį, kai važiuodamas į kažką atsitrenkė. A. P. taip pat parodė, kad visų po smūgio buvusių įvykių ir detalių nepamena todėl, kad smūgis buvo gana stiprus ir po jo jis buvo šoke. Be to, pasak A. P., prieš tą įvykį jis jau keletą dienų buvo lyg nesavas ir buvo šoko būsenoje, nes 2011-04-16 mirė jo tėtis, kurį jis palaidojo 2011-04-18. A. P. labai pergyveno dėl jo mirties, vartojo vaistus. 2011-04-25 dieną jis taip pat buvo išgėręs dienai skirtų vaistų, kurių pavadinimo nepamena. A. P. teigė, kad tuo momentu, kai įvyko eismo įvykis, jis iš įvykio vietos pasišalino ne sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės, o todėl, kad buvo apimtas streso dėl tėvo mirties. Be to, po paties smūgio eismo įvykio metu jo sąmonė iš viso aptemo dėl patirto streso, todėl, pasak A. P., jis veiksmus atliko nesąmoningai, vedamas kažkokių instinktų ir tikslių įvykio aplinkybių net nebeatsimena. A. P. parodė, kad dėl to, jog sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos jis kaltu prisipažįsta visiškai. A. P. kaltu dėl to, jog nukentėjusiam nesuteikė pagalbos, prisipažino visiškai, tik parodė, kad tai padarė ne tyčia siekdamas jam nepadėti, o nesąmoningai, nes patyrė didelį stresą. Kaltinamasis nurodo, kad dėl to, ką padarė, labai gailisi, žuvusiojo artimiesiems jau suteikė visokeriopą paramą, visiškai atlygino jų nurodytą patirtą materialinę ir moralinę žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė ir prašo nutraukti bylą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuosekliai papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, padaryti nusikaltimai pagal BK 11 str. 2 d. ir 3 d. yra neatsargus nusikaltimas (BK 281 str. 5 d.) ir nesunkus nusikaltimas (BK 144 str.), o jų padarymo aplinkybės abejonių nekelia, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. 1 d. atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, kaltinamojo kaltę taip pat įrodo žemiau aptarti liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2011-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 5-23), eismo įvykio vietos schema (b.l. 24), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas ir kiti dokumentai (b.l. 28-34), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini) dėl K. P. mirties priežasties (b.l. 42-45).

Liudytojas Lorenas Balčiūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-04-25 apie 19 val. jis eidamas Stoties gatve Akmenėje, Akmenės r., pastebėjo Stoties g. važiuojantį juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Į tą automobilį iš karto atkreipė dėmesį todėl, kad pamatė už jo vairo sėdintį A. P., kurį žino iš matymo, bet senai bebuvo matęs, todėl įsidėmėjo jo vairuotą automobilį, nes seniau Lorenas Balčiūnas nebuvo matęs jo vairuojančio tą automobilį, kuriuo A. P. vienas pats važiavo tą vakarą (b.l. 59).

Liudytojas Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-04-25 apie 17 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ pas jį į namus Akmenėje atvažiavo jo pažįstamas A. P., o su juo kartu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo jo draugė J., kurios pavardės Ž. N. nežino. Tuomet Ž. N. į Ventoje esančią (duomenys neskelbtini) įmonę nuvairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o A. P. jam iš paskos atvažiavo savo juodos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir namo į Akmenę juo parvežė Ž. N., kuris savo vairuotą automobilį paliko Ventoje. Pasak Ž. N., grįžę į jo namus jie visi ten dar truputį pabuvo, o paskui, galėjo būti apie 21 val., A. P. su savo drauge išvažiavo. Kas kokiu automobiliu išvažiavo, Ž. N. pasakyti negali, tik nurodė, jog atsikėlęs ryte savo kieme nematė nei juodos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 57).

Liudytoja J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai ir jos sugyventiniui A. P. būnant Ž. N. namų kieme nei ji, nei A. P. alkoholio nevartojo visiškai, jie abu buvo blaivūs. Kaip parodė J. R., po A. P. labai pergyveno 2011-04-16 mirusio savo tėvo, buvo kaip nesavas ir vartojo raminančius vaistus, todėl alkoholio nevartojo. A. P. vartojo dviejų rūšių vaistus – vieni dieniniai, kuriuos išgėręs jis galėjo vairuoti, o kiti naktiniai, kuriuos gerdavo tik prieš miegą (b.l. 58).

Liudytojai I. Š., I. Š. ir N. K. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės vienodai parodė, kad 2011-04-25 apie 21.40 val. jie kartu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) važiavo keliu Smiltinė – Alkiškiai link Alkiškių kaimo. Automobiliui įveikus kelio vingį netoli nuo Smiltinės k., jie pamatė, jog priekyje ta pačia kryptimi važiuoja du automobiliai, vienas kurių pradėjo daryti lenkimo manevrą. Tuo metu pamatė, kaip kažkas pakilo į orą ir nukrito ant žemės, o lenkimo manevrą daręs automobilis lenkimo nebaigė ir sugrįžo į savo eismo juostą. Po to abu automobiliai nesustoję nuvažiavo tolyn. Liudytojai, privažiavę tą vietą, kur buvo matę kažką pakylant ir krentant, pamatė ant kelio besimėtančias dviračio dalis, todėl sustojo. Išlipę iš automobilio pamatė kairiame kelkraštyje gulintį žmogų ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b.l. 60).

Liudytojas Viktor Tkačuk ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-04-25 nuo 11 val. jis kartu su jaunesniuoju patruliu Rolandu Rimeikiu tarnybiniu automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), pagal patvirtintą grafiką patruliavo Akmenės rajone. 2011-04-25 apie 21.40 val., grįžę iš iškvietimo Sablauskių kaime, pagal patrulių užduotį jie tarnybinį automobilį pasistatė Alkiškių kaimo aikštelėje prie parduotuvės, kuri yra prie pagrindinės gatvės, t.y. prie kelio Naujoji Akmenė – Venta. Tarnybinis automobilis buvo neužvestas, degė gabaritai ir policijos plafonas. Viktor Tkačuk buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo netoli važiuojamosios kelio dalies, o Rolandas Rimeikis sėdėjo tarnybiniame automobilyje už vairo. Tik jiems atvažiavus į Alkiškių kaimą ir sustojus prie parduotuvės Viktor Tkačuk pamatė, kad nuo Akmenės link Naujosios Akmenės pravažiavo moters vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo apie 21.40 val. Po kelių minučių Viktor Tkačuk išgirdo nuo Akmenės pusės atvažiuojančio automobilio garsą ir iš tolo pamatė artėjančio automobilio šviesas. Pasiruošė tą automobilį stabdyti, todėl priėjo arčiau važiuojamosios kelio dalies. Prieš tai Rolandas Rimeikis įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius. Po kelių akimirkų Viktor Tkačuk pamatė, kad keliu nuo Akmenės pusės kryptimi link Naujosios Akmenės be šviesų labai greitai atvažiuoja tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Viktor Tkačuk tą automobilį stabdė, tačiau šis net nepristabdęs nuvažiavo link Naujosios Akmenės. Viktor Tkačiuk spėjo pamatyti, kad yra išdaužtas priekinis automobilio lango stiklas, kairės pusės priekinė lempa ir deformuotas priekinis kairės pusės sparnas. Viktor Tkačiuk nubėgo į tarnybinį automobilį ir jie su R. R. pradėjo tą automobilį vytis. Jiems išvažiuojant į pagrindinį kelią, juo pravažiavo kažkoks automobilis, kurio Viktor Tkačiuk neįsiminė, tik pagalvojo, kad tai, tikriausiai, tas pats automobilis, kurio šviesas iš tolo buvo pamatęs.

Viktor Tkačiuk su Rolandu Rimeikiu išvažiavo į pagrindinį kelią ir pradėjo vytis „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Iš tolo matė, kad Alkiškių kaime jis pasuko į šalutinį kelią, vedantį link Menčių kaimo. Pareigūnai tuo pačiu keliu pradėjo važiuoti paskui jį, matė, kad jis nuvažiavo link Menčių kaimo, bet pačiame kaime pametė jį iš akių. Po kelių akimirkų, pareigūnams Menčių kaime ieškant „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, per raciją jie gavo Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad kelyje Naujoji Akmenė – Venta, tarp Alkiškių ir Smiltinės kaimų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo dviratininkas, ir, kad pagal liudytojų parodymus, jį partrenkė tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino. Tuomet Viktor Tkačiuk iš karto suprato, jog tai tas pats automobilis, kuris be šviesų pravažiavo Alkiškių kaimą, stabdomas nesustojo ir pasislėpė Menčių kaime. Tuomet jis su Rolandu Rimeikiu išsikvietė papildomas policijos pajėgas ir pradėjo ieškoti pabėgusio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio Menčių kaimo apylinkėse. Po 22 val. prie Menčių kaime esančių karjerų jie pamatė stovintį tamsios spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), apgadinta priekine dalimi. Tai buvo tas pats automobilis, kuris stabdomas nesustojo. Automobilyje jokių žmonių nebuvo. Į įvykio vietą nedelsiant buvo iškviesta operatyvinė grupė, ekspertas, kurie atliko detalią automobilio apžiūrą ir kitus būtinus veiksmus. Viktor Tkačiuk taip pat parodė, kad tuo laiku, kai jis Alkiškių kaime stabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, buvo prieblanda, visiškai sutemę nebuvo, todėl jis aiškiai pamatė ant automobilio kėbulo buvusius apgadinimus. Vairuotojo veido pamatyti nespėjo, nes automobilis važiavo labai greitai, apie 140 km/h (b.l. 63, 64).

Įvykio vietos 2011-04-25 apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Akmenės rajone, kelio Naujoji Akmenė – Akmenė aštuntajame kilometre, kelio atkarpoje tarp Alkiškių ir Smiltinės. Šiauriniame kelio pakraštyje ant žemės yra juodos spalvos automobilio kairės pusės veidrodėlis nuo vairuotojo durų. Septynių metrų atstumu nuo veidrodėlio į rytus kelio pakraštyje guli dviračio sėdynė. Kelio pakraštyje, kur prasideda žolynas, ant nugaros galva į pietvakarius guli vyriškio lavonas šviesą atspindinčia liemene. Ant dešinės lavono kojos yra sportinis juodas batas su užrašu „Basio“. Toks pat kairės pusės batas rastas kelio pakraštyje. Trylika metrų nuo lavono į rytus rastas deformuotas dviračio ratlankis, o netoliese – dviračio padanga ir raudonos spalvos dviračio rėmas be sėdynės, su vairu ir galiniu ratu. Eismo įvykio vietoje taip pat rasta automobilio bamperio dalis. Prie Menčių karjero esančiame miške rastas juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), be kairės pusės vairuotojo durų veidrodėlio. Ant rasto automobilio trūksta priekinio bamperio kairės pusės kampinės dalies. Kairiojo priekinio žibinto ir posūkio stiklas sudaužytas. Automobilio kapotas ties sudaužytu kairiuoju priekiniu žibintu deformuotas, ant jo matomi raudonos spalvos dažai. Kairysis priekinis automobilio sparnas viršuje ties žibintu ir ties vairuotojo durimis deformuotas. Priekinis automobilio stiklas viršutiniame kairiajame kampe suskeldėjęs ir įdubęs. Automobilio stogo kraštas deformuotas kairėje pusėje virš vairuotojo durelių ir ties kairiu viduriniu statramsčiu. Automobilio užvedimo spynelė nesugadinta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. P. mirtis įvyko eismo įvykio metu nuo širdies plyšimo, kuris komplikavosi širdies tamponada. K. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta, vidaus organuose narkotinių bei psichotropinių medžiagų nerasta. K. P. kūne nustatyta: odos nubrozdinimai kakle, krūtinėje, abiejose rankose ir abiejose kojose, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, muštinės žaizdos veide, kairėje kojoje, kraujosruvos žarnų pasaituose, širdies plyšimas, plaučių sumušimas ir plyšimas, kepenų ir blužnies plyšimas, kairiojo dilbio abiejų kaulų ir kairiojo šlaunikaulio lūžiai, kairės pusės IX šonkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po minkštuoju galvos smegenų dangalu (b.l. 42-45).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Baudžiamoji atsakomybė už padarytus veiksmus kyla tik tuo atveju kai yra įstatyme numatytas pagrindas reikalauti iš asmens atitinkamo elgesio. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi šios veikos objektyvioji pusė apibūdinama normoje su blanketine dispozicija, nukreipiančia į KET, todėl atsakomybė kyla kai yra visi objektyvieji ir subjektyvieji veikos požymiai bei nustatomi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai. Šioje normoje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. A. P. veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kalinamojo veiksmuose nustačius visų trijų įvardytų požymių buvimą. Lenkdamas kitą automobilį ir tuo tikslu išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, bet prieš tai neįsitikindamas, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, A. P. pažeidė KET 141.3 punktą ir savo vairuojamu automobiliu partrenkė lenkimo metu užimta priešpriešinio eismo juosta važiavusį dviratininką K. P., kuris nuo šiame eismo įvykyje gautų traumų žuvo. A. P. taip pat pažeidė KET 9 punkte įtvirtintą bendresnio pobūdžio atsargumo pareigą. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų pažeidęs nurodytų KET reikalavimų, jo veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, todėl tarp jo veikos ir kilusių padarinių konstatuojamas tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009-05-08 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr.2K-237/2009, BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tai pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama. Veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu, t.y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. P. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo partrenktas dviratininkas, jis šiam nukentėjusiajam nepadėjo, nesustabdė savo automobilio, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasirūpino, kad kiti nugabentų K. P. į ligoninę. A. P. juo nesidomėjo, prie jo nepriėjo, neapžiūrėjo, t. y. pats neįsitikino dviratininkui padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu. Priešingai, A. P. nesustodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jokių aplinkybių, trukdžiusių A. P. suteikti pagalbą nukentėjusiajam, t.y. nei pagalbos suteikimą ribojančių fizinių sužalojimų, nei psichinių sutrikimų teismas nenustatė.

A. P. daugkartiniai pareiškimai apie tai, kad po eismo įvykio ir net iki jo jis buvo šoko būsenoje tėra gynybinė kaltinamojo pozicija, kuri dėl neaiškių priežasčių įtikino prokurorą, bet kuria netiki teismas. Priešingai, nei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme daug kartų tvirtino A. P., teismas konstatuoja, kad eismo įvykio metu ir po jo kaltinamasis buvo visiškai sąmoningas ir turėjo realią galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam. Tos dienos įvykių eiga rodo, kad A. P. jautėsi iš esmės normaliai, rūpinosi įprastais kasdieniniais reikalais, kartu su sugyventine bendravo su liudininku Ž. N., vakarojo jo namų kieme, o po to pats sėdo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairo ir išvyko namo paskui sugyventinę J. R., keliomis minutėmis anksčiau išvažiavusia namo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad jausdamasis prastai, kaltinamasis turėjo visas galimybes grįžti namo kartu su sugyventine, vykdamas jos automobiliu kaip keleivis. Tai, jog šia galimybe nepasinaudojo, rodo, kad nejautė tokio poreikio, nes nesijautė prastai.

Kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad lenkimo metu pajutęs smūgį į kairę savo vairuoto automobilio pusę patyrė šoką, tačiau nematė ir nesuprato, kad partrenkė dviratininką, teismas atmeta kaip neįtikinamus dėl jų prieštaringumo. Viena vertus, nesuvokdamas, jog partrenkė dviratininką, kaltinamasis nebūtų patyręs jokio šoko ar didesnio streso, be to, būtų sustojęs išsiaiškinti, kas nutiko. Lenkimo manevrą A. P. atliko tiesioje kelio atkarpoje, todėl nors pažeisdamas KET dėl neatsargumo ir nepastebėjo priešpriešiais atvažiuojančio dviratininko lenkimo manevro pradžioje, bet negalėjo jo nematyti betarpiškai prieš pat susidūrimą ir jo metu, nes šviesą atspindinčia liemene vilkintis dviratininkas buvo partrenktas priekine automobilio dalimi ir kūnu atsitrenkė į kaltininko vairuojamo automobilio priekinį stiklą, tiesiog prieš akis vairuotojui. Kad A. P. matė, jog partrenkė dviratininką, įrodo ir ta aplinkybė, kad dviratininko partrenkimą matė daug toliau nuo eismo įvykio vietos buvę ir ta pačia kryptimi kaip kaltinamasis važiavę liudytojai I. Š., I. Š. ir N. K..

Antra vertus, kaltinamojo nurodoma aplinkybė, jog jis patyrė, anot jo, šoką, rodo, kad A. P. matė ir suvokė, kas įvyko, todėl ir patyrė stresą, kas yra savaime suprantama tokiomis aplinkybėmis. Kad kaltinamojo patirtas stresas nebuvo toks intensyvus, jog kliudytų jam suvokti įvykio aplinkybes ir adekvačiai elgtis, rodo jo elgesys po susidūrimo su dviratininku. Kaip minėta, A. P. iš Akmenės išvažiavo namo į Naująją Akmenę, tačiau po susidūrimo nebevažiavo toliau link namų pagrindiniu keliu, o priėmė sprendimą pasukti iš jo link Menčių kaimo. Vadinasi, jis nebuvo praradęs gebėjimo priimti sprendimus, o jo veiksmai nebuvo instinktyvūs, kaip teigia kaltinamasis. Be to, A. P. nesustojo Alkiškių kaime stabdomas policijos ekipažo su įjungtais švyturėliais, o tamsiu paros metu dideliu greičiu važiavo toliau be šviesų, puikiai orientuodamasis aplinkoje ir pabėgdamas nuo jį persekiojančio policijos patrulio. Pažymėtina, kad kaltinamojo nepaklusime uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. požymių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. 5 d. ir 144 str. nepašalina administracinės atsakomybės už nurodytą veiką, o duomenų, kad kaltinamasis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, teismas neturi.

Nuo persekiojančių policijos patrulių pabėgęs kaltinamasis sustojo ne kur nors įstrigęs, o pasirinkęs nuošalią vietą brūzgynuose prie Menčių karjero. Išlipęs iš automobilio, jį apžiūrėjo. Iš automobilio pasiėmė piniginę ir telefoną. Sustojimo vietoje prie Menčių karjero nepasiliko, sugebėjo iš jos pasišalinti, nors jau buvo ieškomas policijos. Visa tai vyko 2011-04-25, po 21.45 val. Ikiteisminio tyrimo metu priimtomis priemonėmis jau 2011-04-27 buvo gauta duomenų, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo ir dviratininką partrenkė A. P. (b.l. 73). Tik po to, t.y. ketvirtą dieną po eismo įvykio, 2011-04-29 09.00 val., kai objektyviai nebeįmanoma patikrinti kaltinamojo blaivumą eismo įvykio metu, A. P. buvo policijos sulaikytas Kryžkalnyje, kai grįžo iš Kauno į Naująją Akmenę (b.l. 96-111). Po eismo įvykio buvę kaltinamojo veiksmai, jų motyvacija, tikslingumas ir kryptingumas, paaiškinami gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės, galimai už sunkesnį nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 6 d., o ne kaltinamojo šoko būsena.

Ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, dėl kurių jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, todėl jam nebebuvo galima padėti, baudžiamosios atsakomybės nepašalina, nes veika pagal BK 144 straipsnį kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, ar asmeniui suteikiama pagalba sukelia kokių nors teigiamų padarinių, ar ne. Net ir tuo atveju, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus kūno sužalojimas ir jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, toks žmogus taip pat atitinka nukentėjusiojo, kuriam gresia pavojus gyvybei, požymį. Be to, tokių aplinkybių, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, A. P. įvykio metu nežinojo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, sukėlęs pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir turėdamas KET 9 punkte suformuluotą pareigą jam padėti („[e]ismo dalyviai, ... siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių...“), A. P. šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdamas, kad jo partrenktam dviratininkui gresia pavojus gyvybei, bei turėdamas galimybę jam padėti, todėl jo veika kvalifikuojam pagal BK 144 straipsnį.

BK 59 str. numatytų kaltinamojo A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir BK 60 str. numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai. Turint omenyje, kad kaltinamasis prisipažino padaręs abu jam inkriminuotus nusikaltimus, kurių vienas yra neatsargus, o kitas nesunkus, savo noru atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą žuvusiojo tėvui, kuris šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, bei susitaikė su nukentėjusiuoju, atsižvelgiant į valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro poziciją yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl egzistuoja BK 38 str. 1 d. numatyti formalūs pagrindai atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. BK 38 str. 2 d. numatytų priežasčių, dėl kurių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas, nenustatyta, todėl A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. ir 144 str. atleistinas. Kaip nustatyta BPK 235 straipsnio 1 dalyje, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu, byla nutraukiama, kartu nutraukiant ir procesinių prievartos priemonių taikymą.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. atleistam asmeniui, laikantis BK 67 str. 2 d. nuostatų, taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgdamas į tai, kad A. P. padarytas BK 281 str. 5 d. numatytas neatsargus nusikaltimas yra susijęs su teisės vairuoti kelių transporto priemones netinkamu realizavimu ypač pavojingu būdu, sukėlusiu pačias sunkiausias pasekmes – kito kelių eismo dalyvio žūtį, teismas taiko dvi maksimalios apimties baudžiamojo poveikio priemones: BK 68 str. numatytą teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą ir BK 71 str. numatytą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Civilinis ieškinys nepareikštas, nes kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą ir su juo susitaikė.

Kaltinamajam Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-05-09 nutarimais (b.l. 113-117) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas kiekvieną antradienį 09.00 val. registruotis Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariate – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Naujojoje Akmenėje, J.Dalinkevičiaus g. 1 (b.l. 35), ir šoninio vaizdo šio automobilio veidrodėlis bei plastikinės automobilio detalės fragmentas, 2011-05-30 nutarimu perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį (b.l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui. Deformuotas dviratis, susidedantis iš atskirų detalių – dviračio rėmo su vienu ratu, ratlankio, padangos ir sėdynės, vienas juodos spalvos sportinis batelis su užrašu „Basio“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam. Pirštinė, maisto produktai, kelioninis krepšys, 18 butelių vyno „Compakte Tolosan“, 5 buteliai alkoholinio gėrimo „Akropolis“, 6 buteliai vyno „Cabernet“, 2 pakuotės skalbimo miltelių „Tide“, 1 plastikinė talpa skalbinių minkštiklio „Lenor“, peilis ir 2011 m. darbo kalendorius 2011-06-02 nutarimu grąžinti įtariamajam A. P. (b.l. 37).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atleisti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 str. 5 d. ir 144 str. numatytų nusikaltimų padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaip numatyta BK 38 str. 1 d., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Uždrausti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tris metus vairuoti kelių transporto priemones.

Paskirti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25 MGL (dvidešimt penkių minimalių gyvenimo lygių) dydžio 3250,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų 00 ct) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per du mėnesius.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-05-09 nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą kiekvieną antradienį 09.00 val. registruotis Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariate – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Automobilį “ (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Naujojoje Akmenėje, J.Dalinkevičiaus g. 1, ir šio automobilio šoninio vaizdo veidrodėlį bei plastikinės automobilio detalės fragmentą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui.

Deformuotą dviratį, susidedantį iš atskirų detalių – dviračio rėmo su vienu ratu, ratlankio, padangos ir sėdynės, bei vieną juodos spalvos sportinį batelį su užrašu „Basio“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam K. P..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.