Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-712-1037/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
1-712-1037/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23722-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-712-1037/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23722-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui,kaltinamajam M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „T“, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. kaltinamas tuo, kad 2018 m. gegužės 20 d. apie 14.38 val. Telšių r., kelyje Anulynai – Tirkšliai, ties 10 km 400 m vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,88 promilės etilo alkoholio.

M. V. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2018 m. gegužės 20 d., ryte vartojo alkoholį. Vėliau susitiko su L. M. pas kaimyną E. K. ir ten toliau išgėrinėjo. L. M. buvo blaivus ir pasiūlė nuvažiuoti pas merginų. Jis buvo labai girtas, todėl tos dienos įvykių beveik nepamena. Nevarėnų parduotuvėje jis nusipirko alkoholio ir paskui sustoję šalikelėje su L. M. pradėjo tą alkoholį vartoti. Dviese išgėrė 4-5 butelius 7 laipsnių stiprumo alaus. Nuo parduotuvės iki tos vietos, kur jie sustojo, vairavo L. M.. Jis skambino draugui K. S., kad šis atvažiuotų ir parvairuotų automobilį į Telšius, bet Karolis buvo darbe. Pamena, kad jiems sėdint automobilyje atvyko policijos pareigūnai, paprašė išlipti, vėliau nuvežė į ligoninę kraujo mėginių paėmimui. Nuo jų sustojimo šalikelėje iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo valanda, gal ilgiau. Nepamena, kad būtų vairavęs automobilį, jis sėdėjo keleivio vietoje. L. M. jam pasakojo, kad automobilį vairavo pats. Automobilis Audi A6 priklauso L. M.. Teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, kad kaltinamasis ir neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau ji įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 4915/2018(01) matyti, kad kaltinamojo M. V. kraujyje, paimtame 2018 m. gegužės 20 d. 15.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,88 promilės etilo alkoholio (I t., b. l. 135).

Alkotesterio parodymų kvitai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 20 d., 14.56 val. M. V. buvo nustatytas 3,00 promilių girtumas (1 t., b. l. 127), 15.50 val. – 2,52 promilių girtumas, 15.59 val. – 2,51 promilių girtumas (1 t., b. l. 130).

Aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina liudytojų V. M., J. Š. parodymai. Liudytojai parodė, kad šių metų gegužės mėn., buvo parduotuvėje „Aibė“ (duomenys neskelbtini). Jie matė iš parduotuvės išeinančius du iš pažiūros neblaivius vyriškius, kurie sėdo į automobilį Audi ir pradėjo važiuoti link Telšių. Į vairuotojo pusę atsisėdo ir automobilį vairavo vyriškis, kuriam virš 30 metų, stambesnio kūno sudėjimo. Keleivis buvo liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Jie važiavo iš automobilio Audi paskos ir matė, kaip automobilis vingiuoja kelyje, kelis kartus vos nenuvažiavo nuo kelio, todėl apie įtartiną vairuotoją pranešė policijai. Liudytojas V. M. atpažino kaltinamąjį M. V., kaip asmenį 2018 m. gegužės 20 d. vairavusį transporto priemonę (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., b. l. 68-70). Taip pat liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas N. G. parodė, kad atvykus prie šalikelėje stovinčio automobilio, jame sėdėjo du asmenys, iš kurių L. M. sėdėjo vairuotojo pusėje, o M. V. sėdėjo keleivio pusėje ir abu neigė vairavę transporto priemonę. Patikrinus variklio dangtį ir išmetamųjų dujų sistemą nustatyta, kad jie yra karšti, todėl buvo akivaizdu, jog transporto priemonė buvo sustojusi neseniai. Automobilio rakteliai buvo rasti M. V. šortų kišenėje.

Šie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs vieni kitiems neprieštarauja. Be to, liudytojai ir kaltinamasis vieni kitų nepažįsta, todėl neturi suinteresuotumo perteikti aplinkybės kitaip nei jos buvo. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo netikėti šiais kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais parodymais. Be to, kaltinamojo kaltę pagrindžia ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas prie parduotuvės „Aibė“ atvykstantis raudonos spalvos Audi automobilis, nuo automobilio sustojimo vietos į parduotuvę einantis M. V.. Vaizdo įraše užfiksuota, kad M. V. yra akivaizdžiai neblaivus, jo veidas paraudęs, judesiai nekoordinuoti. Parduotuvėje M. V. įsigyja du butelius galimai mineralinio vandens ir dvi skardines kažkokio gėrimo iš alkoholinių gėrimų skyriaus (1 t., b. l. 72, 73-75). Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastos alkoholinių gėrimų talpos (1 t., b. l. 11-37). Kaltinamojo M. V. ir liudytojo L. M. nurodytą aplinkybę, kad jie alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti sustojusiame automobilyje ir būdami susitarę dėl automobilio parvairavimo paneigia teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo K. S. parodymai. K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 20 d. nei M. V., nei L. M. jam neskambino ir nesitarė dėl automobilio parvairavimo (1 t., b. l. 53-54). Be to, pats L. M. 2018 m. gegužės 23 d. prašyme grąžinti jam automobilį nurodė, kad būdamas neblaivus automobilį vairavo jo draugas M. V. (1 t., b. l. 110). L. M. teiginiai, kad tokio pobūdžio informaciją prašyme jis nurodė savo mamos paliepimu yra absoliučiai nepagrįsti.

Nors liudytojas L. M. teisiamajame posėdyje teigė, jog visą laiką automobilį vairavo pats ir M. V. jo vairuoti nedavė, tačiau šio liudytojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra prieštaringi, nenuoseklūs ir jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 281 straipsnio 7 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. M. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 137), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nesunkų nusikaltimą minimali bauda yra 50 MGL, o maksimali – 2000 MGL (LR BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 1025 MGL dydžio bauda. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Atsižvelgiant į veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, M. V. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta – 100 MGL dydžio bauda.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis išbuvo laikinajame sulaikyme išbuvo dvi dienas nuo 2018 m. gegužės 20 d., 14.56 val. iki 2018 m. gegužės 21 d., 16.26 val. (1 t., b. l. 153, 154), šios įskaitytinos į bausmę vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (LR BK 66 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius. Dėl to kaltinamajam išaiškintina, kad baudą jis turi sumokėti per du mėnesius.

Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui (LR BK 68 straipsnis).

Pagal LR BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme.

LR BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017; 2K-315-303/2018). Automobilis Audi A6, su kuriuo M. V. padarė LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Automobilis Audi A6 priklauso L. M. (1 t., b. l. 90). Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonės savininkas turėjo žinoti, kad M. V. yra neblaivus, tačiau leido jam vairuoti transporto priemonę, pats važiavo kartu su kaltinamuoju, todėl yra pagrindas konfiskuoti transporto priemonę Audi A6 (LR BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

LR BPK 109 straipsnio 1 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas V. M. patyrė 26,56 Eur kelionės išlaidų, kurios susijusios su vykimu į teismą, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybei (LR BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 20 d., 14.56 val. iki 2018 m. gegužės 21 d., 16.26 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Paskirti M. V. galutinę 96 MGL (4800 Eur) dydžio baudą.

M. V. 96 MGL dydžio, t. y. 4800 eurų baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Priteisti iš kaltinamojo M. V. 26,56 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsniu paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

M. V. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus apie taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pranešti VĮ Regitra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys