- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-575-4616-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. sausio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog V. B. 2010 m. sausio 8 d., 8 val. 40 min., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė stovėti kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti ir stovėti draudžiama“ su lentelėmis 826 „Galiojimo laikas“ ir 811 „Galiojimo zona į abi puses“ galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus, kelio ženklų 332, 826 ir 811 reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos Kelių policijos biuro 2010 m. sausio 13 d. nutarimu V. B. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 50 litų bauda.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi V. B. skundą patenkino iš dalies, nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad kelio ženklų įrengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos standartizacijos departamento 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 229 patvirtintas Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ (toliau – ir Standartas), parengtas vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija (1968 m. lapkričio 8 d., „Valstybės žinios“, 2002, Nr. 2-56), Europos susitarimu, papildančiu Kelio ženklų ir signalų konvenciją (Ženeva, 1971 m.) ir Jungtinių tautų Vidaus transporto komiteto 1993 m. patvirtintais Kelio ženklų ir signalų konvencijos keitimais. Kelio ženklas Nr. 322 KET yra priskirtas draudžiamųjų ženklų grupei. Standarto 3.4.1 punktas nustato, kad „Draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti. Draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkos apsaugai. Neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą“. Bylos medžiaga nustatyta, kad kelio ženklas pastatytas pagal pateiktą schemą, derintas su eismo saugumą prižiūrinčiomis organizacijomis, t. y. Institucija. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtinto Kelių eismo sąlygų kontrolės aprašo 2.3 punktas nustato, jog juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo) projektus. Leisti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą <...> turi teisę apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atsakingi pareigūnai (7.2 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 17 dalį techninės eismo reguliavimo priemonės yra inter alia kelio ženklai. Derinimo žymą ant prašymo įrengti kelio ženklą uždėjo Institucijos vyresnysis specialistas G. K. Pažymėtina, kad minėtam pareigūnui pareigybės aprašymu suteiktas įgaliojimas derinti laikinųjų kelio ženklų išdėstymą. Jei minėtas kelio ženklas nėra laikinas, G. K., derindamas šio ženklo pastatymą, viršijo jam pareigybės aprašyme numatytus įgaliojimus. Teismas, nustatęs, kad yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžino protokolą surašiusiai Institucijai. Nurodė, kad būtina nustatyti, ar kelio ženklas yra laikinas, ar jis pastatytas laikantis kelio ženklų įrengimo standartų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos Kelių policijos biuras prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad V. B. negalėjo statyti automobilį kelio ženklo galiojimo zonoje, net jei manė, kad kelio ženklas negalioja, kadangi taip būtų galima pažeidinėti kiekvieno kelio ženklo reikalavimus. Jis turėjo pirma išsiaiškinti, ar kelio ženklas teisėtas. Teismas neatsižvelgė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 5-V-671 „Dėl kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-49 dėl minėto aprašo pakeitimų 7 straipsnis aiškiai apibrėžia projektų derinimo ir eismo sąlygų kontrolės tvarką. Ženklo pastatymas buvo suderintas su policija ir jis pastatytas teisėtai. Vyresnysis specialistas G. K. turėjo įgaliojimus atlikti derinimo veiksmus, nepriklausomai, ar tai yra įrašyta į jo pareigybės aprašymą, nes Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra saugaus eismo priežiūra, taip pat pareigybių aprašymo 4 puntas numato, kad šios pareigybės paskirtis taip pat yra ir eismo priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3?802/2007). Tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas grąžino bylą Institucijai be pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, taigi ir kelio ženklų (KET 5 p.). Kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Paminėtina, kad šioje byloje nenagrinėjamas kelio ženklo teisėtumo klausimas. Kilus abejonių dėl kelio ženklo teisėtumo, asmuo gali kreiptis į kompetentingą teismą įstatymų nustatyta tvarka.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl to, ar V. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas negali svarstyti minėto klausimo, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prarastų teisę į apeliaciją.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą Institucijai iš naujo nagrinėti. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina teismui iš naujo nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir grąžinti bylą teismui iš naujo nagrinėti.
Nutartis neskundžiama.