- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- BIK-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00302-2020-4
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Sigita Jokimaitė, Darius Kantaravičius, Ruslanas Boikas
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Ruslanas Boikas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą, klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti (pakeisti) Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai lėmė esminį nuteistojo padėties pabloginimą ir dėl to buvo peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Arba panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio pažeidimus, nes sugretinus tiek pirminiame kaltinime, tiek apeliacinės instancijos teismo pakeistame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad jos iš esmės skirtingos, nes iš esmės buvo pakeista nusikalstamų veiksmų apimtis, būdas, tai turi įtakos veikos kvalifikavimui ir buvo kitaip suvaržyta kaltinamojo teisę į gynybą. Teismui nedraudžiama keisti kaltinimo ir veikos faktinių, kvalifikavimo aplinkybių, tačiau teismas bet kuriuo atveju privalo vadovautis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, teisinę padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą buvo suvaržyta ir yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Nagrinėjamu atveju buvo peržengtos apeliacinio skundo ribos bei pasunkinta A. K. teisinė padėtis. Teismas netinkamai taikė CK 6.245 - 6.250, 6.282 straipsnių nuostatas, lėmusias netinkamą civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 113 ir 115 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas A. K. veiksmus vertino kaip tyčinius ir priteisė nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs A. K. veiksmus ir pačią veiką įvertinęs per neatsargumo prizmę, ir, svarbiausia, per pačią švelniausią neatsargios kaltės rūšį - nusikalstamą nerūpestingumą, į šias aplinkybes, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė. Faktiškai apeliacinės instancijos teismas sprendimu patvirtino, kad kaltės forma ir jos rūšys, nukentėjusiojo rizikingas elgesys, didelis neatsargumas, kaltininko lengvinančios aplinkybės, - neturi teisinės reikšmės ir neprivalo būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos dydžio ir masto nustatymo bei priteisimo, o tai, gynybos nuomone, yra neteisėta.