- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-981-166-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02580-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Juozapas Puškorius
Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02580-2010-3
2011 m. lapkričio 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 180 str. l d. ( dėl plėšimo V. Z. atžvilgiu ) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 180 str. l d. ( dėl plėšimo M.N. atžvilgiu ) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. P.) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš V. A.) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
A. Š. pripažintas kaltu įpadaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 180 str. l d. ( dėl plėšimo I. G. atžvilgiu ) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 180 str.l d. ( dėl plėšimo G. Č. atžvilgiu ) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, jog dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.)
A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, jog dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su bausme, skirta 2010-11-26 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė A. Š. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010-07-28 iki 2011-06-30, taip pat pagal 2010-11-26 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.
D. J., V. Z., O. N., D. P., I. G., G. Č. pareikšti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir priteista iš A. Š. D. J. 540 Lt, O. N. 450 Lt, D. P. 500 Lt, I. G. 400 Lt, G. Č. 750 Lt.
Solidariai su D. B. V. Z. priteista 450 Lt.
V. A. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies ir priteista iš A. Š. 170 Lt V. A. naudai.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas D. B., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad panaudodamas peilį pagrobė svetimą turtą: 2010-05-10 19.15 val. visuomeninio transporto stotelėje „Žaliasis tiltas", prie pastato, Kalvarijų g. 1, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio D. J. atžvilgiu: sugriebė pastarąjį už drabužių, pargriovė ant žemės, įrėmė nukentėjusiajam peilį į kaklą ir pagrasino, kad įdurs peiliu, reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir D. J. parodžius, kur jį griaunant numetė telefoną, jis pakėlęs J. J. priklausantį 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA N 73" su 130 Lt vertės atminties kortele „MINI SD 2 GB", 6 Lt vertės SIM kortele, papildyta 4 Lt, telefoną pagrobė, padarydamas nukentėjusiajai J. J. 540Lt turtinę žalą.
Taip pat A. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. B., grasindami panaudoti fizinį smurtą bei panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
2010-06-02 apie 14 val., prie pėsčiųjų tilto, esančio prie Vingio parko šalia Birutės g. 20 namo, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. B. stovint šalia A. Š. ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, A. Š., save ir D. B. pristatęs policijos pareigūnais, pareikalavo nepilnamečių V. Z. ir D. B. parodyti turimus mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos pastariesiems parodžius, A. Š. iš V. Z. rankų paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S 5230", pasakydamas, kad telefonas vogtas. V. Z. reikalavus grąžinti telefoną, A. Š. telefono negrąžino, pagrasindamas nukentėjusįjį sumušti, t.y. suduoti į galvą ir vieną kartą plaštaka sudavė V. Z. į krūtinę, po ko su paimtu 450 Lt vertės telefonu „Samsung GT-S 5230", priklausančiu nukentėjusiajam V. Z., pasišalino.
Taip pat, A. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, naudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
2010-06-19 apie 20.30 val. 2 - ojo maršruto autobuse, ties stotele „Žaliasis tiltas", netoli pastato, adresu Kalvarijų g. 1, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su nenustatytu asmeniu, panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio M.N. atžvilgiu - jis prispaudė už nugaros prie autobuso sėdynės nukentėjusiojo rankas, o nenustatytas asmuo iš M. N. rankos ištraukė 419 Lt vertės O. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GT-S5230" su 5 Lt vertės SIM kortele ir 25 Lt vertės atminties kortele ir pasišalino iš autobuso, tuo padarydami nukentėjusiajai O. N. 449 Lt turtinę žalą.
Taip pat A. Š. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą:
2010-06-26 apie 20.30 val. prie spaudos kioskų, esančių prie pastato, Kalvarijų g. 1, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašęs nepilnamečio A. P. duoti mobiliojo ryšio telefoną parašyti SMS žinutę ir pastarajam davus mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA N98i", jis nešinas minėtu telefonu pabėgo, taip atvirai pagrobdamas D. P. priklausantį 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA N98i".
Taip pat A. Š. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą:
2010-07-09, tiksliau nenustatytu laiku, prie pastato, Konstitucijos pr. 13, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašęs V. A. telefono paskambinti ir nukentėjusiajam davus du mobiliojo ryšio telefonus -„SAMSUSNG E2210" su SIM kortele, bendros 170 Lt vertės, „NOKIA 2310" su SIM kortele, bendros 180 Lt vertės, jis duotus telefonus paėmęs pasišalino, taip atvirai pagrobdamas V. A. 350 Lt vertės turtą.
Taip pat A. Š. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
2010-07-24 apie 13 val. prie namo, esančio Baltupio g. 47, Vilniuje, laiptinės durų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgęs prie I. G., mėgino iš nukentėjusiosios rankų ištraukti pastarosios piniginę, o nepavykus, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą, praskeldamas lūpą ir sukeldamas fizinį skausmą, po ko nuplėšė nuo I. G. kaklo auksinę grandinėlę, taip ją pagrobdamas ir padarydamas I. G. 400 Lt turtinę žalą.
Taip pat A. Š. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
2010-07-28 apie 10 vai. prie namo, Žirmūnų g. 30 A, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti turtą, iš nugaros pusės sudavęs smūgį G. Č. į nugarą ir šią pargriovęs ant žemės, taip padarydamas pastarajai dešinio stipinkaulio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei ranka užspaudęs nukentėjusiosios burną, kad ši nerėktų, nuplėšė nuo G. Č. kaklo 750 Lt vertės grandinėlę ir ją pagrobė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo peržiūrėti bylą, perklausyti teismo proceso garso įrašą ir jį išteisinti epizoduose dėl plėšimo iš D. J. ir dėl vagystės iš V. A..
Kaip teigia skunde apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu nesurasta bylai reikšminga liudininkė moteris, iš kurios mobiliojo ryšio telefono buvo pranešta policijai. Pasak apelianto, nukentėjusysis D. J. teigė, kad užpuolikas buvo su kapišonu, bet tada apelianto manymu, jis negalėjo matyti plaukų spalvos. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad byloje yra laiko nesutapimų. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškomas asmuo jam pardavęs telefonus. Apelianto manymu, kad V. A. paaiškinimai bei jokia bylos medžiaga nenurodo, jog jis padarė nusikalstamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. Š. veiksmus pagal visus inkriminuotus epizodus, o nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis.
Nuteistasis A. Š. nesutinka dėl plėšimo D. J. atžvilgiu bei vagystės iš V. A. epizodo. Kitus 5 nusikalstamų veikų epizodus apeliantas pripažino ir neginčija.
Dėl plėšimo iš D. J. epizodo
Apeliantas dėl šio epizodo prašo jį išteisinti. Pasak A. Š., ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nebuvo tikras, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, o nukentėjusiojo išvardyti atpažinimo požymiai, pasak apelianto yra „absurdiški“. Apygardos teismas nesutinka su šiais nuteistojo argumentais ir jie yra atmestini.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2010-05-10 apie 19.15 val. A. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio atžvilgiu, tai yra, sugriebė pastarąjį už drabužių, pargriovė ant žemės, įrėmė nukentėjusiajam peilį į kaklą ir pagrasinęs, kad įdurs reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusiajam parodžius, kur jis numetė telefoną, A. Š. pakėlė jį ir taip pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Dėl šio nusikaltimo A. Š. kaltu neprisipažino. Tačiau apelianto kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kitą dieną po įvykio, policijoje, pagal nukentėjusiojo D. J. parodymus, buvo sudarytas užpuoliko fotorobotas. Kolegija pažymi, kad būtent pagal šį fotorobotą ir buvo sulaikytas A. Š.. Asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis atpažino A. Š., kaip asmenį, pagrobusį jo mobilųjį telefoną (1 t. b.l. 43-45). Požymiai, pagal kuriuos nukentėjusysis atpažino nuteistąjį, buvo plaukų spalva, akys, ūgis. Nors apeliantas teigia, kad jei jis buvo su kapišonu, nukentėjusysis negalėjo matyti jo plaukų spalvos, apygardos teismo nuomone, tai nėra aplinkybė patvirtinanti, kad A. Š. nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo. Net ir būnant su kapišonu gal matytis plaukai, bet to, A. Š. yra gerai įsimenamas dėl savo išskirtinės išvaizdos, kurios požymius smulkiai papasakojo nukentėjusysis. Nors nukentėjusysis užtikrintai nepasakė, kad užpuolikas yra būtent apeliantas, tačiau jis pasakė, kad A. Š. yra tas asmuo, labiausiai atitinkantis užpuoliką. Nukentėjusysis D. J. yra nepilnametis ir tai, kad bijojo tvirtai pasakyti, kad užpuolikas yra būtent A. Š., paaiškinama, kaip baimė nuteistojo atžvilgiu, patirtu šoku, kurį patvirtino ir jo tėvai. Liudytoja tyrėja L. G.-R. parodė, kad ji neatsimena, kad D. J. atpažinimo metu sakytų, jog neatpažįsta apelianto. Taip pat ji nepamena, kad būtų sakyti „gali būt“ žodžiai ir po atpažinimo vykusiojo apklausoje. Apelianto argumentas, kad vykstant atpažinimui, jis girdėjo, kaip žmogus ant jo pasakė „šitas, arba panašus“, kolegija vertina kritiškai. Atpažinimas vyksta per stiklą, tad nuteistasis negalėjo nei girdėti, nei matyti, jį atpažįstančiojo asmens. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis D. J. su apeliantu pažįstami nebuvo, tad apkalbėti ar apkaltinanti jo nusikaltimu, neturėjo jokio pagrindo.
Apeliantas skunde teigia, kad byloje yra laiko nesutapimų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis apklaustas 2010-05-11 parodė, kad įvykis įvyko apie 19.40 val. (t.1 b.l. 22). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešimas apie įvykį buvo gautas 19.27 val. (t.1 b.l. 6 ). Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis įvykio laiką parodė apie 21. val. (t.1 b.l. 43). Apklaustas teisme, nukentėjusysis parodė, kad įvykis galėjo būti apie 19 val. vakaro. Tai, kad kiek skiriasi nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio laiko, nesuteikia kolegijai pagrindo abejoti parodymų patikimumu, o nežymūs laiko skirtumai paaiškinami, kaip nepilnamečio nukentėjusiojo parodymai duodami baimės ir šoko pasėkoje.
Apygardos teismo nuomone, apelianto argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurasta moteris, iš kurio telefono buvo skambinta į policiją, neatmeta fakto, kad A. Š. įvykdė nusikaltimą.
Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl tai, jog pirmos ir apeliacinės instancijos teismai vadovaujasi tokiais nuteistojo kaltę įrodančiais duomenimis, kaip nukentėjusiojo parodymais, nėra baudžiamojo proceso įstatymo, taip pat ir BPK 20 str. 5 d. numatytų reikalavimų pažeidimas.
Apygardos teismas įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl A. Š. kaltės įrodytumo šiame aptariamame, plėšimo iš D. J., epizode. Todėl nuteistojo prašymas šiame epizode jį išteisinti yra netenkintinas.
Dėl vagystės iš V. A. epizodo
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-07-09, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašęs V. A. telefono paskambinti ir šiam davus du mobiliojo ryšio telefonus, A. Š. paėmė juos ir pasišalino.
A. Š. prašo pagal šį epizodą jį išteisinti. Pasak apelianto, jokie nukentėjusiojo V. A. paaiškinimai ar kita bylos medžiaga, nenurodo, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Apygardos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir jie yra atmetami.
Nuteistojo A. Š. kaltę patvirtina jo paties parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, A. Š. kaltę pripažino ir nurodė, kad jam buvo reikalingi pinigai narkotikams, todėl pamatęs neblaivų vyriškį, nutarė jį apvogti. Paprašęs duoti paskambinti, o vyriškiui davus du mobiliuosius telefonus, jis jais nešinas pabėgo, kur po to supirktuvėje telefonus pridavė (t.3 b.l. 62,63). Duotus parodymus apeliantas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t.3 b.l.64, 65). Tačiau teisme, A. Š. parodymus pakeitė ir nurodė, jog šio epizodo jis visai nežino, telefonus tik pardavinėjo, o kaltę apsiėmė paprašius pareigūnams, už ką jam buvo atlyginta. Kolegija šiuos nuteistojo argumentus vertina kritiškai. A. Š. ikiteisminio tyrimo meru pripažino pagrobęs iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonus, nupasakojo įvykio aplinkybes, parodė vietą, kurioje pagrobė, taip pat teisingai nurodė, jog nukentėjusysis buvo pagyvenęs ir labai neblaivus, nors šios aplinkybės negalėjo jam būti žinomos iš pranešimo apie įtarimą turinio. Kad būtent A. Š. padarė šią nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojo J. M. parodymai, kuris patvirtino, kad apeliantas jam atnešė du mobiliojo ryšio telefonus. Be to, pagrobtieji telefonai ir buvo rasti, apelianto nurodytoje supirktuvėje.
Nuteistasis A. Š. teigia, kad dėl šio epizodo jis prisiėmė kaltę, o už tai pareigūnai jį visur vežiojo. Apygardos teismas šį argumentą atmeta ir vertina tik, kaip nuteistojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas tyrėjas J. B. parodė, kad A. Š. buvo vežiojamas, tačiau į policijos komisariatą, kadangi buvo įtariamas dėl daug epizodų. Taip pat liudytojas parodė, kad vežant A. Š. į suėmimą, jis paprašė, kad jam būtų leista pasiimti daiktus. Buvo važiuota į nuteistojo namus, paimti daiktai, kurie buvo nuvežti į komisariatą, o vėliau į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Pasak liudytojo J. B., apklausų metu jis spaudimo A. Š. nedarė, prisiimti kaltės neprašė, pats nuteistasis pasakojo įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismui abejoti liudytojo tyrėjo J. B. parodymais nėra pagrindo.
Apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškomas telefonus jam pardavęs žmogus bei, kad skiriasi laikas, tai pat vertinti kritiškai ir yra atmestini.
Ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis A. Š. parodė, kad telefonus jis pavogė. O versija, kad asmuo, iš kurio apeliantas neva pirko telefonus, iškilo tik teisme, kai A. Š. pakeitė pirminius savo parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. A. parodė, kad važiuojant iš Konstitucijos pr. į Šeškinės mikrorajoną, telefonai dar buvo. Duodamas parodymus teisme, jis parodė, kad neprisimena kaip prarado telefonus, nežinojo ar juos pametė, ar jį buvo užpuolę. Tokius prieštaringus parodymus galima paaiškinti nukentėjusiojo neblaivumu, kadangi jis ir pats patvirtino, kad įvykio metu buvo labai girtas ir nieko neprisimena. Apygardos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis telefonus iš nukentėjusiojo pavogė Konstitucijos pr., bei kitais bylos duomenimis.
Taigi, nors nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes aiškina savaip, tačiau byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. Š. įvykdė nukentėjusiajam V. A. priklausančių telefonų vagystę.
A. Š. prašė apeliacinės instancijos teisme perklausyti apylinkės teismo posėdžio garso įrašą. Kolegija pažymi, kad garso įrašas nėra sudedamoji bylos dalis ir yra skirtas užtikrinti teismo posėdžio administracinę kontrolę. Apygardos teismas nagrinėdamas apelianto skundą vadovaujasi teismo posėdžio protokole esančia informacija, kuria abejoti neturi pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti ar naikinti nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.