Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-514-302/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-09
Bylos Nr.
2A-514-302/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
A. Ž., Preliminariąją
Ieškovas
R. M.
Trečiasis asmuo
UAB „Juvitus“
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-514/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4, 42.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Kęstučiui Kvainauskui,atsakovei A. Ž. , jos atstovui adv. Gintarui Trakšeliui,trečiojo asmens atstovui Vytautui Galiniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei A. Ž. , tretysis asmuo UAB „Juvitus“, dėl avanso grąžinimo bei nuostolių atlyginimo pagal preliminariąją sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. Ž. 50 000,00 Lt sumokėtą avansą, 20 000,00 Lt nuostolių. Nurodė, kad 2007-02-05 sudarė su atsakovu Preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo įsigyti 4954/10000 dalis namo ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei sumokėjo atsakovei 50 000,00 Lt avansą, o atsakovė įsipareigojo minėtą turtą parduoti. Minėtos sutarties pasirašymo dieną atsakovė nurodė, kad turtas priklauso jam nuosavybės teise be jokių apribojimų bei pažadėjo užbaigti gyvenamojo namo statybos ir apdailos darbus. 2007-03-30 d. ieškovas atvyko į notarų biurą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovas neatvyko, todėl sutarties sudarymo data buvo perkelta į 2007-04-30 dieną, o ieškovas, atsakovo prašymu, sumokėjo atsakovui dar 10000,00 Lt avansą. 2007-04-30 d. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi atsakovas paprašė pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą nukelti į 2007-05-02 dienos 16.00 val. Ieškovas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuvyko apžiūrėti perkamą turtą ir pastebėjo, kad minėto turto būklė ženkliai pablogėjo, nors atsakovas tikino, kad minėto turto defektai bus sutvarkyti. 2007-05-02 d. prieš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, atsakovas informavo ieškovą, kad žemės sklypas, kurį ketino įsigyti ieškovas, yra įkeistas, o taip pat, dalis žemės sklypo 2007-04-26 d. mainų sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir kito asmens, pagrindu buvo perleista kitam asmeniui. Taip pat paaiškėjo, kad perkamo gyvenamojo namo plotas yra 243 m², o ne 267 m², kaip buvo nurodyta skelbime. Kadangi turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 50000,00 Lt sumokėtą avansą, 20000,00 Lt nuostolius, žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.t. I ; b.l.2-8,104-109). Teismo posėdžio metu ieškovas prašė teismo išieškoti iš, žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.t. II ; b.l.49-52).

Atsakovė A. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007-02-05 sudarė su ieškove preliminariąją sutartį dėl 4954/10000 dalių gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sudarymo. Pagal 2005-12-30 d. kreditavimo sutartį atsakovas įkeitė minėtą žemės sklypą bankui, tačiau 2007-04-26 d. su banku pilnai atsiskaitė, taip pat atsakovas sudarė su kitu asmeniu žemės sklypo, ant kurio yra pastatytas atsakovės gyvenamasis namas, mainų sutartį, kurios pagrindu ieškovas galėtu netrukdomai naudotis minėtu žemės sklypu, be to, atsakovė įvykdė ir kitus 2007-02-05 preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi minėtoje 2007-02-05 preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, jog ieškovei atsisakius įsigyti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 50000,00 Lt netesybas, todėl ieškovui atsisakius sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas ir negrąžino jam sumokėto 50 000,00 Lt avanso.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. Ž. ieškovės R. M. naudai 50 000 Lt avansą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimai iš dalies yra pagrįsti bei įrodyti, kadangi atsakovė padarė eilę 2007-02-05 Preliminariosios sutarties pažeidimų, t. y. atsakovės parduodamas ieškovei nekilnojamasis turtas neatitiko jo tikrojo statuso, t. y. faktiškai buvo parduodama ne dalis namo su žemės sklypu, kaip buvo numatyta 2007-02-05 Preliminariosios sutarties 2.1 punkto nuostatose ir pageidavo ieškovė, o tik butas, be to, atsakovė taip pat pažeidė šios sutarties 6.1 punkto nuostatas, kadangi parduodamas žemės sklypas buvo apsunkintas hipoteka ir šią aplinkybę atsakovė nuslėpė ir nuo ieškovės, ir nuo trečiojo asmens, be to, atsakovė taip pat pažeidė minėtos sutarties 2.1 – 2.2. punktų nuostatas, kadangi tik po sutarties pasirašymo atsakovas pradėjo aktyvius veiksmus dėl žemės sklypų ribų bei nuosavybės dokumentų sutvarkymo, kas akivaizdžiai neatitiko minėtos sutarties punktuose išdėstytoms aplinkybėms, be to, tik dėl atsakovės kaltės buvo atkelta pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo data į vėlesnę, kadangi atsakovė laiku nesutvarkė pirkimo-pardavimo sandoriui reikalingų dokumentų. Teismas vertino, jog ieškovė visą laiką turėjo sąžiningus ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, o būtent - gyvenamojo namo dalį su žemės sklypu, nes remiantis minėtos sutarties 3.2 punkto nuostatomis, laiku atsakovei pervedė 50 000 Lt avansą, po to - dar 10 000 Lt avansą, be to, ji visada atvykdavo sutartą dieną į notarinę kontorą pagrindiniam pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, be to, ji pagrindinio pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti turėjo ir pilną piniginę sumą sąskaitoje. Teismas sprendė, kad pagrindinis pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko tik dėl atsakovės kaltų veiksmų ir atsakovė privalo ieškovei grąžinti sumokėtą avansą sumoje 50 000 Lt. Ieškinį dalyje dėl 20 000 Lt nuostolių atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą, kadangi ieškovė neįrodė, jog neįvykus pagrindiniam pirkimo-pardavimo sandoriui ji patyrė tokio dydžio nuostolius.

Šalies argumentai

Atsakovė A. Ž. apeliaciniu skundu prašo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl 50 000 Lt avanso priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, interpretavo byloje nustatytas aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės parduodamas ieškovei ginčo turtas neatitiko tikrosios padėties, t.y. kad vietoj ketinamo parduoti namo dalies su žemės sklypu ji ketino parduoti butą, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina priešingai, ieškovė buvo supažindinta su visais namo statusą patvirtinančiais dokumentais (namo inventorizacinė byla, registro pažyma) iki preliminariosios sutarties pasirašymo dienos.

Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė nuslėpė turto įkeitimo faktą. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė 2007-04-26 buvo visiškai atsiskaičiusi su banku ir bankas buvo įsipareigojęs padaryti atžymą hipotekos lakšte apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą.

Teismas neteisingai išaiškino šalių pasirašytos preliminariosios sutarties 2.1-2.2 punktų nuostatas, nes šios nuostatos konstatavo ne sutarties pažeidimo, bet turto faktinę būklę, taip pat abipusį šalių susitarimą sutvarkyti ginčo turto dokumentus iki pagrindinės sutarties sudarymo.

Teismas be pagrindo nustatė atsakovės kaltę dėl to, jog buvo atidedamas sandorio pasirašymas, nes tai buvo padaryta abiejų šalių susitarimu.

Atsakovė patyrė nuostolių, prilygstančių 50 000 Lt sumai, kuriuos turi atlyginti ieškovė, nes būtent dėl to, kad ieškovė atsisakė nuo sandorio ir atsakovė dėl to negali atsiskaityti su banku, iš kurio paėmė 700 000 Lt paskolą kito nekilnojamojo turto įsigijimui.

Atsiliepimas

Ieškovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai nustatė atsakovės kaltę. Atsakovė klaidino teismą teigdama, jog ieškovė buvo supažindinta su parduodamo turto statusu, nes ieškovei buvo parodyta tik pažyma iš VĮ Registrų centro, kiti dokumentai jai nebuvo pateikti. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė nuslėpė turto įkeitimo faktą bei kitas svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo sprendimas keistinas, nes pirmos instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, reguliuojančias įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė dalyje neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad 2007-02-05 ieškovė R. M. su atsakove A. Ž. sudarė preliminariąją 4954/10000 dalių nebaigto statyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir 2007-03-30 susitarimą, pagal kuriuos ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 50 000,00 Lt (avansą) bei įsipareigojo 2007-04-30 dieną 16.00 val. sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovė įsipareigojo iki 2007-04-30 įregistruoti namą VĮ Registrų centre kaip atskirąjį vienetą ir pakeisti žemės sklypo ribas bei 2007-04-30 dieną 16.00 val. sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (T 1, b.l.9-11,42-44, 12, 45). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalis siejo preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Šalių sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes: iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardytų sutartyje namo dalies (sutarties 2.1 p.) ir žemės sklypo (sutarties 2.2) pirkimo–pardavimo sutartį, šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis sudaryta rašytine forma (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 2 dalis); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2007-04-30) (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalis).

Nors pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo (ikisutartiniai santykiai) gali būti bet kada nutrauktos, tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta Civilinio kodekso 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taip pat svarbu nustatyti, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis, kai pagal preliminarią sutartį yra perduodami pinigai, nes įsipareigojimo pagal preliminarią sutartį neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė. Todėl perduodamų pinigų reikšmė turi būti įvertinta per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė, kad ieškovė sumoka atsakovei 50 000 Lt avansą (Sutarties 3.2.1p.), iš kurio bus išskaityta 50 000 Lt bauda, jeigu pirkėjas vengia arba atsisako sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 9.2 p.). Tokiu būdu pagal preliminarią sutartį sumokėti pinigai kvalifikuotina kaip šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevykdė pagal preliminariąją sutartį prisiimtų įsipareigojimų, tačiau kolegija su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka. Kaip jau minėta, atsakovė pagal preliminarią sutartį įsipareigojo iki 2007-04-30 įregistruoti namą VĮ Registrų centre kaip atskirąjį vienetą ir pakeisti žemės sklypo ribas, 2007-04-30 dieną 16.00 val. sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties sudarymo dienai pateikti visus reikiamus dokumentus pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti, išnešti visus turte esančius atsakovei nuosavybės teise priklausančius baldus, sumokėti mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas (Sutarties 7.1 p.). Ieškovė nenurodė, kad atsakovė neįvykdė šių prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl atsakovės kaltės – neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų - nebuvo pasirašyta turto pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat kolegija nesutinka, jog atsakovė padarė eilę kitų preliminariosios sutarties pažeidimų, t.y., kad atsakovės parduodamas ieškovei turtas neatitiko jo tikrojo statuso, t.y. atsakovės buvo parduodama ne dalis namo su žemės sklypu, kaip numatyta preliminarioje sutartyje, o tik butas; atsakovė pažeidė Sutarties 2.1-2.2 p., kadangi tik po sutarties pasirašymo pradėjo aktyvius veiksmus dėl žemės sklypų ribų bei nuosavybės dokumentų tvarkymo. Pagal preliminarios sutarties sąlygas, šalys susitarė, kad preliminarios sutarties dalykas yra gyvenamojo namo 4954/10000 dalys (Sutarties 2.1 p.), nekilnojamojo daikto paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas), tačiau pagal šios sutarties 7.2.1 p. atsakovė įsipareigojo įregistruoti gyvenamojo namo dalį kaip atskirą vienetą Registrų centre. Atsakovė vykdydama šalių sutartą ir prisiimtą sau įsipareigojimą, gyvenamojo namo dalį įregistravo kaip atskirą vienetą, t.y. butą (T 1, b.l. 17). Kolegija atkreipia dėmesį, kad namo dalis kaip atskiras vienetas užregistruotas būtent ieškovės iniciatyva ir jos pageidavimu, ką ji nurodė savo ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, o taip pat šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė. Beje, tokia nekilnojamojo daikto registracija ir sutarties dalykui, nes šalys apibrėždami perkamo/parduodamo dalyko paskirtį nurodė, jog tai vieno buto pastatas (Sutarties 2.1.4 p.). Tokiu būdu teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad parduodamas daiktas neatitiko preliminarioje sutartyje nurodyto statuso.

Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovė pažeidė 2.1 – 2.2 punktų nuostatas ta prasme, kad tik po preliminarios sutarties pasirašymo pradėjo aktyvius veiksmus dėl žemės sklypų ribų bei nuosavybės dokumentų tvarkymo, tuo ji laiku nesutvarkė sandoriui reikalingų dokumentų. Ši išvada yra klaidinga, nes vykdyti sutarties sąlygas yra privalu tik po sutarties pasirašymo, nes būtent sutartyje išdėstomos šios sąlygos bei prisiimami įsipareigojimai, todėl vienos iš šalies atliekamų veiksmų pagal sutartyje prisiimtus įsipareigojimus negalima laikyti pažeidžiančiais sutartį. Jau pagal minėtą Sutarties 7.2.1 punktą atsakovė įsipareigojo įregistruoti dalį namo Registrų centre kaip atskirą objektą ir pakeisti sklypo ribas iki 2007-03-30. Nurodytas terminas šalių papildomu susitarimu (T 1, b.l. 12) buvo nustatytas iki 2007-04-30. Atsakovė šį savo sutartinį įsipareigojimą įvykdė laiku: 2007-04-25 gyvenamojo namo dalį – butą registravo Registrų centre, taip pat pagal žemės sklypo mainų sutartį su V. U. , kuri registruota Registrų centre 2007-04-26, pakeitė žemės sklypo ribas (T 1, b.l. 20).

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai 2007-05-02 vienas iš parduodamų daiktų – žemės sklypas buvo apsunkintas hipoteka (T 1, b.l. 19-20), tai neatitiko Sutarties 6.1.1, 6.1.5 punktų, atsakovė sudarydama preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau taip pat kolegija sprendžia, kad ieškovei dėl šios priežasties atsisakyti sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pakankamo pagrindo, nes atsakovė prieš pasirašant sutartį pateikė Kreditoriaus SEB Vilniaus bankas (hipotekos turėtojo) raštą, kad atsakovė A. Ž. yra visiškai įvykdžiusi įsipareigojimus pagal kredito sutartį, pagal kurią yra įkeitusi žemės sklypą, ir bankas įsipareigojo nedelsiant kreiptis į Hipotekos įstaigą dėl turto išregistravimo (T 1, b.l. 70, 71-74). Priešingai negu sprendė pirmos instancijos teismas, atsakovė vykdė visus įsipareigojimus pagal Preliminarią sutartį ir iš jos šių veiksmų galima daryti išvadą, kad ji savo įsipareigojimo pagal preliminarią sutartį – sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, siekė pastoviai ir jo neatsisakė, ji pasirūpino netgi informuoti ieškovę apie tai, jog pagal Sutartį numatyta sandorio pasirašymo diena yra nedarbo diena (T 1, b.l. 91), ji suderino su notare sudaryti sutartį po šventinės dienos esančią darbo dieną. Tiek ieškovė, tiek atsakovė suderintu laiku atvyko pas notarą sudaryti sutarties (T 1, b.l. 16, 92), tačiau šalys sutarties nesudarė, nes sutartį sudaryti atsisakė ieškovė, šios aplinkybės neginčija nei viena iš šalių. Nors ieškovė nurodė visą eilę neva atsakovės padarytų preliminarios sutarties pažeidimų, apie kuriuos kolegija pasisakė, tačiau kolegija sprendžia, kad ieškovė be pakankamo pagrindo atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o tokią išvadą patvirtina konkretūs ieškovės veiksmai, nes ji dar iki pagrindinės sutarties sudarymo buvo apsisprendusi pirkti kitą namą, ką ji ir padarė kitą dieną po numatytos pasirašyti sutartį su atsakove dienos (T 2, b.l. 32-39).

Kolegija atmeta ieškovės argumentus apie tai, jog turto pirkimo pardavimo sutarties ji nesudarė todėl, kad atsakovė pateikė neteisingą informaciją apie turtą reklaminiame skelbime. Šis argumentas neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl kokių priežasčių, ar kurios iš šalies kaltės nebuvo sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis, nes abi šalys patvirtino, kad prieš sudarant preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė turtą apžiūrėjo, ką patvirtino šią aplinkybę nurodydama Sutartyje, joje nurodė tikrus duomenis apie turtą, tokiu būdu dėl paties objekto išvaizdos, kambarių skaičiaus ir gyvenamojo namo dalies ploto neatitikimo reklaminiame skelbime, negali būti priežastimi nevykdyti preliminarios sutarties pagrindinės sąlygos – sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį.

Nepagrįsta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė turėjo sudaryti sutartis su komunalines ir kitas paslaugas teikiančiais ūkio subjektais, nes tokių sąlygų preliminarioje sutartyje nėra. Kita vertus, būtent pastato savininkas su namui/butui paslaugas teikiančiais subjektais turi pats sudaryti sutartis, tokiu savininku turėjo tapti ieškovė, o atsakovei, kuri yra faktiškai tik šio namo statytoja, sudarius tokias sutartis, ieškovei vis tiek tektų sudarinėti jas iš naujo.

Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė pablogino namo būklę, taip pat yra nepagrįsta. Į bylą pateiktos fotonuotraukos parodo tik esamą namo ir aplinkos būklę, tačiau nepatvirtina ieškovės nurodyto pabloginimo, kadangi nėra fiksuota jo būklė preliminarios sutarties pasirašymo dienai. Atvirkščiai, iš perkamo nekilnojamojo turto aprašymo matyti, kad Namas nebaigtas statyti (Sutarties 2.1.3, 2.1.6).

Pagal teismų suformuotą praktiką avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr.3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. A. T., Nr. 3K-3-868/2002, kt.). Tokiu būdu ieškovė pagal preliminarią sutartį sumokėjusi 50 000 Lt avansą, turi teisę jį reikalauti grąžinti, tačiau atsakovei ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, t.y. apie tai, jog ji pagal sutartį numatytą 50 000 Lt išskaičiuoja iš sumokėto avanso, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti. Civilinio kodekso 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme. Šioje byloje atsakovė pareiškimą apie įskaitymą padarė bei ieškovei apie tai pranešė iki ieškovei užvedant šią civilinę bylą (T 1, b.l. 35). Esant atsakovės reikalavimui išskaityti iš avanso preliminarioje sutartyje numatytas netesybas -50 000 Lt baudą, ieškovei grąžintina ne visa sumokėto avanso suma. Taip pat kolegija sprendžia, kad sutartyje numatytos netesybos – 50 000 Lt bauda yra neprotingos dėl savo dydžio, todėl jos mažintinos. Atsižvelgiant į tai, jog viena sutarties šalis – ieškovė faktiškai pareikšdama ieškinį dėl baudos teisme pripažino, kad ji yra per didelė, nes pareiškė ieškinį tik dėl 20 000 Lt atlyginimo, kolegija sprendžia, kad tokia ieškovės pasirinkta suma, nesant kitų kriterijų nustatyti baudos sumai, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatomis mažintina iki 20 000 Lt ir ji išskaitoma iš ieškovės sumokėto avanso (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1, 2 d.), atitinkamai mažinant teismo sprendimu priteistą avanso sumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes bei įrodymus, tačiau juos netinkamai vertino, todėl apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas keisti apylinkės teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (40 proc.), iš atsakovo ieškovo naudai priteistas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme mažintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iki 900 Lt, bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – iki 1000 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 1 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (T 2, b.l.61), Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – priteista suma sumažinta 20 000 Lt, iš ieškovės atsakovės naudai priteista 600 Lt žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti – priteistą iš atsakovės A. Ž. ieškovės R. M. naudai 50 000 Lt sumą sumažinti iki 30 000 Lt, žyminį mokestį nuo 1500 Lt - iki 900 Lt, išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nuo 2000 Lt iki 1000 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. M. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. Ž. naudai.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėTatjana Žukauskienė