Telšių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, išsituokusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teistam 2015-06-05 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei pritaikius BK 64 ¹ straipsnį - 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 val. visuomenės labui (2015-10-26 atliko bausmę), teistumas išnykęs, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. L. 2020 m. gegužės mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, N. L. priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), pasitelkdamas apie jo nusikalstamą sumanymą nieko nežinojusius G. P., E. P., R. D. ir A. K., neteisėtai nukirto 86 vnt. medžių, iš jų 4 vnt. ąžuolų, 14 vnt. beržų, 1 vnt. blindžių, 7 vnt. eglių ir 60 vnt. pušų bei pagrobė 0,15 m³ ąžuolo medienos už 16,64 euro, 8,32 m³ beržo medienos už 183,53 euro, 0,73 m³ blindės medienos už 4,65 euro, 5,04 m³ eglės medienos už 162,33 euro ir 29,17 m³ pušies medienos už 853,79 euro, iš viso pagrobė 43,41 m³ N. L. priklausančios medienos už 1220,94 eurų.

Nukentėjusysis N. L. parodė, kad po senelio mirties, jis 2013 metais paveldėjo mišką, kuris yra (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės mėnesį jo mamai paskambino moteris ir pranešė, kad pjaunamas jam priklausantis miškas. Buvo iškviesti pareigūnai ir nustatyta, kad išpjauta aštuoniasdešimt šeši medžiai. Pareigūnams buvo nurodyti tai padarę asmenys. Nuvažiavus į tų asmenų gyvenamąją vietą buvo rastos malkos ir rąstai, kurie buvo išpjauti ir išvežti iš jo miško. Tada buvo policijai parašytas pareiškimas, kad būtų pradėtas tyrimas. Tėvui buvo leidęs kūrenimui pasikirsti malkų, bet ne tokį kiekį. Tėvas yra neadekvatus, jis vienas pats negalėjo suorganizuoti kirtimo ir išvežimo. Juo buvo pasinaudota. Toks įvykis buvo ir prieš kelis metus, bet tada jis nerašė pareiškimo. Kai grįžo į Lietuvą, jis klausė tėvo, kodėl pjovė mišką. Tėvas paaiškino, kad buvo atėjęs į mišką pamatė, kad mišką pjauna G. P.. Tėtis paklausė G. P., kas leido pjauti ir G. P. atsakė, kad tai jis pats (N. L.) neva leidęs kirsti mišką, kad viskas sutarta, kad turi visus reikalingus leidimus. Tėvui davė alaus ir pasiūlė pasėdėti. G. P., E. P., R. D. veikė kaip bendrininkai, apgavo jo tėvą, kurio psichika visą laiką buvo kaip penkerių metų vaiko, juo pasinaudojo, todėl jie privalo atsakyti baudžiamąja tvarka ir atlyginti jam padarytą žalą. Tėvas gyvena vienas, kartais toje pačioje sodyboje gyvena ir tėvo brolis A. L., bet jis daugiau valkatauja yra asocialus. Po eismo įvykio, kuris įvyko 2020 m. birželio mėnesį, tėvo psichinė sveikata labai pablogėjo. Jis kreipėsi į socialinę darbuotoją, yra sprendžiamas klausimas dėl jo neįgalumo lygio nustatymo. Dar iki tos vagystės jis tėvui yra sakęs, kad jeigu reikės malkų, tai galės sausuolių pasikirsti, bet ne pjauti ir pardavinėti mišką. Išpjautas didelis miško plotas, žali medžiai. Tėvas pats negalėjo ir negebėjo susiorganizuoti miško pjovimo ir medienos pardavimo. Surastą medieną jis atsisako imti, nes gyvena užsienyje, neturi galimybės rūpintis medienos realizavimu ir ji jam nereikalinga. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinę 3611 Eur žalą sudaro pavogtos medienos vertė ir kelionės išlaidos, o neturtinę 500 Eur žalą sudaro patirti nepatogumai ir išgyvenimai dėl vagystės.

Liudytoja G. L. parodė, kad 2020-05-19 jai paskambino nepažįstama mergina ir paklausė, ar ji žino, kad jos sūnaus N. L., gyvenančio (duomenys neskelbtini), miškas yra išpjautas ir išvežtas. Ji moters paprašė prisistatyti, tačiau ši atsisakė, nes nenorėjo liudyti. Tada ji paskambino savo sūnui N. L. ir viską papasakojo. Nusprendė kreiptis į policiją. Pas ją atvyko policijos pareigūnai, jie pasiėmė jos buvusį sutuoktinį Z. L. ir visi kartu nuvažiavo į jos sūnui priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykę į minėtą mišką, pamatė, kad jis yra išpjautas. Būnant miške, policijos pareigūnams paklausus, kas išpjovė mišką, jos buvęs sutuoktinis Z. L. atsakė, kad tai jis išpjovė mišką, tačiau Z. L. nelabai orientuojasi aplinkoje, todėl sunku buvo tiksliai suprasti ką jis sakė. Abejoja, kad jis būtų galėjęs išpjauti mišką. Z. L. kieme ji matė malkas, kurios jau buvo suskaldytos, tačiau jų buvo tik tiek, kiek reikalinga pasišildyti namus žiemai. Vėliau ji kartu su policijos pareigūnais važiavo pas netoliese gyvenančius žmones dėl miško vagystės. Nuvykę pas nepažįstamą, senyvo amžiaus moterį, kur gyveno R. D., pamatė krūvą rąstų, paskui važiavo į kitą vietą, kur taip pat rado malkų. Su Z. L. yra seniai nutraukusi santuoką ir su juo nebendrauja. Tėvu rūpinasi sūnus N. L..

Liudytojas A. K. parodė, kad jis turi automobilį "GAZ 53". E. P. jo paprašė, kad į Telšius nuvežtų pora mašinų malkų. (duomenys neskelbtini), palaukėje buvo supjaustytos ir skaldytos malkos. Sukrovė E. P. ir dar du kažkokie žmonės. Kelią kur vežti rodė E. P., važiuodamas su lengvąja mašina. Išvežė dvi mašinas malkų, abu kartus į tą pačią vietą. Jam už nuvežimą pripylė dujų, pinigų nemokėjo. Prie miško buvo prie jo priėjęs Z. L., sakė, kad jis savininkas ir parduoda malkas. Kiek suprato jie buvo Z. L. priruošę malkų žiemai, tris ar keturias priekabas. Jis suprato, kad Z. L. jiems už darbą davė malkų, taip girdėjo kalbant E. P.. Z. L. toks keistas, tylus pasirodė. Jį pažinojo nuo senų laikų, žinojo, kad ten yra Z. L. miškas. Z. L. vaikščiojo toks lyg išgėręs, be sveikatos.

Liudytojas G. P. parodė, kad Z. L. yra jo pažįstamas. 2020 m. pavasarį Z. L. paprašė, kad jis išvalytų vėjovartas jo miške, padėtų pasiruošti malkų žiemai. Nežinojo, kad miškas N. L.. Pirmą dieną nuvažiavo vienas su Z. L., jis parodė miško ribas. Klausė jo ar leidimo nereikia, sakė, kad ne, nes yra išvartos. Žalių medžių nekirto, tik sausuolius. Prašė, kad sūnus E. P. padėtų priruošti malkų. Privežė Z. L. apie tris ar keturias mašinas malkų, liko ir jam dvi priekabos. Rąstus iš miško ištraukė R. D.. Jis yra jo giminaitis, turi traktorių. Visų pirma Z. L. privežė kiek reikėjo malkų, o kas liko atidavė jiems už darbus. Miške iškart malkas ruošė kaladėmis ir nuvežė Z. L.. Z. L. kalba neaiškiai, bet susikalbėti įmanoma. Jo kalba visada būdavo įdomesnė. Malkos, kurias jis gavo už darbą, yra pas jį malkinėje sudėtos. Prasidėjus tyrimui sužinojo, kad miškas ne Z. L., o N. L.. Miško nevogė, nes Z. L. pats jų paprašė. Į miestą parduoti malkas vežė Z. L. su jo sūnumi, jis ten nebuvo. Pirmą kartą kirto Z. L. mišką, anksčiau turbūt kažkas kitas buvo kirtęs. Kirto ne dėl pasinaudojimo, o iš draugiškumo padėjo. Kartu buvo ir Z. L., be jo į mišką neidavo. Z. L. būdavo blaivus, tik vieną kartą buvo alaus išgėręs.

Liudytojas E. P. parodė, kad 2020 m. pavasarį, pas juos atėjo Z. L. ir paprašė tėvo, kad padėtų išpjauti mišką, nes nebeturi malkų. Sakė, kad galės už tai pasiimti malkų kiek norės. Tėtis vis sakydavo, kad dirba ir neturi laiko. Po kiek laiko sutiko. Miško kirtime dalyvavo ir jis, bet ne visada. Kai dirbo miške, visada būdavo Z. L., kartais ateidavo jo brolis padėti, bet jis toks kaip girtas atrodė. Z. L. prikirto apie keturias mašinas malkų, nuvežė su traktoriumi R. D.. Už tai R. D. parsivežė pušinių rąstų. Z. L. nerišliai kalba, bet kai ilgiau pabuvo, pradėjo suprasti. Jis padėjo Z. L. parduoti dvi priekabas malkų. Įdėjo skelbimą į internetą. Z. L. norėjo parduoti malkas, nes neturėjo pinigų. Pirkėjo ieškojo jis. Malkas turėjo vežti giminaičiams, bet jie persigalvojo, tai pardavė pagal skelbimą. Už parduotas malkas iš viso Z. L. gavo virš dviejų šimtų, o jis virš šimto eurų ir dar vežėjui įpylė dujų. Visų pirma medieną suruošė Z. L., paskui sau, o po to pardavimui. Z. L. pjūklą nusipirko pardavęs malkas iš savo kiemo. Skaldytas pardavė, nes jie buvo kaladėmis parvežę. Z. L. sveikatos neturi kai geria. Seniau jis būdavo geras miško pjovėjas, taip jam tėtis sakė. Nežinojo, kad ten buvo N. L. miškas.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2020 m. pavasarį G. P. paprašė, kad jis savo traktoriumi parvežtų iš miško malkas Z. L.. Paklausė kaip atsiskaitys, atsakė, kad už tai duos malkų. Z. L. pažinojo iš matymo. Sunku suprasti Z. L., bet susikalbėti buvo galima. Z. L. sakė, kad tai jo miškas. Jis iš miško ištraukė rąstus ir krovė į priekabą. Z. L. ir G. P. vežė malkas pripjautas kaladėmis. Buvo supjautų rąstais po tris ir penkis metrus. Jie buvo nupjovę išvirtusias pušis, tai jas ir parsivežė. Eglės rąstus buvo pirkęs iš girininkijos, o iš Z. L. parsivežė apie dvidešimt kelis rąstus. Važiavo tris kartus, į priekabą telpa iki dešimties rąstų. Policijai buvo pateikęs miško leidimą, pagal kurį buvo pirkęs medieną. G. P. parvežė iki trijų priekabų. Daugiau niekur nevežė medienos. Jam sakė, kad G. P. su Z. L. pjovė mišką, bet pats to nematė. Matė kaip Z. L. mėtė malkas į krūvas. Z. L. parvežė apie keturias priekabas malkų.

2020-05-18 vietovės ir įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra miško masyvas, esantis (duomenys neskelbtini). Miške rasti šviežiai nupjautų medžių kelmai, suskaičiuoti ir apžiūrėti 75 medžių kelmai (1 t., b. l. 26-66).

2020-05-22 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra R. D. sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Už šios sodybos ūkinio pastato rasta 82 vnt. medžių rastų, iš kurių 27 vnt. yra eglių rastai, o likę 55 vnt. yra pušies rastai (1 t., b. l. 69-72).

2020-05-22 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra G. P. sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Už šios sodybos ūkinio pastato rasta įvairių rūšių medžių sukapotų malkų krūva, iš viso apie 8 m³ (1 t., b. l. 73-76).

VĮ "Valstybinių miškų urėdija" Telšių regioninis padalinys pateikė biržės taksavimo lapą, iš kurio matyti, kad Žarėnų girininkijos 1456 miško kvartale, 24 sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nukirsta 86 vnt. medžių, iš jų 4 vnt. ąžuolų, kurių bendras likvidinis tūris 0,15 m³, kaina 16,64 Eur; 14 vnt. beržų, kurių bendras likvidinis tūris 8,32 m³, kaina 183,53 Eur; 1 vnt. blindžių, kurios bendras likvidinis tūris 0,73 m³, kaina 4,65 Eur; 7 vnt. eglių, kurių bendras likvidinis tūris 5,04 m³, kaina 162,33 Eur; 60 vnt. pušų, kurių bendras likvidinis tūris 29,17 m³, kaina 53,79 Eur. Iš viso 43,41 m³ medienos už 1220,94 Eur (1 t., b. l. 92-93).

Iš nukentėjusiojo N. L. pateiktų internetinių skelbimų matyti, kad E. P. pardavinėjo malkas ir rąstus (1 t., b. l. 133-134).

VĮ "Registrų centras" nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2013-05-24 yra N. L. (gim. 1984) nuosavybė (1 t., b. l. 191-192).

Iš liudytojo R. D. pateiktų nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutarčių matyti, jog jam 2020 m. vasario mėnesį VĮ Valstybinė miškų urėdija pardavė 32,36 m³ medienos (leista nukirsti 21 medį) (2 t., b. l. 2-4).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-17/2021 nustatyta, kad Z. L. yra diagnozuota demencija, sergant kitur klasifikuojamomis ligomis (potrauminė silpnaprotystė). Z. L. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nėra duomenų, kad Z. L. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės mėnesį būtų sirgęs psichikos sutrikimu ir dėl jo nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes objektyvūs galvos smegenų pakenkimo požymiai fiksuojami tik nuo 2020-06-15. Z. L. negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Z. L. nereikalinga skirti priverčiamųjų medicinos priemonių. Dėl įgytos silpnaprotystės pakankamas gydymas bendrais pagrindais ir priežiūra (2 t., b. l. 41-43).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas Darius Tamašauskas patvirtino ekspertizės akto išvadas, nurodė, kad Z. L. psichinė būklė atitinka potrauminės silpnaprotystės kriterijus. Nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis būtų sirgęs psichikos liga ar sutrikimu. Galvos smegenų pakenkimas įgytas traumos metu, jau po nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas teisme, nes jo suvokimas, atmintis yra pakenkti, nėra patikimi. Priverčiamosios medicininės priemonės Z. L. neskirtinos, jam reikalingas bendro pobūdžio gydymas. Pasveikimo prognozė yra mažai tikėtina. Jam reikalinga kito asmens priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateiktą biržės taksavimo lapą, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad Z. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nors nukentėjusysis tvirtino, jog jo tėvas Z. L. daugelį metų yra neadekvatus, taip pat nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų esmės, buvo paveikus kitų asmenų, todėl juo pasinaudojo, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta. Ekspertas D.Tamašauskas taip pat patvirtino, jog nėra medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ar iki jos padarymo Z. L. būtų sirgęs kokia nors psichikos liga ar jam būtų buvęs nustatytas psichikos sutrikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad praeityje Z. L. buvo ne kartą teistas, paskutinį kartą 2015 metais, ir jo psichinė būklė tuo metu nekėlė jokių abejonių, jis buvo pakaltinamas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-17/2021 nustatyta, kad Z. L. po nusikalstamos veikos padarymo patyrė traumą, po kurios jam išsivystė potrauminė silpnaprotystė, jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Dėl šios priežasties Z. L. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 straipsnis), jis negali atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką.

LR BK 17 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti LR BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima nutartį nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, - jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo. Iš ekspertizės akto, taip pat eksperto paaiškinimo teisme darytina išvada, kad Z. L. priverstinis gydymas nėra reikalingas, jam yra pakankamas gydymas bendrais pagrindais. Z. L. padaryta įstatymo uždrausta nusikalstama veika atitinka nesunkų nusikaltimą. Įvertinus padarytų veiksmų pavojingumą, tai, kad Z. L. nėra rekomenduojamas priverstinis gydymas, teismas daro išvadą, jog Z. L. pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną šiuo metu nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo, todėl baudžiamoji byla nutrauktina ir priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos (LR BK 98 straipsnio 7 dalis, LR BPK 403 straipsnio 3 dalis). Z. L. gyvena vienas, tačiau jam reikalinga priežiūra (globa), todėl informuotinas Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius dėl Z. L. globos (rūpybos) poreikio.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo priteisti 819,09 Eur neteisėtu miško kirtimu padarytą žalą aplinkai (1 t., b. l. 94-108).

Nukentėjusysis N. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3661, 42 Eurų turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 135-138). Paaiškino, kad turtinę žalą sudaro padaryta žala dėl miško iškirtimo ir kelionės išlaidos, nes turėjo pirkti lėktuvo bilietus, skristi į Lietuvą dėl įvykdytos vagystės. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai, nerimas, rūpestis dėl vagystės. Padarytą žalą jam turi atlyginti ne tėvas Z. L., kuris nesuprato ką daro, o asmenys, kurie pasinaudoję tėvo būkle, iškirto mišką ir iš to turėjo naudos. Tie asmenys neteisingai byloje dalyvauja kaip liudytojai, jie turėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Šioje byloje nustatyta, kad Z. L., po nusikalstamos veikos padarymo tapo nepakaltinamu. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako (BK 17 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BPK 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, t. y. tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, daro išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas ne tik civilinis ieškinys CK 6.268 straipsnio pagrindu, tačiau asmenims negali būti taikoma ir bet kokia kita civilinė atsakomybė. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu. Dėl to Z. L. byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje civiliniai ieškiniai negali būti tenkinami, jis paliekami nenagrinėti.

Byloje yra saugomi daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Z. L. pateiktas grandininis benzininis pjūklas, kuris yra saugomas Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, pagal Kvitą B serija TEL: Nr. 0003464 (2 t., b. l. 6-18); G. P. sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). saugomi 8 kubai supjaustytų ir sukapotų mišrių medžių malkų (1 t., b. l. 73-77); pas R. D., adresu (duomenys neskelbtini), saugomi 81 vnt. rąstų (1 t., b. l. 69-72; 78). Nukentėjusysis N. L. atsisakė paimti malkas ir rąstus, nes gyvena Norvegijoje, neturi kur jų dėti. Nurodė, jog jam G. P. ir R. D. turi atlyginti neteisėtai iškirsto miško vertę pinigais. Kadangi nukentėjusysis atsisakė paimti paminėtus daiktinius įrodymus, o liudytojai G. P. ir R. D. nurodė, jog medieną gavo kaip užmokestį už darbą, be to, dalį saugomos medienos R. D. buvo įsigijęs iš VĮ Valstybinė miškų urėdija, byloje jiems kaltinimas nėra pareikštas, todėl nutarčiai įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai (malkos ir medžių rąstai) paliktini jų nuosavybėje (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip jau buvo pasisakyta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. L. turi teisę civilinio proceso tvarka spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Daiktinis įrodymas - grandininis benzininis pjūklas, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintinas, nes yra menkavertis (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 17 straipsniu, 98 straipsnio 7 dalimi, LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3, 4 dalimis, 404 straipsniu, teismas

nutarė:

Z. L. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Z. L. netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.

Informuoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių, išsiunčiant nutartį, apie reikalingumą spręsti dėl globos ar rūpybos Z. L. nustatymo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo N. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: grandininį benzininį pjūklą, kuris yra saugomas Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (Kvitas B serija TEL: Nr. 0003464), sunaikinti. G. P. saugomus 8 m ³ supjaustytų ir sukapotų mišrių medžių malkų palikti G. P. nuosavybėje. R. D. saugomus 81 vnt. rąstų palikti R. D. nuosavybėje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.