- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2013-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-525-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03790-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Duanona“
- Atsakovas
- UAB „Livensta“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-525-544/2013
Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė Proceso Nr. 2-08-3-03790-2013-8
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Duanona“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-4924-940/2013 pagal ieškovės UAB „Duanona“ ieškinį atsakovei UAB „Livensta“ dėl skolos, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4098,77 Lt pagrindinės skolos, sutartinę 0,2 % dydžio baudą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2012-08-12, skaičiuojant nuo visos akte nurodytos objekto kainos, iki visiško atsiskaitymo, 5 % dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-05-22 nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2013-06-07 įskaitytinai ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų bendrųjų ir CPK 425 str. 3 d. bei CPK 424 str. 1 d. nustatytų reikalavimų. Teismas įpareigojo procesiniame dokumente nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o taip pat kartu su procesiniu dokumentu pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti procesinio dokumento pagrindą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,2 % dydžio baudos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2012-08-12, skaičiuojant nuo visos akte nurodytos objekto kainos, iki visiško atsiskaitymo yra nekonkretus. Todėl įpareigojo patikslinti reikalavimą, nurodant kokio dydžio baudą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2012-08-12 iki ieškinio pateikimo teisme dienos, sumokėti žyminio mokesčio nepriemoką, jei nepakanka sumokėto žyminio mokesčio, ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 80 str. 1d. 1 p., 135 str. 2 d., b. l. 34-35).
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjam skundui pagrįsti nurodo, kad iš nutarties teksto nesuprantama, kaip taikytos joje nurodytos procesinės teisės normos, o teismo teiginiai neparemti nei įstatymais, nei teismų praktika. Teismas nepateikė argumentų, kodėl ieškinys neatitinka CPK 424 str. 1 d. reikalavimų, nenurodė, kad trūktų rašytinio įrodymo bent vienai aplinkybei pagrįsti, t. y. nenustatė fakto, kad jis negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovo ieškinio suma nurodyta ieškinyje ir apmokėta nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, todėl CPK 425 str. 5 d. nėra pažeista. Teismas nenurodė, kad žyminis mokestis pagal 4098,77 Lt ieškinio sumą turėjo būti apskaičiuotas kitaip. Ieškinio dalyke, be 4098,77 Lt skolos, yra dar du išvestiniai reikalavimai, kurie ieškinio padavimo momentu negali būti tiksliai apibrėžti konkrečia suma, kadangi jų pabaiga sietina su veiksmais, iš esmės nepriklausančiais nuo ieškovo valios – priteisti sutartinę baudą, skaičiuojant nuo 2012-08-12 iki visiško atsiskaitymo ir tokio pat pobūdžio reikalavimas paremtas CK 6.37 str. Teismas pažeidė CPK 85 str. 1 d., iš kurio matyti, kad sumuojami tik savarankiški reikalavimai. Teismas nemotyvavo, kodėl jis vieną savarankišką ir du išvestinius reikalavimus verčia vertinti kaip tris savarankiškus reikalavimus, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 4 p. Apie reikalavimą, kilusį CK 6.37 str. pagrindu, teismas neužsimena, tačiau pirmąjį reikalavimą verčia dalinti į dvi dalis, t. y. nurodo, koks turi būti ieškinio dalykas. Teismo aiškinimas, kad turi būti apskaičiuota, kokia baudos suma susidaro iki ieškinio padavimo momento, ir kad ji turi įeiti į ieškinio sumą, o kita dalis nebeįeina į ieškinio sumą, neparemtas nei įstatymu, nei teismų praktika. Žyminis mokestis turi būti suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, o jei taisyklės nėra, nėra ir paties žyminio mokesčio. Tokiu atveju, jei ieškinio suma nurodyta aiškiai per maža, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas, tačiau teismas to nepadarė. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nutartyje nenurodė, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, kokiais šalinimo būdais juos reikia taisyti (CPK 85 str. 2 d.) (b. l. 16-18).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nors apeliantė nurodo, kad nutartis nemotyvuota, ir tai sudaro absoliutų jos negaliojimą pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 4 p., tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Iš teismo nutarties turinio matyti, kad teismas savo išvadas motyvavo ir argumentavo (b. l. 34-35). Tai, kad su teismo motyvais nesutinka kiti bylos dalyviai ar kitas teismas nesudaro pagrindo išvadai, kad nutartis yra be motyvų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4098,77 Lt skolos, sutartinę 0,2 % dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2012-08-12, skaičiuojant nuo visos akte nurodytos objekto kainos, iki visiško atsiskaitymo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, motyvuodamas tuo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,2 % dydžio baudos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2012-08-12, skaičiuojant nuo visos akte nurodytos objekto kainos, iki visiško atsiskaitymo yra nekonkretus, įpareigojo patikslinti reikalavimą – nurodyti kokio dydžio baudą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2012-08-12 iki ieškinio pateikimo teisme dienos, sumokėti žyminio mokesčio nepriemoką, jei nepakanka sumokėto žyminio mokesčio, ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 424 str. 1, 2 d., 425 str. 3 d.).
Bylos iškėlimo stadijos tikslas yra nustatyti, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidų, ar ieškovas savo teisę įgyvendina tinkamai, ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Todėl iškeliant bylą įrodymų pakankamumas, jų tikrumas, ryšys su kitais įrodymais nėra vertinamas ir netikrinama, ar pridėti rašytiniai įrodymai įrodo ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Esant bylos iškėlimo stadijai teismas sprendžia tik dėl ieškinio atitikimo CPK 111, 135 str. reikalavimams bei dokumentiniame procese keliamiems formaliems ieškinio leistinumo reikalavimams (CPK 424 str. 1 d.), o leistinų rašytinių įrodymų pakankamumo klausimas nagrinėjamas sprendžiant preliminaraus teismo sprendimo priėmimo klausimą (CPK 427 str. 3 d.). Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas pagal šio skyriaus taisykles nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 424 str. 3 d.). Spręsdamas preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą ir nustatęs, jog ieškinys pagal pateiktus rašytinius įrodymus negali būti visiškai patenkintas, teismas CPK 428 str.1, 7 d. pagrindu priima nutartį dėl trūkstamo žyminio mokesčio primokėjimo, kad bylą būtų galima nagrinėti bendrosios ginčo teisenos tvarka. Taip pat nustatęs, kad ieškovas pateikė leistinus rašytinius įrodymus, tačiau jų nepakanka preliminariam sprendimui priimti, teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus leistinus rašytinius įrodymus (CPK 179 str. 1 d.) arba patikslinti jau pateiktų įrodymų turinį ir nustatyti tam terminą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė ir aiškino CPK 115 str. 4 d. nuostatas, dėl ko be pakankamo pagrindo taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto nuostatas. CPK 115 str. 4 d. numatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas <...>kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Iš ieškovo ieškinio matyti, kad ieškovė aiškiai nurodė, jog prašo, kad būtų priteistos 0,2 % dydžio baudos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną pagal kiekvieną sutartį nuo 2012-08-12 d., baudą skaičiuojant nuo visos aktuose nurodytos kainos, iki visiško atsiskaitymo. Ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kas sudaro pagrindinę skolos sumą pagal sutartį, nuo kokio dydžio aktuose nurodytos sumos, nuo kurio laikotarpio ir kokio dydžio baudą prašoma priteisti (b. l. 2-3). Ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 0,2 % baudą pagal sutartį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2012-08-12, skaičiuojant nuo visos aktuotos objekto kainos, iki visiško atsiskaitymo, visiškai atitinka šalių sudarytos sutarties sąlygas, aktuotą sumą teismas be didesnių pastangų gali nustatyti iš pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškinio turinio. Todėl svarstytina, ar nežymūs netikslumai ir neaiškumai, kai teismas pagal ieškinio turinį juos turėjo galimybę ištaisyti, buvo pakankamai pagrįsta ir pateisinama priežastimi taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nespręsti ieškinio priėmimo klausimo. Nors teismas nutartyje nurodė rašytinių įrodymų svarbą ir ieškovo pareigą tuos įrodymus nurodyti bei prie ieškinio juos pridėti, tačiau konkrečiai nenurodė, kokie yra konkretūs su šiomis aplinkybėmis susiję ieškinio trūkumai ir kaip juos ieškovui reikia pašalinti.
CPK 85 straipsnio 2 dalis įtvirtina paties ieškovo pareiga nurodyti ieškinio sumą, ir tik tuo atveju, jei ieškovo nurodyta ieškinio suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 str. 2 d.). Šiuo atveju teismas ieškinio sumos nenustatinėjo, todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Priimdamas preliminarų sprendimą ir priteisdamas skolos bei netesybų sumas teismas turės galimybę nuo preliminariu sprendimu priteisiamos sumos priteisti žyminį mokestį iš atsakovo ieškovui ir valstybei, jei būtų nustatyta, jog jo reikėjo mokėti daugiau negu buvo sumokėta.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, Panevėžio miesto teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 str., 427 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.